Vilniuje sulėtėjęs butų kainų ir įsibėgėjęs atlyginimų augimas per metus kilstelėjo vilniečių būsto įperkamumo indeksą 2 punktais, tad vilniečių šeimos pajamos, pasak ekonomistės Lauros Galdikienės, buvo daugiau nei pakankamos įpirkti 55 kv. metrų butą sostinėje.

Tuo metu Klaipėdoje būsto įperkamumo indeksas išaugo 10 punktų.

„Išaugusias galimybes įpirkti būstą Klaipėdoje lėmė tai, kad butų kainų augimas beveik sustojo, o vidutinis atlyginimas „į rankas“ per metus išaugo dešimtadaliu. Klaipėdiečių šeimos įperkamo būsto plotas siekė 106 kv. m ir jau nedaug atsiliko nuo Kauno, kur jis siekia 107 kv. m“, - teigia ekspertė.

Kaip pastebi L.Galdikienė, pavasarį sandorių skaičius Vilniuje šoko į viršų, o gegužės mėnesį buvo parduota daugiausia butų per pastaruosius 11 metų.

Tačiau, pasak jos, šis rinkos suaktyvėjimas turbūt buvo laikinas, o sandorių skaičiaus augimui įtakos greičiausiai turėjo didelis baigtų statyti butų skaičius ir pasirašytos galutinės pirkimo-pardavimo sutartys.

Pasak ekonomistės, antroje metų pusėje sostinėje stebėsime nuosaikų kainų ir sandorių skaičiaus augimą.

„Būsto rinkos aktyvumą gali palaikyti aukštas būsto įperkamumas ir teigiami lūkesčiai, tačiau didėjančių palūkanų perspektyvos pradės riboti paklausą. Kainų augimui įsibėgėti taip pat neleis didelė butų pasiūla, kuri ateityje gali ir toliau augti - antrą ketvirtį Vilniuje išduotų statybų leidimų skaičius buvo didžiausias nuo 2007 metų. Taigi panašu, kad derybinė galia ir toliau liks būsto pirkėjų rankose“, - sako ji.

Kaune pavasario ir vasaros mėnesiais buvo jaučiamas rinkos suaktyvėjimas, ir kainų augimas čia vėl įsibėgėjo, teigia ekonomistė. Tam įtakos galėjo turėti ir antrą ketvirtį išaugęs baigtų statyti butų skaičius.

Kiek kitokia situacija pastebima Klaipėdoje - čia būsto rinkos aktyvumas, palyginti su praėjusiais metais, yra sumenkęs, o kainų augimas vangus.

„Labai tikėtina, kad laikinosios sostinės būsto rinka dar turi potencialo augimui, nes Kauno būsto rinkos ciklas kiek atsilieka nuo sostinės, o įperkamumas išlieka aukštas. Be to, Kaunas tampa patrauklia tiesioginių užsienio investicijų kryptimi. Trečiajam šalies miestui Klaipėdai šiuo metu sunkiai sekasi rasti naujų ekonomikos augimo variklių, ir vargu, ar galima tikėtis didesnių pokyčių uostamiesčio būsto rinkoje“, - teigia L.Galdikienė.

Nuomos kainoms kylant sparčiau už butų kainas nuomos pajamingumas pastarąjį ketvirtį padidėjo ir pakilo virš ilgalaikio istorinio vidurkio. Nuomos pajamingumas parodo, kokią dalį buto kainos sudaro metinės pajamos iš jo nuomos. Šiuo metu Vilniuje jis siekia 6,3 proc., Klaipėdoje - 6,5 proc., o Kaune - 8 proc.

„Didėjančios nuomos kainos ir augantis nuomos pajamingumas rodo, kad būsto paklausa didmiesčiuose yra tvari, spekuliaciniai veiksniai jai įtakos neturi. Žvelgiant atgal į 2006-2007 metus, kai ryškėjo nekilnojamo turto burbulo kontūrai, būsto kainos augo daug sparčiau nei nuomos, todėl nuomos pajamingumas krito. Šiuo metu nieko panašaus nėra, ir dabartinis nuomos pajamingumas viršija istorinį vidurkį - tai reiškia, kad būstas nėra pervertintas“, - teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak N.Mačiulio, nuomos kainų kilimui įtakos gali turėti tai, kad gyventojai dažniau nuomojasi ne senos, o naujesnės statybos butus. Be to, pastebimas ir nuomos rinkos skaidrėjimas - vis didesnė dalis nuomotojų įsigyja verslo liudijimus ir bent dalį sąnaudų perleidžia nuomininkams. Nuomos rinką pagyvina ir mažėjanti emigracija bei rekordinė imigracija.

Spartus atlyginimų augimas palaiko aukštą būsto įperkamumą didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tačiau didėjančios palūkanų normos gali imti vis labiau riboti gyventojų galimybes įpirkti būstą.

„Tikėtina, kad kitąmet palūkanas kilstels griežtesnė monetarinė politika. Manoma, kad, šiemet pabaigęs kiekybinio skatinimo programą, kitų metų antrojoje pusėje Europos centrinis bankas atsigręš ir į palūkanų normų didinimą“, - sako ekonomistas N.Mačiulis.

Prognozuoja, kad šiuo metu neigiama 6 mėnesių trukmės tarpbankinių paskolų palūkanų norma EURIBOR, su kuria Lietuvoje susieta nemažai paskolų, kitų metų pabaigoje įžengs į teigiamą teritoriją. Tačiau tikėtina, kad palūkanų normų augimas bus lėtas ir 2020 metų pabaigoje 6 mėnesių Euribor sieks tik apie 1 procentą. Palyginimui, 2007 metų 6 mėn. Euribor norma buvo artima 5 procentams.

Būstas sostinėje taptų neįperkamas, jei šiuo metu palūkanų normos būstui siektų 4,6 procento.