Didžiausia ir svarbiausia dovana, kurią galėtume dovanoti savo šaliai, yra mūsų laikas. Kaip jį dovanoti? Savanoriauti ir savo laiką skirti bendrystei, pagalbai ar įkvėpimui. Ir visai nesvarbu, kokia veikla užsiimsite, jeigu tai teiks džiaugsmo aplinkiniams.

Emilija ČEPULIONYTĖ

Įsibėgėja projektas „Šimtmečio dovanos“, siekiantis skatinti savanorystę Lietuvoje, daugiau žmonių įtraukti į esamas iniciatyvas, kurti naujas savanorystės tradicijas bendruomenėse, kaimynystėje, kolektyvuose ir šeimose. Projektą įgyvendina Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriatas kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT). Prie iniciatyvos taip pat prisijungė tarptautinius lietuvių profesionalus vienijantis tinklas „Global Lithuanian Leaders“, kviečiantis užsienyje gyvenančius tautiečius skirti laiko savanorystės veikloms jų gyvenamose šalyse ir gerais darbais skleisti žinią apie Lietuvą. O svarbiausia, kad dalyvauti „Šimtmečio dovanų“ projekte gali kiekvienas: tiek privatūs asmenys ar įmonės, tiek viešosios įstaigos, įvairios organizacijos. Nežinote, kokios galėtų būti šios dovanos? Tuomet pasižvalgykime į jau padovanotas.

Veržli ir ambicinga

Rugsėjį Švedijoje, Stokholme, startavo tris mėnesius per penkias Baltijos jūros regiono šalis keliausianti paroda „Veržli, ambicinga ir pozityvi 100-mečio Lietuva!“. Joje – mūsų šalis pasaulio lietuvių akimis.

Atkurtos Lietuvos šimtmečio proga lietuvių jaunimo bendruomenė Švedijoje kartu su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, lietuvių jaunimo organizacijomis Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje surinko pasaulio lietuvių idėjas apie Lietuvą ir įprasmino jas keliaujančioje fotografijų parodoje. Fotografijas konkursui atsiuntė 11–59 metų lietuviai, gyvenantys Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Iš viso parodai atrinkta 18 nuotraukų. Parodos miestai – Stokholmas, Kopenhaga, Oslas, Helsinkis ir Vilnius.

Ačiū, Lietuva!

LiJOT pakvietė atsigręžti į Lietuvą ir padėkoti už tai, ką turime ir kuo gyvename. Interneto platformoje www.aciulietuva.lt siekiama surinkti kuo daugiau padėkų mūsų šaliai. Taip skatinamas pozityvus mąstymas apie Lietuvą, griaunami stereotipai, o visuomenė įkvepiama didžiuotis savo valstybe. Kiekvienam padėkojusiajam siunčiama riešo juostelė su stilizuotu Vyčiu. Šitaip visi, dėkojantys Lietuvai, telkiasi į didelę ir vieningą bendruomenę.

„Ši iniciatyva gimė, kai ėmėme galvoti, kuo mūsų kraštas originalus ir išskirtinis, už ką jam esame dėkingi. Žmonės labai noriai ėmė jungtis prie šios idėjos, rašyti savo padėkas. Kai kas – sarkastiškai, tačiau dauguma – labai nuoširdžiai. Padėkų Lietuvai yra pačių įvairiausių: nuo padėkos už juodą duoną, lietuviškus varškės sūrelius iki padėkų už lietų, kurio taip gausu, Lietuvos senamiesčius, pievas, pilnas smilgų, rugiagėlių ir aguonų. Kiekvienas turi už ką padėkoti“, – sako LiJOT prezidentas Antanas Mikalauskas. Šiuo metu padėkojusių Lietuvai yra daugiau nei 9 300.

Pasak pašnekovo, pokyčius galime lemti tik mes patys. „Taip lengva liūdėti ir gailėti to, ko nėra, tačiau Lietuvoje yra daugybė gražių dalykų, kuriais galime džiaugtis. Ateities valstybę kuriame šiandien, tad kurkime ją drąsiai“, – skatina A. Mikalauskas.

