Kartu su kalendorine žiema Lietuvos paštui prasideda didysis metų darbymetis, įprastai trunkantis iki sausio vidurio. Tiesa, išaugusį pašto siuntų srautą paštininkai pastebi jau nuo lapkričio. Tačiau šiais laikais žmones dažniau pasiekia ne šventiniai atvirukai, o siuntiniai.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Nuo gruodžio 1 d. visuose Lietuvos centriniuose bei Druskininkų ir Palangos paštuose siuntos, siunčiamos Lietuvoje ar į užsienį, ženklinamos šventiniais „Kalėdų pašto“ spaudais. Toks žymėjimas vyks iki 2018 m. sausio 7 d.

Keliauja interneto pirkiniai

Pasak Lietuvos pašto Pašto tinklo tarnybos direktorės Ingos Dundulienės, švenčių laikotarpiu, ypač prieš Kalėdas, siuntinių ir sveikinimų srautas smarkiai išauga. Siuntų skaičių itin padidina įprasta tapusi elekroninė prekyba. Šiuo būdu nuperkama ir vis daugiau kalėdinių dovanų. Neiškeldami kojos iš namų žmonės savo kompiuterių ekranuose ar mobiliuosiuose telefonuose gali stebėti į Kalėdų karštligę įsitraukusius viso pasaulio prekybininkus ir pasirinkti patraukliausius šventinius pasiūlymus. Tad lapkritį ir gruodžio pradžioje į Lietuvą paštu atkeliauja daugiausia interneto pirkinių.

Daugiausia siuntų iš Lietuvos keliauja į šalis, kuriose yra gausios lietuvių emigrantų bendruomenės: Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir kaimyninę Latviją. Daugiausia pašto siuntų gaunama iš Kinijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Vokietijos. Per 9 šių metų mėnesius per Lietuvos paštą išsiųsta ir gauta daugiau nei 40 mln. pašto siuntų, arba 3,5 proc. daugiau nei pernai. Sparčiausiai augo tarptautinių pašto siuntų srautas – net 15 proc.

Dauguma pašto siuntų į mūsų šalį atkeliauja iš elektroninės prekybos milžinės Kinijos. Interneto pirkiniai – nuo mažų siuntų dėžučių iki didžiulių siuntinių – vyrauja kasmet pastebimai didėjančiuose pašto siuntų srautuose, tendencijos rodo, kad taip vyks ir toliau.

Ranka rašytas laiškas – vertybė

Tiesa, tradicinės pašto korespondencijos – asmeninių laiškų ir atvirukų – srautas menksta. Tradicija siųsti ranka rašytus laiškus, atvirukus pamažu ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje nyksta. Tendencijos rodo, kad rašytinės informacijos siuntimas kasmet sumažėja 10–15 proc. Nieko nuostabaus: spartus gyvenimo tempas šių laikų žmones atpratino ranka rašyti laiškus – įsigalėjus naujosioms technologijoms, laiškus kaip bendravimo priemonę pakeitė elektroninis paštas, telefono skambučiai ir trumposios SMS žinutės bei socialiniai tinklai.

Kad yra žmonių, kuriems ranka rašytas laiškas – vis dar svarbus, byloja būtent prieš šv. Kalėdas gerokai išaugę ir siunčiamos, ir gaunamos korespondencijos srautai. Čia nemažą dalį jos sudaro laiškai ir atvirlaiškiai su kalėdiniais sveikinimais. Atvirlaiškių prekyba prieš Kalėdas paštuose irgi suaktyvėja.

Paštininkai dažnai išgirsta klausimą: ar išliks popieriniai laiškai? Į jį galima atsakyti taip: pragmatikams ranka rašyti laiškai jau nebėra aktualūs, tačiau romantikams – vertybė, būdas dalytis dvasine šiluma su artimais žmonėmis. Juk šiandien gyvename itin sparčiu tempu: nuolatos visi skubame, lekiame... Parašyti SMS žinutę ar elektroninį laišką, susiskambinti telefonu ar susirašyti socialiniame tinkle nereikia didelių pastangų, nes išmaniaisiais įrenginiais galime tai padaryti čia ir dabar. Norint parašyti laišką ar užrašyti sveikinimą ant atvirlaiškio reikia stabtelėti, prisėsti, pagalvoti... Todėl ranka rašytas laiškas skaitmeninių technologijų epochoje tampa tikra vertybe.

Telegramos Lietuvos paštu nebesiunčiamos jau nuo 2001-ųjų. Tiesa, vyresni paštininkai mena, jog jos per Kalėdų ir Naujųjų metų šventes ir nebuvo populiarios. Telegramomis dažniausiai būdavo pranešama apie mirtį, o ne sveikinama...

Ne viską galima siųsti

„Nebūtinai iš piktos valios, kartais dėl nežinojimo pašto siuntose atsiduria daiktų, kurie neatitinka saugumo reikalavimų ir gali sukelti labai rimtą pavojų tiek pašto siuntos gavėjo, tiek siuntas pristatančio darbuotojo sveikatai“, – teigia „LP Express“ kurjerių ir siuntų savitarnos terminalų veiklą vykdančios Lietuvos pašto patronuojamosios įmonės „Baltic Post“ direktorius Juozas Buitkus.

Ličio baterijos, siunčiamos ne elektroniniuose įrenginiuose, oro pagalvės, dezodorantai ir kiti purškiamieji aerozoliai, pirotechnikos gaminiai, degieji skysčiai ir stiprieji alkoholiniai gėrimai, pluoštinės kanapės ir jų sėklos, suvenyrai iš dramblių ilčių ar krokodilų odos batai, kitos gyvūninės kilmės prekės, ginklai, amunicija ir antikvariniai dirbiniai be specialių leidimų, taip pat prabangių drabužių ir aksesuarų, mobiliųjų telefonų, kosmetikos, kitų pasaulyje garsių prekių ženklų gaminių klastotės – visa tai dažniausiai aptinkama sulaikomosiose pašto siuntose. Vis dažniau tarp muitinėje sulaikomų pašto siuntų randama intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu įtariamų prekių, „Adidas“, „Nike“, „Michael Kors“, „Samsung“ prekių ženklų gaminių klastočių. Perkantieji užsienio elektroninėse parduotuvėse neturėtų susivilioti itin maža prekės kaina, nes greičiausiai tai bus falsifikatas.

Pinigai ir brangenybės – tik apdrausti

Monetas, banknotus, čekius ir bet kokius pareikštinius vertybinius popierius, kelionių kuponus, apdirbtą ir neapdirbtą platiną, auksą, sidabrą, brangakmenius, papuošalus ir kitus vertingus daiktus galima siųsti tik įvertintosiomis (apdraustosiomis) siuntomis ir tik į tas šalis, į kurias leidžiama tokius daiktus įvežti. Tad prieš siunčiant tokias kalėdines dovanas artimiesiems, gyvenantiems svetur, būtina pasidomėti, kokius ribojimus taiko ta šalis, į kurią rengiamasi siųsti siuntą.

Draudžiamų siųsti į tam tikras užsienio šalis daiktų sąrašus galima rasti Lietuvos pašto tinklalapyje. Beje, siuntėjas yra atsakingas už savo pašto siuntos turinį, todėl Lietuvos paštas ir privalo užtikrinti, kad siuntose nebūtų draudžiamų ir pavojingų siųsti daiktų. Jei tokių aptinkama pašto siuntoje, ji pareigūnų sulaikoma ir gavėjo nepasiekia.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"