Pastaruoju metu į viešumą vienas po kito ėmė lįsti korupcijos, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, didelio masto prekybos poveikiu faktai ir kiti nešvarūs darbai, tad pasidomėjome, kokią mūsų visuomenės būklę rodo sociologiniai tyrimai.

Teodora RAŠIMAITĖ

Kaip kiekvienas suprantame, tikrąjį korupcijos ir kitų sukčiavimų bei piktnaudžiavimų lygį nustatyti sunku – kaip ir apie bet kurios kitos rūšies nusikalstamumą, taip ir apie šį vien iš atskleistų nusikaltimų skaičiaus spręsti nėra tikslu. Ir dėl to, kad šešėlyje lieka ne tik neatskleisti nusikaltimai, bet ir nusikaltimai, apie kuriuos nepranešama (tai vadinama korupcijos tolerancija, ji korumpuotose šalyse yra labai didelė).

Tad dažniausiai korupcijos lygis nustatomas tyrinėjant žmonių nuostatas, požiūrius, polinkius ir t. t. Atrodo, metodas – nelabai patikimas, tačiau faktas, kad žmonių mentalitetas turi lemiamą įtaką korupcijos paplitimui, yra akivaizdus. Vien teisėsaugos pastangomis šio reiškinio neįmanoma nugalėti, nes šioje srityje dirba tos pačios šalies piliečiai. Jei žmonės pateisina korupciją, kai jiems patiems tai teikia naudos (pavyzdžiui, kyšis valdininkui už statybos leidimą), tikėtina, kad korupcijos lygis šalyje yra gana aukštas. Žinoma, yra ir akivaizdesnių korupcijos įrodymų, pavyzdžiui, kiek procentų žmonių per tam tikrą laikotarpį davė kyšį. Tiesa, egzistuoja ir toks dalykas, kad daugiausia gyventojai apie korupciją sužino ne tiesiogiai, o iš žiniasklaidos.

Pasaulyje jau ne vieną dešimtmetį sudaromuose korupcijos žemėlapiuose švarios, t. y. beveik baltos, išlieka iš esmės tik Skandinavijos, anglosaksų šalys, Vokietija, Šveicarija ir Singapūras. Vis dėlto gimimo vieta nėra lemtis. Pavyzdžiui, korupcijos lygiu Lietuvą lenkia Botsvana, Pietų Afrikos valstybė, turinti panašiai gyventojų kaip mūsų šalis. Korupcijos suvokimo indekse ji užima 35–37 vietą (Lietuva kol kas buvo aukščiausiai pakilusi iki 32 vietos) ir yra vienintelė Afrikos valstybė, pakilusi aukščiau, ir gerokai aukščiau, 50 vietos, po kurios jau rikiuojasi viena kita Afrikos šalis, nors dauguma priskiriamos prie smarkiai korumpuotų.

Kritome per 6 vietas

Kokia šviesa apšvietė tolimosios Botsvanos piliečius, nežinia, tačiau, 2016 m. duomenimis, Lietuva kasmečiame korupcijos suvokimo indekse krito per 6 vietas ir dabar užima 38–40 vietą iš 176. Pagal šį rodiklį mūsų šalis lenkia Latviją, bet atsilieka nuo Lenkijos ir Estijos.

Pasak „Transparency International“ atstovų, korupcijos suvokimo indeksas rodo, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją. Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi balų nuo 0 iki 100 (0 balų reiškia, kad šalis – absoliučiai korumpuota, 100 – kad valstybė – labai skaidri). Korupcijos mastą viešajame ir politikos sektoriuose vertina įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai.

Sudarant 2016-ųjų korupcijos suvokimo indeksą Lietuvai buvo skirti 59 balai. Prieš metus mūsų šalis gavo 61 balą ir užėmė 32 vietą iš 168. Remiantis 2016 m. duomenimis, Lietuva užima 19 vietą tarp Europos Sąjungos ir Vakarų Europos valstybių, prieš metus ji buvo 18-a. Pernai, kaip ir 2015-aisiais, vėl pirmavo Danija ir Naujoji Zelandija, surinkusios po 90 balų. Paskutinis sąraše – Somalis (10 balų).
Mūsų korupcijos suvokimo indekso kaimynai – gana įdomūs: Sent Vinsentas ir Grenadinai (salų valstybė Karibų jūroje, turinti 100 tūkst. gyventojų), Žaliojo Kyšulio salos (salų valstybė Atlanto vandenyne netoli Afrikos), Dominika, Kosta Rika (Karibų ir Centrinės Amerikos valstybės) ir Brunėjus (sultonatas Pietryčių Azijoje).

Kyšį duoti pasirengę?