Akcijai „Ačiū, Lietuva!“ remti yra išleistos ir specialios užrašinės su padėkomis mūsų šaliai. Pirkdami jas kiekvienas iš mūsų remiame pilietinę iniciatyvą. Lėšos, gautos už parduotas užrašines, skiriamos Vyčio juostelėms gaminti.

Myli Nidą

Meilę Lietuvai galima rodyti ir gražinant jos aplinką. Povilas Verslovas ir Mindaugas Bepirštis, „Myliu Nidą“ iniciatoriai, vasaras leidžiantys Nidoje, puikiai supranta, kiek daug jiems duoda šis rojaus kampelis. Taip kilo noras atsidėkoti Nidai už pačias gražiausias akimirkas. Šių metų rudenį jie suorganizavo dvi talkas – savanoriai buvo kviečiami prisidėti prie gražesnės aplinkos kūrimo renkant šiukšles. Akcijoje dalyvavo kelios dešimtys savanorių, jie iš pušynų, paplūdimių ir kitų vietų išnešė šimtus maišų šiukšlių.

„Kai pats nešiukšlini, matai kitų išmestas šiukšles. Mes daug laiko leidžiame Nidoje, tad prižiūrime aplinką. Taip ir gimė ši Nidos tvarkymo iniciatyva, kai prisijungti prie mūsų pakvietėme savanorius. Mintis – graži, o papildomos rankos labai praverčia“, – sako P. Verslovas.

Tiesa, nors aplinkos tvarkymo Nidoje su savanorių pagalba vyrai ėmėsi tik pirmus metus, iki tol jie taip pat dirbo Nidos labui. „Ėjome į Kuršių nerijos nacionalinį parką genėti pušelių. Pasiprašėme patys, ir mūsų pagalba buvo priimta“, – teigia pašnekovas.

P. Verslovo nuomone, labai svarbu plėtoti savanorystės tradicijas Lietuvoje, nes su kitų žmonių pagalba galima nuveikti didžius darbus. „Nors dažniausiai mūsų būrį sudaro draugai ir pažįstami, mielai laukiame visų norinčiųjų prisidėti prie Nidos gerovės puoselėjimo“, – pabrėžia vyras.

Krokų jūra

Juodkrantės gyventojai turėjo svajonę paversti gyvenvietės pakrantę krokų jūra. Kad svajonė taptų realybe, jie su dideliu džiaugsmu pasodino pirmuosius 5 000 krokų svogūnėlių.

Gražiuosius krokus sodino ir vilniečiai. Sostinės Šv. Kristoforo progimnazijos pradinių klasių mokiniai savo mokyklos kieme į žemę įkišo 100 krokų svogūnėlių. Vaikai ne tik išmoko sodinti gėles, bet ir ypatingai įprasmino Lietuvai svarbią datą. Dabar jie nekantriai laukia pavasario ir pražystančių krokų.

Kaimų bendruomenė „Betygala“ sodino ne krokus – jos narių širdis pavergė Maironio apdainuoti žemčiūgai (nasturtės). Idėją sodinti šias gėles tiek savuose kiemuose, tiek viešose erdvėse palaikė visi bendruomenės nariai. Rugpjūčio 12 d. vyko pirmoji Žemčiūgų šventė su muzika ir dainomis. Ši iniciatyva subūrė kelių kartų vietos gyventojus tiek puošti gyvenamąją aplinką, tiek dalyvauti kultūrinėje veikloje, tiek saugoti tradicijas.

Medžių alėjos

Kol vieni sodina gėles, kiti – medžius. Norint įamžinti svarbų gyvenimo momentą, Lietuvoje nuo senų laikų buvo įprasta pasodinti medelį. Jis augdamas daugeliui vėlesnių kartų primena tam tikram žmogui ar visai bendruomenei reikšmingą įvykį. Kartu tai ir gyvas paminklas medelius sodinantiems ir puoselėjantiems žmonėms – pasodintas medis žaliuos ilgus šimtmečius. Buknaičių kaimo bendruomenė nusprendė Lietuvai padovanoti ne vieną medį, o visą liepaičių alėją.

