Apie Merkinės piramidę, Kryžių kalną ar Lietuvos Lurdu vadinamą Šiluvos bažnyčią girdėjome visi. Ten plūsta minios žmonių – pasimelsti, paprašyti Dievo palaimos, išverkti skausmą ir padėkoti už suteiktas malones. O ką žinome apie Angelų kalvą? Kur ji yra ir kuo ypatinga?

Birutė JANČIENĖ

Angelo įvaizdžio formavimasis

Dairydamiesi po Trakus ir jų apylinkes, būtinai aplankykite Angelų kalvą. Kur ją rasti? Ogi visai netoli Užutrakio dvaro. Važiuodami keliu Trakai–Rykantai, stabtelėkite antrajame kelio kilometre ties posūkiu į Būdos kaimą. Jus iš tolo pasitiks milžiniškos 5–6 m aukščio angelų skulptūros, simbolizuojančios pasiaukojimą, tikėjimą, meilę, atjautą, bičiulystę, sveikatą...

Angelai buvo vaizduojami jau ankstyvosios krikščionybės dailėje. 745 m. Romos susirinkimas liturgijoje įteisino trijų šventųjų arkangelų – Gabrieliaus, Mykolo ir Rapolo – gerbimą. Ir nors angelų sargų buvimas neskelbiamas kaip tikėjimo tiesa, jau nuo viduramžių jų garbei buvo aukojamos šv. mišios. Renesanso epochos dailininkai suformavo meninį angelo sargo įvaizdį, itin paplitusį XVI–XVII a. dailėje. Mūsų dievadirbiai angelo įvaizdį perėmė iš bažnytinės dailės. Angelų skulptūros buvo statomos įvairiomis intencijomis – kad bėdos namus aplenktų, ligos neįsisuktų, vyrai iš karų namo grįžtų...

Angelų kalvos idėjos iniciatorės

Apie tai, kam ir kada kilo mintis kurti šią sakralią erdvę, pasakoja tuometės jungtinės kaimų bendruomenės „Užugiriai“, šiandien besivadinančios Angelų kalvos bendruomene, narės Lolita Piličiauskaitė-Navickienė ir Dominyka Semionovė.

„Artėjo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis ir Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios 600 metų jubiliejus. Šias garbingas datas panūdome įprasminti“, – sako moterys ir prisipažįsta, kad labai myli Trakus, įvilktus į storus istorijos marškinius, išdabintus nuostabiu kraštovaizdžiu ir iš tolo kviečiančius nosis kutenančiu autentišku karaimų kibinų kvapu. Tad šalia viso šio grožio ir gėrio norėjosi dar daugiau – atverti sakralią erdvę, kur kiekvienas rastų atgaivą sielai. Juk tokių vietų Lietuvoje nėra daug!

Moterys prisimena, kad iš pradžių šalia kelio, vedančio į Būdos kaimą, planavo įkurdinti tik dešimt skulptūrų – po vieną kiekvienam Lietuvos šimtmečiui. Teikė paraiškas ir prašymus įvairioms institucijoms, tačiau finansavimo negavo. Tada nusprendė kreiptis į žmones, organizacijas ir – dideliam džiaugsmui – angelų suskrido gerokai daugiau, nei tikėta! Taigi 2009 m. ant netoli Būdos esančios kalvos įsikūrė net septyniolika ąžuolinių angelų. Kas juos išdrožė? Prienuose veikianti VšĮ „Meninė drožyba“, vadovaujama žymaus Lietuvos medžio drožėjo Algimanto Sakalausko, tąkart subūrusio į plenerą penkiolika medžio meistrų. Dar vieną, aštuonioliktąją, angelo – globojančio šeimas – skulptūrą savo iniciatyva ant kalvos pastatė netoliese gyvenančios Remigijaus, Liudos, Beno ir Alinos Ratkų ir Manto ir Gražinos Justinos Kregždžių šeimos.

