Statistika skelbia, kad vasaros mėnesiai, ypač vidurvasaris, Lietuvoje – tikras gimtadienių bumas. Be to, statistikos duomenis analizuojantys specialistai jau kurį laiką džiugina žiniomis, kad pastaruoju metu gimstamumas mūsų šalyje auga.

Laimius STRAŽNICKAS

Liepą – gimdymų pikas

Daugiausia gimtadienių Lietuvoje švenčiama liepą. Statistikos departamento duomenys byloja, kad būtent šį mėnesį pastaruosius dvylika metų gimė daugiausia gyventojų. Antras mėnuo pagal mūsų šalyje gimusių kūdikių skaičių yra rugpjūtis. Palyginti su pastarųjų dvylikos metų šio mėnesio vidurkiu, liepą gimsta vidutiniškai 11 proc. daugiau gyventojų.

Išanalizavus pastarųjų penkiolikos metų statistikos duomenis, paaiškėjo, kad rekordinis liepą gimusių kūdikių skaičius buvo užfiksuotas 2009-aisiais – tą mėnesį gimė iš viso 2 987 kūdikiai. Nuo jo mažai atsilieka kitų metų vasaros mėnesiai. Pagal gimusių kūdikių skaičių 2009 m. liepai įkandin seka 2008-ųjų liepa (2 976 gimimai), pernykščiai birželis (2 933) ir rugpjūtis (2 924) ir vėl trys liepos mėnesiai iš eilės: 2014-ųjų (2 918), 2010-ųjų (2 890) ir 2003-iųjų (2 877).

Galima paminėti ir pačius negausiausius pagal gimusių kūdikių skaičių metų mėnesius. Didžiausias rekordininkas – 2014 m. vasaris, kai Lietuvoje pasaulį išvydo 2 109 kūdikiai. Toliau rikiuojasi 2003-ųjų vasaris (2 154) ir 2002-ųjų lapkritis (2 170).

Beje, statistika byloja, kad ilgainiui Lietuvoje gali pristigti nuotakų, nes pastaruosius penkerius metus berniukų mūsų šalyje gimsta maždaug penkiais šimtais ar net tūkstančiu daugiau negu mergaičių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais pasaulį išvydo 15 274 mergaitės ir 16 201 berniukų, užpernai – atitinkamai 14 804 ir 15 565.

Pasirodo, populiariausias motinystės amžius Lietuvoje – 25–29 metai. Pernai šio amžiaus gimdyvių buvo net 11 180. Retkarčiais gimdo ir vyresnės nei 50 metų moterys, tačiau ne kasmet šio amžiaus grupėje fiksuojami gimdymai – pernai tokio amžiaus negimdė nė viena, 2014-aisiais – vos viena moteris. Šio amžiaus moteris gerokai lenkia jaunutės mamos. Pernai tokiomis tapo aštuonios nepilnametės iki penkiolikos metų (2014-aisiais tokių buvo vienuolika). Gimdančiųjų 15–19 metų yra gerokai daugiau – šis skaičius peržengia tūkstančio ribą (pernai – 1 136, užpernai – 1 147).

Negalime nepaminėti ir svarbiausio dalyko, į kurį atkreipia dėmesį visa žiniasklaida, – pastaruosius trejus metus gimdymų skaičius Lietuvoje auga. 2015 m. šalyje užfiksuoti iš viso 31 475 gimdymai, 2014-aisiais – 30 369, 2013 m. – 29 885.

Tiesa, iš šiek tiek pagerėjusios statistikos džiaugsmo gali būti nedaug. Pasak demografinius pokyčius Lietuvoje stebinčių specialistų, ilgalaikės gimdymų skaičiaus didėjimo tendencijos nereikėtų tikėtis. Mat dabar gimstamumo augimą greičiausiai lemia prieš keletą dešimtmečių vykęs demografinis augimas. Šiuo metu atžalų susilaukia tuomet gimę vaikai. Kai praeis ši banga, ko gero, ir vėl bus gimstamumo nuosmukis, nes užaugs ta karta, kuri nebuvo gausi, ir tiesiog nebus kam gimdyti. Tą nuosmukį galėtų pristabdyti nebent veiksmingos specialiosios priemonės.

