„Gera žinia ta, kad ekonomika šiemet auga sparčiau nei prognozavome - stiprėja mūsų vidaus paklausa, sparčiai auga atlyginimai, investicijos, užimtumas. Stiprybės šiemet semiamės labiau iš vidaus - tai pagrindinis mūsų variklis“, - teigė Finansų ministras.

Prognozuojama, kad 2018 m. pabaigoje realusis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks apie 2,8 proc. Vis dėlto Finansų ministerija prognozuoja, kad ekonomikos augimo tempai ateityje kiek aprims - 2021 m. turėtume matyti 2,5 proc. realaus BVP augimą.

Finansų ministerija pažymi, kad augančiam BVP įtakos turėjo išaugęs namų ūkių vartojimas. Planuojama, kad šiais metais, palyginti su praeitais, namų ūkio vartojimo išlaidos išaugs 4,3 proc. Pagreitį vartojimui suteikė rekordiškai augantys atlyginimai - vidutinis bruto darbo užmokestis šalyje augo sparčiausiai per 10 metų - iki šių metų pabaigos turėtų pasiekti 915 eurų. Pagal dabartines prognozes, 2021 m. su nauja darbo užmokesčio sistema turėtume matyti darbo užmokesčio padidėjimą iki 1431 eurų.

Vartojimo augimui taip pat įtakos padarė ir lėčiau nei atlyginimai kylančios kainos. Finansų ministerijos duomenimis, infliacija Lietuvoje šiemet dvigubai mažesnė nei 2017 m. Ateityje infliacijos tempai smuks, tačiau išliks artimi daugiamečiam rodikliui - 2018 m. metinė infliacija sieks 2,7 proc., o 2021 m. - 2,5 proc.

„Buvimas euro zonoje mums garantuoja stabilumą, ko neturėjome prieš ankstesnę krizę“, - sakė finansų viceministrė Miglė Tuskienė.

Finansų ministerijos prognozėmis, spartesnė tiesioginių užsienio investicijų plėtra, geresnės demografinės tendencijos ir spartesnis namų ūkio vartojimas skatintų planuojamo ekonominės raidos scenarijaus išsipildymą, tačiau tam gali sutrukdyti užsienyje vykstantys įvykiai: „Brexit“, protekcionizmo apraiškų plėtra, Europos centrinio banko (ECB) monetarinės politikos pokyčiai, vyraujanti geopolitinė įtampa bei svyravimai pasaulio finansų rinkose.

Pasak finansų ministro, norint išlaikyti efektyvią ekonomikos plėtrą, Lietuvos investuotojai turėtų koncentruotis į tas ekosistemas, kurios egzistuoja šiuo metu - finansų technologijų, atsinaujinančios energetikos, lazerių, informacinių technologijų. Tai sritys - kuriose turime daug talentų, o šių sričių aplinka šiuo metu palanki vystymuisi.

„Estai pradėjo ekonomikos spurtą anksčiau, nes nepriklausomybės aušroje jie skyrė daug dėmesio užsienio investicijų pritraukimui, o Lietuva tuo metu skyrė dėmesį vietiniams verslininkams, todėl tai viena priežasčių, kodėl pagal tiesiogines investicijas atsiliekame tris kartus nuo Estijos“, - nuogąstavo V.Šapoka.

Kaip teigė V.Šapoka, žvelgdama į ateitį Lietuva stiprybės turės vis labiau semtis iš šalies vidaus, nes užsienio ekonomika augs sparčiai, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.