Šalia Buknaičių kultūros namų yra didelis stadionas – vieša erdvė, likusi uždarius mokyklą. Šis didelis plotas gyventojams buvo ir didelė našta, nes jį nušienauti – nelengva užduotis. Bendruomenės pirmininkas Alvydas Budžys pasiūlė sumažinti šienaujamos pievos plotą – pasodinti 100 liepaičių alėją. Idėja vietos gyventojų buvo sutikta itin džiaugsmingai, tad spalio pabaigoje visi norintieji susirinko į talką – taip buvo pasodinta Liepaičių draugystės alėja.

Būrys vilniečių bičiulių, pasivadinusių „Saulėtekio 1010“, 40 medžių padovanojo sostinės Vingio parkui. Draugai šią akciją pavadino „Pirmaisiais 40 vaikystės metų“. Kodėl? Nes šiemet daliai jų sukanka 40 metų. Ta proga vasarą kilo diskusija, ką būtų galima padaryti gero, gražaus, ilgalaikio, prasmingo. Ne sau, ne tiems, kieno gimtadienis, o visiems, kurie aplink, miestui. Taip kilo mintis apie ilgametę dovaną – 40 medžių kuriame nors Vilniaus parke. Kodėl Vilniuje? Nes tai yra miestas, kur bičiuliai susipažino. Kodėl dovana miestui? Nes visi iš esmės viską turi ir per tuos „pirmuosius 40 vaikystės metų“ turėjo laiko tikslus pasiekti tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityse, tad atėjo metas dalytis ir puošti pasaulį. Šiandien Vingio parke jau auga draugų pasodinta giraitė. Ir svarbiausia, pasak jų, ne tai, o pats pavyzdys, kad dalytis – gera.

Dalytis darbais ir knygomis

Nuo vasario startavo Kauno technikos kolegijos studentų savanoriška smulkių elektros darbų atlikimo paslauga. Tai – pagalba Žaliakalnio seniūnijos gyventojams, kurie patys negali atlikti smulkių elektros instaliacijos darbų. Nauda – abipusė: gyventojai sulaukia pagalbos buityje, studentai įgyja profesinės patirties, taip puoselėjama jaunų žmonių socialinė atsakomybė.

„Pradėjome šią akciją atsitiktinai. Tiesiog sužinojome, kad vienai senolei reikia pagalbos – pakeisti 3 elektros lizdus. Mūsų studentai mielai padėjo. Visada esame atviri naujoms idėjoms, pasiūlymams, geriems darbams, tad tęsiame toliau“, – teigia Kauno technikos kolegijos viešųjų ryšių koordinatorė Lilija Mieliauskienė.

Dalytis galima ne vien darbais. Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir „Mažeikių autobusų parkas“ pakvietė dalytis knygomis. Galvojant apie vietas, kuriose žmonės daugiausia laiko praleidžia laukdami, kilo idėja įrengti knygų krepšius autobusuose. Kelias nuo Mažeikių iki didmiesčių – ilgas, todėl žmonės keliaudami gali laiką leisti turiningai – skaitydami knygas. „Mažeikių autobusų parko“ tolimųjų reisų autobusuose įrengtuose knygų krepšiuose „Keliauk su knyga“ keleiviai randa ir knygų, ir žurnalų. Jei žmogus nespėja perskaityti knygos, gali pasiimti ją į namus, ten pabaigti skaityti ir tada grąžinti.

Spalvoto meduolio diena

Tai – iniciatyva, suartinanti šeimą ir draugus, padedanti susitikti globotiniems vaikams ir būsimiesiems įtėviams, skatinanti globotinų vaikų savanorystę. „Devintus metus vykstanti „Spalvoto meduolio diena“ kasmet suburia tūkstančius žmonių visoje Lietuvoje kartu su draugais, šeimos ar bendruomenės nariais marginti meduolių. Taip maloniai būnant kartu praėjusiais metais buvo išmarginta apie 10 000 šios prasmingos šventės simbolių – imbierinių meduolių“, – sako akcijos sumanytoja Violeta Masteikienė.