Įgijo materialų pavidalą

Pasak pašnekovių, nė vienas projektas ar iniciatyva neapsieina be biurokratijos: įvairių paraiškų, sutarčių, ataskaitų, apskaitos ir pan. Be abejo, Angelų kalvos projektas pareikalavo ir energijos, ir laiko, bet kartu atvėrė naujų galimybių mokytis, ugdyti administracinius įgūdžius. Bendruomenė nuolat juto Trakų rajonosavivaldybės, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijų palaikymą.

Lolita ir Dominyka džiaugiasi bendruomenės narių Sabalevskių šeima, dar pirmaisiais kalvos kūrimo metais sutikusia išsimokėtinai parduoti 1,5 ha sklypą. Vėliau 2,8 ha sklypą pardavė ir Rimos Stepanavičienės šeima. Lėšų paaukojo žmonės, organizacijos, su kiekvienu – tiek aukojančiu žemei įsigyti, tiek statančiu angelus – buvo pasirašomos sutartys.

Pašnekovių teigimu, ši idėja vis dar materializuojasi, nes tai – procesas, o ne vienkartinis projektas. Moterys taip pat pabrėžia, kad be Dievo pagalbos nieko nebūtų pavykę. Būta visko: ir keistų sutapimų, ir palankių aplinkybių, ir laimingų atsitiktinumų.

Ėmus kurti Angelų kalvą reikėjo ieškoti angelų dovanotojų. Ir jų – draugų, draugų draugų, pažįstamų ir nepažįstamų trakiečių, patikėjusių šio objekto prasmingumu, – atsirado! Kuriant Angelų kalvą darbų būta iki valios. Vieni bendruomenės nariai arė žemę, kiti rinko akmenis, sėjo baltuosius dobilus, treti tvarkė jau pastatytų skulptūrų aplinką. Angelų kalva buvo kuriama iki šiol čia sklandančia žmonių bendrystės, susitelkimo, kasdienės maldos dvasia. Šiandien Angelų kalva užima 4,3 ha plotą, čia dangų sveikina 43 angelai.

Iš kur atskrenda angelai?

Visi Angelų kalvos angelai – aukštaūgiai, iškilę 5–6 m, papuošti kaltinėmis detalėmis. Pasak pašnekovių, skulptūrų autoriai – geriausi meistrai, gebantys išreikšti dovanotojo idėją, viziją, – A. Sakalauskas, Saulius Lampickas, Jonas Bugailiškis, Rimantas Zinkevičius, Vaclovas Dubikaltis ir daugelis kitų. Ir kaipgi mintis virsta kūnu? Meistras sukuria skulptūros eskizą, tada pasirašoma sutartis dėl skulptūros sukūrimo ir statymo ant Angelų kalvos. Kitąsyk organizacija ar asmuo, sutaręs su bendruomene, suderinęs eskizą ir skulptūros stovėjimo vietą, pats pastato angelą.

Angelų kalva traukia žmones visais metų laikais. Čia niekada nebūna tuščia. Visada matyti vaikštančių, stoviniuojančių, besimeldžiančių, apžiūrinėjančių žmonių. Ypač gausu lankytojų savaitgaliais. Būna, net automobilio nėra kur pastatyti. Užsuka ir nemažai svečių iš užsienio. Dažnai galima sutikti vokiečių, lenkų, latvių, estų, italų.

Šventės ir tikinčiųjų sambūriai

Kiekvienų metų rugsėjo antrą savaitę Angelų kalvos įkūrimo metinių proga (kalva įkurta 2009-ųjų rugsėjo 12 d.) čia rengiamas sakralinės muzikos festivalis „Skamba giesmės Angelų kalvoje“. Jame dalyvauja įvairūs folkloro, religinės muzikos, vaikų kolektyvai.