Viena iš institucijų, atliekančių korupcijos tiriamąjį darbą Lietuvoje, yra Specialiųjų tyrimų tarnyba. 2016 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“. Šiuo metu jis yra naujausias, nes duomenų apdorojimas ir analizė užtrunka.

Buvo tiriamos trys tikslinės grupės: 1 002 Lietuvos gyventojai, 503 verslo įmonių vadovai ir 502 valstybės tarnautojai. Padėtis į gera nekrypsta. Padaugėjo gyventojų, manančių, kad Lietuvoje yra labai paplitusi korupcinė situacija, kai politinė partija žada priimti naudingą sprendimą, jei verslininkas suteiks finansinę paramą (nuo 29 proc. 2014 m. iki 36 proc. 2016 m.). Gyventojų ir valstybės tarnautojų dažniausiai minima korupcinė situacija – įsidarbinimas per pažintis (kad tokia situacija labai paplitusi, nurodė atitinkamai 38 ir 28 proc. respondentų).

Tačiau sumažėjo verslininkų, kurie dėl kokių nors priežasčių pateisina korupciją: „tai sutrumpina administracinių procedūrų laiką“ (nuo 27 proc. 2014 m. iki 23 proc. 2016 m.), „tai „sutepa“ neefektyviai veikiančius valstybinius mechanizmus“ (nuo 24 iki 21 proc.), „tai kompensuoja mažus valstybės tarnautojų atlyginimus“ (nuo 19 iki 14 proc.).

Palyginti su 2014 m., pasirengusiųjų duoti kyšį sumažėjo nuo 48 iki 40 proc. Kad kyšis padeda spręsti problemas, mano 48 proc. įmonių vadovų (2008-aisiais tokių buvo net 75 proc.). Kyšį duotų 20 proc. įmonių vadovų (tai mažiausias rodiklis nuo 2002 m.). Per 12 mėnesių kyšį yra davę 16 proc. gyventojų (tai taip pat mažiausias rezultatas nuo 2002 m.). Per krizę kam nors davę kyšį teigė beveik pusė gyventojų.

Kalčiausi – politikai

Visos tikslinės grupės dėl korupcijos paplitimo pirmiausia kaltina politikus. Ypač padaugėjo politikus kaltinančių įmonių vadovų (nuo 62 iki 81 proc.). Dėl efektyviausių korupcijos mažinimo priemonių tikslinių grupių atstovų nuomonės išsiskyrė: gyventojai pirmiausia minėjo bausmių griežtinimą (43 proc.), įmonių vadovai nurodė, kad prasižengusiems valstybės tarnautojams reikia uždrausti dirbti valstybės įstaigose, o valstybės tarnautojai siūlė kelti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų atlyginimus ir visuomenės moralę.

39 proc. Lietuvos gyventojų žino, kur reikėtų kreiptis dėl korupcijos atvejų (pavyzdžiui, 2007 m. tokių gyventojų buvo tik 18 proc.), 23 proc. apie korupciją ir praneštų, 12 proc. norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje. Įmonių vadovų rodikliai šiuo požiūriu yra aukštesni: 61 proc. žino, kur reikėtų kreiptis dėl korupcijos atvejų, 35 proc. apie tai praneštų, 18 proc. norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje. Valstybės tarnautojų, žinančių, kur reikėtų kreiptis dėl korupcijos atvejų, – dar daugiau – 72 proc., apie korupciją praneštų 42 proc. tarnautojų, o norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje 31 proc.

Taigi, palyginti su ankstesniu tyrimu, visuomenės nuomone, išaugo korupcijos, kaip problemos, svarba, padaugėjo teigiančiųjų, kad padidėjo korupcijos mastas per 5 metus ir per 12 mėnesių, taip pat manančiųjų, kad yra labai paplitusi korupcinė situacija, kai verslininkai siekia paveikti politines partijas. Nėra abejonių, kad šių vertinimų kaita susijusi su garsiai nuskambėjusiais atskleistais korupciniais įvykiais. Kita vertus, didėja nepakantumas korupcijai ir kyšininkavimui, mažėja pasirengimas duoti kyšį ir kyšių prievartavimo ir davimo indeksai, taip pat korupcinė patirtis.

Mažiausiai korumpuotos pasaulio šalys

(100 balų reiškia, kad šalis – visiškai skaidri)
1–2. Danija, Naujoji Zelandija 90
3. Suomija 89
4. Švedija 88
5. Šveicarija 86
6. Norvegija 85
7. Singapūras 84
8. Nyderlandai 83
9. Kanada 82
10–12. Vokietija, Liuksemburgas, Jungtinė Karalystė 81

Dešimtukas, kuriam priklauso Lietuva
31–34. Barbadosas, Kataras, Slovėnija, Taivanas 61
35–37. Botsvana, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai 60
38–40. Žaliojo Kyšulio salos, Dominika, Lietuva 59