Laikas priklauso nuo amžiaus

Skaičiuojama, kad būsto paieška, apžiūra ir galutinis sprendimo priėmimas vidutiniškai trunka apie du mėnesius. Per šį laikotarpį pirkėjai dažniausiai apžiūri nuo penkių iki septynių jiems siūlomų projektų, kol galiausiai išsirenka jiems labiausiai tinkantį.

Tačiau jeigu ieškoma išskirtinumo – didesnio ploto, erdvios terasos ar balkono, kitų aspektų – paieška gali užtrukti iki metų ar net ilgiau.

Nekilnojamo turto ekspertas Justinas Šavelskis teigia, kad dažniausiai pirkėjai išsirenka vieną ar du miesto rajonus, kuriuose norėtų apsigyventi, o būsto paieškoms dažniausiai paskiria savaitgalius. Tiesa, jų pasirinkimas dažnai priklauso ir nuo amžiaus.

Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad norint apsispręsti, ar įsigyti prestižinės klasės būstą tokiuose Vilniaus rajonuose, kaip Užupis, Žvėrynas ar Senamiestis, neretai pakanka vieno susitikimo su pirkėju, o ekonominės ir vidutinės klasės butą, kurie yra Pilaitėje, Bajoruose ar Žirmūnuose – prireikia dviejų.

„Prestižinės klasės būsto pirkėjai būna vyresni, jau nutarę, kokio būsto nori, kokie jų prioritetai, todėl greitai priima teigiamą ar neigiamą sprendimą. Ekonominės ir vidutinės būsto klasės pirkėjai pirmiausia apžiūri būstą vieni, o vėliau atkeliauja su artimiausių žmonių palyda – tėvais, giminaičiais ar draugais“, – pasakoja J.Šavelskis.

Vaikų ir tėvų nuomonės dėl būsto dažnai išsiskiria

Pažymima, kad jaunesnio amžiaus pirkėjai dažnai labai vertina tėvų nuomonę, todėl neretai dėl to tenka pakeisti pirminė sprendimą, o kartais būsto apžiūra gali virsti ir į šeimyninius nesutarimus.

„Jeigu pirkėjai į miesto centre esantį būstą atvažiuodavo su tėvais, nuspėdavau, kad būsto nepavyks parduoti. Nors vaikai būdavo susižavėję juo, perspektyva gyventi šalia centro, tačiau jų tėvams buvo neįprastas judrumas, gyvybinga ir dinamiška gatvė.

Tėvai dažnai negirdi vaikų argumentų, remiasi savo požiūriu ir mieliau norėtų, kad jie rinktųsi būstą ramesnėje vietoje, pavyzdžiui, Pilaitėje ar Bajoruose. Atžalos nori tėvų užtarimo, o kai nesulaukia, kartais priverstos atsisakyti savo sumanymų.

Niekas kitas, nei jūs patys, nežinos, kas jums patinka, patogu. Niekas geriau nei jūs nežinos, ko reikia tam gyvenimo tarpsniui“, – pasakoja nekilnojamojo turto ekspertas.

Būsto vaizdą nori sužinoti dar pokalbio telefonu metu

Pirmas potencialaus pirkėjo kontaktas su pardavėju būna telefonu ar elektroniniu laišku. Skaičiuojama, kad su ketvirtadaliu klientų pirmas pokalbis užtrunka 20 ar daugiau minučių.

„Ilgųjų dialogų metu potencialūs pirkėjai stengiasi sužinoti vaizdą pro buto langą, atstumą iki kito objekto, saulės kiekį. Telefonu tai papasakoti sudėtinga, todėl visuomet kviečiame susitikti ir apžiūrėti būstą gyvai, o jeigu dar nepastatytas – jo vizualizacijas ir pasikalbėti“, – pasakoja specialistas.

Renkantis būstą pirkėjams kyla įvairių klausimų, o pagrindiniu išlieka kvadratinio metro kaina. Ją sužinoję, pirkėjai teiraujasi, kokio ploto būstą įmanoma įsigyti už jų numatytą sumą. Kiti aktualūs klausimai – saulės apšvietimas (į kurią pusę bus langai), koks vaizdas pro juos ir privatumas bute, t.y. ar priešais langus bus kitas namas.

Pastebima, kad prestižinio būsto pirkėjų klausimai orientuoti į gyvenimo kokybę ir patogumą – ar bus rekuperacija, patogi automobilių stovėjimo vieta, būsimos gyvenvietės technologijos, kurios užtikrina saugumą, ir kaimynystė.

Ekonominės ir vidutinės klasės būsto pirkėjams daugiau kyla techninių klausimų – kokios statybinės medžiagos buvo naudojamos statyboje, kas sudaro visą apdailą, kokia buto pirkimo proceso eiga, kaip gauti didesnę paskolą būstui.

Renkantis būstą vis populiarėja virtuali realybė

Skaičiuojama, kad dar nepastatytuose namuose parduodama vis daugiau plėtojamų projektų butų. Anksčiau juos pirkėjai rinkdavosi tiesiog žiūrėdami į brėžinius, o dabar butus renkasi pasitelkę virtualią realybę.

„Pasitelkus virtualią realybę galima pasivaikščioti po dar tik statomus daugiabučius ar namus, apžiūrėti tiek buto vidų, pajusti jo erdvę, interjerą, pasirinkti spalvas, tiek fasadą, gėlynus, želdinius, vaikų žaidimo aikšteles“, – konstatuoja J.Šavelskis.