Kitų metų sausio 1-ąją įsigalios mokesčių reforma, pagal kurią jungiami darbuotojų ir darbdavių mokami mokesčiai – visus juos mokės darbuotojai, tad jų „popieriniai“ atlyginimai išaugs.

Patvirtinus tokią mokesčių reformą, buvo priimti ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai. Juose numatyta, kad darbdavys, kurio mokesčių dalis perkeliama darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto (iki mokesčių) darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį be išankstinio darbuotojo sutikimo.

Tačiau Darbo kodeksas numato, kad pakeisti būtinąsias ir papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik gavus darbuotojo rašytinį sutikimą. Jame nėra numatyta išimčių keisti darbo sutartis be sutikimo pasikeitus teisiniam reguliavimui, kaip buvo senajame Darbo kodekse.

Darbo apmokėjimo sąlygos pagal dabartinį Darbo kodeksą yra būtinoji darbo sutarties sąlyga, kuriai pakeisti yra būtinas darbuotojo rašytinis sutikimas.

Taigi, kyla klausimas – ar, nuo sausio 1-osios perskaičiuojant darbuotojo atlyginimą pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, darbuotojo sutikimas yra reikalingas, ar – ne?

Valstybinės darbo inspekcijos nuomone, šiuo atveju darbuotojo išankstinis rašytinis sutikimas nėra reikalingas. Vis dėlto darbuotojas, kuris manys, kad darbdavys pažeidė jo teises dėl nurodytos pareigos – darbo užmokesčio perskaičiavimo – nevykdymo ar netinkamo vykdymo, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančią instituciją, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti šią pareigą ir atlyginti atsiradusią žalą.

Tad darbdaviui, norint būti tikram, kad po sutarties pakeitimo jokių papildomų rūpesčių – ginčų su darbuotoju – neatsiras, geriau darbuotojo sutikimo paprašyti ir gauti tai patvirtinantį jo parašą.