Malda Šventasis Tėvas susirinkusiuosius Lukiškių aikštėje ragino įsipareigoti dabarčiai ir ateičiai, primindamas, kad Lietuvos istorija turėtų būti paskata kurti.

„Tavo šauksmas, Viešpatie, nesileidžia skambėjęs ir aidi tarp šių sienų, ir primena daugelio šios tautos sūnų iškęstas kančias. Lietuviai ir kitos tautos savo kūnu patyrė šėlsmą tų, kurie siekė viską kontroliuoti“, - prie Tremtinių aukuro meldėsi Petro įpėdinis.

„Šioje atminties vietoje meldžiame tave, Viešpatie, kad tavo šauksmas išlaikytų mus budinčius, kad tavo šauksmas išvestų mus iš dvasinės ligos, kuria esame nuolatos gundomi - užmiršti savo tėvus ir jų kančias. Mes galime rasti drąsos įsipareigoti dabarčiai ir ateičiai - neprisitaikyti prie supaprastintų šios dienos šūkių ir bandymų atimti kiekvieno asmens orumą“, - sakė Šventasis Tėvas.

Popiežius Pranciškus linkėjo Lietuvai tapti laisvės švyturiu ir nuolatos kovoti prieš neteisybę, siekti apginti bejėgių ir pažeidžiamųjų teises. „Viešpatie, te Lietuva būna vilties švyturys, lai būna atminties žemė, atnaujinanti kovą prieš bet kokią neteisybę - skatinanti kūrybinius siekius apginti bejėgių ir pažeidžiamųjų teises“, - sakė Šventasis Tėvas.

Prieš tai popiežius Pranciškus lankėsi į buvusiuose KGB rūmuose, kuriuose pokario metais buvo kalinami rezistencijos atstovai. Į muziejų Šventasis Tėvas atvyko pro vidinį kiemą - taip į tuometinį kalėjimą patekdavo sovietų sulaikyti pasipriešinimo dalyviai.

Šventasis Tėvas Genocido aukų ir laisvės kovų muziejaus Vyskupų kameroje uždegęs memorialinę žvakę tylia malda pagerbė KGB rūmuose kalėjusius ir kankintus Bažnyčios atstovus bei Lietuvos laisvės kovotojus.

Po to Šventasis Tėvas aplankė kamerą, sovietų vadinta „virtuve“. Šioje kameroje sulaikytiesiems buvo atliekama mirties bausmė, dažniausiai sušaudant. Prieš įeidamas į egzekucijų kambarį, Petro įpėdinis muziejaus atminimo knygoje paliko ilgą asmeninę žinutę.

Likus valandai iki popiežiaus Pranciškaus atvykimo, Lukiškių aikštėje prasidėjo renginys, kuriame pagerbiamos XX a. totalitarinių režimų aukos ir jų šeimos, taip pat tie, kurie aktyviai priešinosi, kovojo už žmogaus, kartu ir tikinčiųjų, teises ir laisvos valstybės kūrimą.

Renginio metu buvo skaitoma poezija, atliekamos pasipriešinimo ir tremties dainos. Dalyvavo kamerinis choras „Aidija“ ir grigališkojo giedojimo mokykla „Schola Cantorum Vilnensis“. Muzikinę programą sudarė žymi lietuvių liaudies folkloro dainininkė Veronika Povilionienė ir choro dirigentas, pedagogas Romualdas Gražinis.

Popiežius Pranciškus nusileido į buvusių KGB rūmų rūsius pagerbti sovietų teroro aukų ir Bažnyčios pastangų ginti tikinčiųjų teises sovietų okupacijos metais. Šventasis Tėvas aplankė Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje įrengtą vyskupų kamerą ir kitas patalpas, kur buvo vykdomos egzekucijos.

Priešais Lukiškių aikštę esančiuose rūmuose buvo kalintas ir kankintas sovietmečiu prieš bažnyčios persekiojimą pasisakęs vyskupas Vincentas Borisevičius. 1946 metų lapkričio 18 dieną vyskupas buvo sušaudytas ir užkastas Tuskulėnuose, netoli centrinės miesto dalies.

KGB rūmų rūsiuose beveik metus kalintas ir palaimintuoju paskelbtas vyskupas Teofilius Matulionis. 1947 metų rugsėjo pabaigoje Maskvoje jis buvo nuteistas 7 metams kalėti, konfiskuotas visas jo turtas. Kalintas Oršoje, vėliau išvežtas į Vladimiro kalėjimą, o 1953 metais kaip sunkus ligonis apgyvendintas Zubovo Polianos neįgaliųjų namuose.

Gyvas persekiojimų dėl tikėjimo liudytojas, Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjas, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, ilgus mėnesius KGB kalėjime tardytas 1983 metais, taip pat vienas iš Lietuvos laisvės lygos įkūrėjų pranciškonas kunigas Julius Sasnauskas.

Kun. J.Sasnauskas, vos sulaukęs 21 metų, buvo nuteistas pusantrų metų laisvės atėmimo bausme, papildomai skiriant penkerius metus tremties, iš pradžių kalintas KGB kalėjime Vilniuje, vėliau ištremtas į Tomsko sritį. Iš tremties paleistas tik 1986-ųjų birželį.

Šventasis Tėvas prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms susitiko su už Lietuvos laisvę kovojusiais rezistentais ir tremtinių atstovais.

Šeštadienį Vilniuje popiežius Pranciškus ne kartą kalbėjo apie Lietuvos istoriją, primindamas mūsų šalies stiprybę. „Ši tauta iš tiesų turi tvirtą sielą, kuri jai padėjo nepalūžti ir nuolat kurti. Štai jūsų himno eilutė - iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia - kad drąsiai žvelgtumėte į akis dabarčiai“, - Daukanto aikštėje sakė popiežius Pranciškus.

Pakeliui į Okupacijos kovų ir laisvės muziejų Šventasis Tėvas sustojo tyliai maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti. Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena ir 75-erių metų Vilniaus geto likvidavimo sukaktis.

1943 m. rugsėjo 23-iąją buvo likviduotas Didysis Vilniaus getas, kuriame per prievartą buvo apgyvendinta apie 50 000 žydų. Didžioji Vilniaus geto kalinių dalis buvo brutaliai nužudyta Panerių miške. Iki 1941-ųjų beveik trečdalis visų Vilniaus miesto gyventojų buvo žydai, Vilnius buvo tapęs Rytų Europos žydų kultūros centru. Ilgus šimtmečius savo protais Vilniaus žydai kūrė šį miestą, statė savo rankomis ir suteikė miestui tokią dvasią, kuri leido miestui vadintis Šiaurės Jeruzale.