Lietuvoje greitai atsiras dar vienas mokėjimo būdas nenaudojant grynųjų pinigų – mobilieji mokėjimai. Kitaip sakant, bus galima mokėti mobiliuoju telefonu. Didžiausi Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai neseniai gavo Europos Komisijos leidimą kurti bendrą mobiliųjų mokėjimų paslaugos teikimo platformą.

Berta JANUŠAUSKIENĖ

Momentiniams mokėjimams reikalingą platformą kurs visų trijų operatorių bendrai valdoma bendrovė „Mobilūs mokėjimai“. Ji taip pat bus pagrindinė būsimosios platformos valdytoja ir prižiūrėtoja.
Europos Komisijos leidimo šiam žingsniui reikėjo dėl koncentracijos – nors mobiliųjų mokėjimų paslaugą kiekviena bendrovė teiks atskirai, bendrai veiklai vykdyti (platformos kūrimas yra labai brangus) reikia vienyti finansinius išteklius ir pastangas.

Šių metų gegužę bendrovei „Mobilūs mokėjimai“ Lietuvos bankas suteikė elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, reikalingą su momentiniais mokėjimais susijusiai veiklai vykdyti. Pasak „Tele2“ generalinio direktoriaus Petro Masiulio, naujoji platforma bus vienas pirmųjų tokio pobūdžio sprendimų pasaulyje, ji ne tik atpigins atsiskaitymo paslaugas mūsų klientams, bet ir garsins Lietuvos, kaip inovatyvių sprendimų kūrėjos, vardą visame pasaulyje. Taip pat tikimasi, kad mobilieji mokėjimai netrukus pakeis gyventojų mokėjimo įpročius, pasitarnaus ir verslui.

Prognozuojama, kad dalį mobiliųjų mokėjimų per naująją platformą bus galima vykdyti dar šiemet. Mobiliai bus galima atsiskaityti ne tik prekybos vietose, bet ir tarpusavyje bet kuriuo paros metu bet kurioje Lietuvos vietoje, kur yra mobilusis ryšys, vadinasi, šiais laikais – beveik visur.

Elektroniniai kyšiai neprigis?

Spaudimas atsisakyti grynųjų pinigų Lietuvoje vyksta jau daugiau kaip dešimtmetį, tačiau jų apyvarta tebėra labai didelė. Grynųjų pinigų kiekio mažėjimas padeda mažinti šešėlinę ekonomiką, tik svarbu, kad rinkoje būtų konkurencija ir pakankamai nebrangių būdų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, net ir nesinaudojant elektronine bankininkyste.

Pagal atsiskaitymą grynaisiais esame lyderiai – apie 87 proc. visų vartojimo išlaidų išleidžiama būtent grynaisiais pinigais. Tai – daugiausia Europos Sąjungoje, kitose šalyse šie rodikliai yra gerokai mažesni, 5–10 proc., net, pavyzdžiui, Estijoje – 19 proc. Tuo pat metu Lietuvoje ir šešėlinė ekonomika – viena didžiausių Europoje.

Kuo mažiau grynųjų

Nors bankai kol kas nesiima drastiškų priemonių, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio teigimu, nemokamų pinigų išgryninimo operacijų mūsų šalyje neliks per kelerius metus – šiuo metu iš savo banko tam tikrą sumą pinigų galima išgryninti nemokamai. Nors žmonėms dažnai kyla klausimų dėl elektroninių pervedimų kainos, būtent grynųjų pinigų vežimo, laikymo, spausdinimo sąnaudos yra tikrai didžiulės, be to, egzistuoja padirbtų pinigų rizika. Tad kuo mažiau grynųjų pinigų apyvartoje, tuo mažiau išlaidų ir rūpesčių. Pasak K. Kupšio, žmonėms reikia tiesiog įprasti gyventi be grynųjų, nes tendencijos – aiškios ir kitaip jau nebus.

Lietuvos bankas paskelbė tikįs, kad dėl pasiūlytų priemonių elektroninių operacijų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, padidės daugiau nei du kartus – nuo 145 operacijų iki 300 operacijų 2020 metais. Taip pat tikimasi, kad mobilieji mokėjimai padės vaikams atprasti nuo grynųjų pinigų, tiksliau – prie jų neįprasti. Mobilieji mokėjimai galės būti naudojami ne tik atsiskaitant mokyklos valgykloje, bet ir renkant pinigus į klasės fondą, mokant už ekskursijas ir t. t. Taip bus galima labiau kontroliuoti, pavyzdžiui, visus mokėjimus mokyklose, kai renkama grynaisiais mįslingiems tikslams.

Mažėja atsiskaitymo apribojimų

SEB bankas praneša, kad vis mažėja prekybos vietų, kuriose ribojama suma, nuo kurios galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Nors elektroniniai pervedimai ir įskaitymai brangokai kainuoja ne tik gyventojams, bet ir verslui, pastarasis suprato, kad taip taupydamas praranda daugiau – užuot ieškoję, kur išgryninti pinigų, klientai nebegrįžta.

Banko duomenimis, šių metų birželį atsiskaitymų kortelėmis iki 10 eurų padaugėjo beveik 11 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. „Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia daugiau negu 50 tūkst. banko kortelių skaitytuvų. Vietų, kuriose galima atsiskaityti banko kortele, per metus šalyje padaugėja vidutiniškai 3 proc. O mokėjimo kortelių skaitytuvų skaičius ypač padidėja metų pabaigoje – jų dažniausiai įsigyja smulkieji verslininkai prekybai šventinėse mugėse. Pastebime, kad kartą pabandę ir pajutę apyvartos augimą verslininkai po kurio laiko sugrįžta įsigyti banko kortelių skaitytuvų, kad galėtų juos naudoti nuolat“, – sako SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas Vaidas Žagūnis.

Minėtas bankas skelbia, kad, palyginti pirmuosius keturis šių metų mėnesius su tuo pačiu 2016 metų laikotarpiu, naujų verslo klientų, kurie pradėjo naudotis banko kortelių skaitytuvais, padaugėjo 12 proc., o visų verslo klientų apyvarta naudojant SEB banko skaitytuvus išaugo beveik penktadaliu. Vidutinė atsiskaitymo banko kortele suma šiuo metu yra beveik 20 eurų.

Pasak V. Žagūnio, prekybos vietose jau dingsta įspėjimai, kad banko kortelėmis galima atsiskaityti tik nuo tam tikros sumos, nes žmonės vis dažniau siekia kortelėmis atsiskaityti ir už nedidelės vertės kasdienius pirkinius. Todėl ir prekybininkai nuosekliai prisitaiko prie sparčiai besikeičiančių Lietuvos gyventojų atsiskaitymo už prekes ir paslaugas įpročių. Be to, atsiskaitymų rinka pastaruoju metu plėtojasi labai sparčiai ir greitai bus dar didesnis atsiskaitymo negrynaisiais pinigais būdų pasirinkimas, pavyzdžiui, momentiniai mokėjimai taps svarbiu konkurenciniu pranašumu.

Skelbiama, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje SEB banko klientų atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis padaugėjo dešimtadaliu. Šių metų pirmoje pusėje banko kortelėmis atlikta 41 proc. atsiskaitymų.