Lapkričio 25-ąją, šeštadienį, „Spalvoto meduolio diena“ vyks daugiau nei 30-yje kepyklėlių, esančių 14-oje Lietuvos miestų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Telšiuose, Kelmėje, Marijampolėje, Druskininkuose, Kėdainiuose, Biržuose, Utenoje, Mažeikiuose, Ukmergėje ir Tauragėje. Pernai prie renginio prisidėjo 152 savanoriai, 39 iš jų atvyko iš globos namų ir šeimynų.

„Sukūrėme meduolių marginimo rinkinius. Rinkinyje yra 8 skanūs meduoliai, glaistų, teptukų, linkėjimų kortelių – daugiau nei 30 dalių, skirtų sukurti mažai šventei namuose, dovanėlei draugui ar meduoliniam Kalėdų žaislui. Lietuvos atkūrimo 100-mečio proga sukūrėme ir specialius atvirukus. Juos taip pat bus galima rasti rinkiniuose“, – pasakoja V. Masteikienė.

Surinktos lėšos bus skirtos be tėvų globos likusių vaikų savarankiškumui ir savanorystei skatinti.

Išėjusiesiems atminti

Artėjant atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejui, ilgai brandintą svajonę įgyvendino ir fotografas Vytautas Mačiulaitis – padėkojo kovojusiesiems už nepriklausomybę. Taip gimė paroda „Laisvės kovų takais“.

Važinėdamas iš vietos į vietą, kur kovėsi Lietuvos savanoriai, V. Mačiulaitis sekė savo senelio Lietuvos kūrėjo savanorio Mato Mačiulaičio pėdomis. „Žvelgdamas į tas vietoves ir apylinkes, įsivaizduoju dirvone įspaustas senelio pėdas ir juntu jo buvimą, girdžiu alsavimą, raginimą, pergalingą šauksmą“, – sako fotografas. Tose vietose Vytautui teko gulėti kniūbsčiam, kaip ir kovotojams. Tik nutaikęs laikė ne šautuvą, o fotoaparato objektyvą.

Prisiminti kovotojus už laisvę ragino ir projekto „Misija Sibiras“ dalyviai, vykdydami akciją „#Ištark #Išgirsk #Išsaugok“. Tai buvo politinių kalinių ir tremtinių vardų, pavardžių ir likimų istorijų skaitymo akcija. Jos metu Vilniuje buvo perskaityta 20 000 vardų, pavardžių ir likimų istorijų siekiant parodyti, kad tremtis – tai ne skaičiai knygose, kad ištremti buvo žmonės, turintys savas likimo istorijas. Akcija truko beveik parą, skaitymai vyko visą naktį.

Kaip dovanoti laiką?

Laiką galima skirti:
* bendrystei. Galima kurti bendruomenės, kolektyvo ar organizacijos tradicijas, suburiančias žmones leisti laiką kartu, puoselėti pilietiškumą, stiprinti socialinius ryšius, švęsti nacionalines, miesto ar bendruomenės šventes;
* kitiems. Puiki dovana – pasirūpinti greta gyvenančiais neįgaliaisiais, ligoniais, vienišiais vaikais, senjorais, nepasiturinčiomis šeimomis, skirti jiems dėmesio;
* gražesnei aplinkai kurti. Galite tvarkyti savo bendruomenės, kaimo, miesto aplinką, rinkti šiukšles viešose erdvėse, sodinti gėles ar medžius, dažyti suoliukus, remontuoti vaikų žaidimo aikšteles, tvoras ir pan.;
* dalytis savo žiniomis. Galite dalytis profesinėmis žiniomis, kurios padėtų kitiems siekti savo tikslų.

Nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, viešosios įstaigos, privatūs asmenys ir įmonės kviečiami registruoti visas 2017 m. savanorystės veiklas svetainėje www.lietuva.lt. Gruodžio 5-ąją – Tarptautinę savanorių dieną – bus surengta šventė visiems dovanojusiesiems šimtmečio dovanas.