Čia dažnai užsuka ir vestuvininkai, krikštynų ir kitų šeimos švenčių dalyviai – pasimelsti, paprašyti Dievo palaimos ar tiesiog parymoti apsikabinę angelą. Šioje sakralioje erdvėje kiekvienas nori pabūti su savimi ir Dievu. Dažnai lankosi ir mokinių ekskursijos. Vaikai nuoširdžiai meldžiasi už savo tėvus, mokytojus, mokyklą, klasės draugus. Na, o Angelų sargų dieną šioje vietoje lankosi Trakų policininkai. Sustoja prie savo – dvasios stiprybės – angelo, pasveikina vienas kitą, pasimeldžia, sodina medelius.

„Šiais metais gimė labai graži iniciatyva liepos 6-ąją ant Angelų kalvos giedoti Lietuvos himną. Žmonės noriai atsiliepė į šį kvietimą, atvažiavo su vėliavomis rankose ir džiugesiu širdyje“, – džiaugiasi Angelų kalvos idėjos iniciatorės ir tikina, kad labai laukia ir čia atvyksiančių maldininkų – piligrimų.

Ar Angelų kalvą galima tapatinti su Kryžių kalnu? Iš tiesų žmonės šias vietas dažnai tapatina, bet Kryžių kalno nederėtų lyginti su Angelų kalva. Pasak Lolitos ir Dominykos, angelas – vilties ir globos simbolis, per jį kreipiamės į Viešpatį Dievą. Šiandien mūsų išsivaikščiojančiai tautai šios globos ir vilties ypač trūksta.

Atkeliauja įvairiomis intencijomis

Skulptūros ant Angelų kalvos nutupia dėl įvairių priežasčių. Vieni nori padėkoti už gaunamas malones ir stato dėkingumą globojantį angelą, kiti prašo, kad jų vaikai būtų sergėjami nuo pikto, treti – dvasios ramybės. Žmonėms trūksta gyvenimo džiaugsmo ir taikos pasaulyje. Būna, tėvai nori padovanoti vaikams vestuvių proga santuoką globojantį angelą... Taigi intencijos ir norai – įvairūs. Štai 94-erių močiutė norėjo padėkoti savo seniai mirusiai dukrai už ilgus metus iš aukštybių juntamą jos globą – taip gimė motinas globojantis angelas. Ant Angelų kalvos stovi gydytojų, žurnalistų pastangomis atsiradę angelai.

Pirmąjį – gerosios žinios – angelą, pasitinkantį visus, atvykstančius į Angelų kalvą, padovanojo Lietuvos žurnalistų sąjunga drauge su „European Hit Radio“ ir jos vadovu Vytautu Bartkumi bei Vytauto ir Elenos Januškevičių šeima. Prie šios iniciatyvos daug prisidėjo ir Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. O štai dvasios stiprybės angelas atsirado 89 Trakų policijos darbuotojų, dvasios ramybės angelas – Trakų stačiatikių cerkvės tikinčiųjų, Trakų kraštą globojantis angelas – Trakų rajono savivaldybės darbuotojų, angelas, sergėjantis Baltijos kelią, – Lietuvos ir Latvijos kultūros ministerijų, motinas ir vaikus globojantis angelas – mūsų Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva. Vis dėlto daugiausia angelų dovanoja šeimos ar pavieniai asmenys, norintys įprasminti asmenines intencijas, daryti kitiems gera.

Ar ant Angelų kalvos galima palikti, tegul ir mažutį, savo angelą, prašant, kad jis mus saugotų ir mums padėtų? Pašnekovių teigimu, žmonės čia palieka pačių įvairiausių smulkmenų: medinių, stiklinių, keraminių, plastikinių angeliukų, gėlių, įvairiausių akmenėlių. Jos matė ir angelams paliktų laiškų su prašymais ar maldomis.

Beje, lankantis šioje sakralioje vietoje privalu laikytis kelių nerašytų taisyklių – ateikite čia atvira širdimi, džiaukitės ir skleiskite Angelų kalvos žinią kitiems! Be abejo, tausokite aplinką, nešiukšlinkite.
Tad keliaudami pro Trakus būtinai užsukite į šią ypatingą vietą – pasisemti dvasios ramybės, padėkoti ar tiesiog pažvelgti į aukštybes ir pasimelsti.