Pas gimdyvę skuba greitoji

Ar šiais laikais dažnai tenka pas gimdyvę skubėti greitajai medicinos pagalbai? „Tokių kvietimų nebūna daug. Nėščiosios paprastai reguliariai lankosi pas savo gydytojus, šie stebi jų sveikatą, nėštumo eigą, prognozuoja gimdymo datą. Tad tokios moterys į gimdymo skyrius dažniausiai susiruošia pačios, pasirūpina, kas jas į tuos skyrius pristatytų. Jeigu gimdyvės gyvena atokesniame rajone, kurio centre jau nebėra galimybių gimdyti, ir negali pačios nuvykti į gimdymo skyrius sostinėje, tuomet kviečiasi greitąją medicinos pagalbą, kad būtų nugabentos“, – aiškino sostinės Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės tarnybos vadovas Vytenis Keršys.

Pašnekovas kartu pripažino, kad per metus pasitaiko ir pavienių nenumatytų atvejų, kai tenka skubėti pas gimdyvę, ne kartą greitosios pagalbos medikams teko priimti gimdymą automobilyje ar tiesiog gelbėti skausmų užkluptą gimdyvę gatvėje. Pasak mediko, daugiau kvietimų pas gimdyves būdavo tada, kai buvo įsigalėjusi mada gimdyti namuose. „Esu ir pats važiavęs į namus gelbėti tokios gimdyvės. Tokie gimdymai – patys rizikingiausi. Juk ištikus gimdymo komplikacijai, pavyzdžiui, gausiam kraujavimui, namuose suteikti reikiamą pagalbą tiesiog nėra sąlygų. Tada telieka šauktis greitąją pagalbą“, – pridūrė V. Keršys.

Daugiau kaip 40 metų darbui sostinės Greitosios medicinos pagalbos stotyje atidavusiai direktoriaus pavaduotojai greitosios medicinos pagalbos paslaugų organizavimui Vandai Pumputienei teko priimti penkiolika ekstremalių gimdymų. Bene pats baisiausias atvejis buvo 1978 ar 1979 metais prie Vilniaus Petro ir Povilo bažnyčios šaltoje „Volgoje“, kai lauke spaudė 25 laipsnių šaltis ir mašinoje kabojo varvekliai. Pasak gydytojos, moteris išbėgo į gatvę pusnuogė ir pradėjo gimdyti. Automobilyje nebuvo jokios patalynės. Gydytojai teko paaukoti savo chalatą vaikiukui suvynioti, dar striukę, kad kūdikis nesušaltų, o pačiai šaltį kęsti vienais marškinėliais.

Šiandien tokie ekstremalūs įvykiai – jau tik gydytojų prisiminimuose. V. Keršio teigimu, ir šiais laikais netikėtų gimdymų pasitaiko, vis dėlto tokie atvejai – pavieniai, kažin ar jų būtų dešimt per metus. Tačiau, priešingai nei anksčiau, dabar greitosios medicinos pagalbos automobiliuose yra ir sterilios medžiagos, ir patalynės vaikeliams suvystyti, ir rinkinių pirmajai pagalbai suteikti gimdyvėms.

Gimdymas traktuojamas kaip būtinoji pagalba, tad nesvarbu, kur jis prasidėjo – ar namuose, ar gatvėje, ar lėktuve, pagalba turi būti suteikta vietoje, nes gimdymo nesustabdysi. Priimti gimdymą – greitosios pagalbos mediko pareiga. Suprantama, gimdyti greitosios medicinos pagalbos automobilyje nėra taip saugu, kaip gimdymo skyriuje, tačiau greitosios pagalbos medikai savo darbą taip pat atlieka profesionaliai.

Nė dienos be kūdikio

Vilniaus gimdymo namų direktorė, gydytoja akušerė-ginekologė Kornelija Mačiulienė patvirtino, jog kalbos apie šalyje padidėjusį gimstamumą nėra iš piršto laužtos. „Savo darbe mes taip pat juntame, kad gimdyvių skaičius yra išaugęs. Praėjusiais metais mūsų gimdymo namuose gimdė pusantro šimto daugiau moterų negu ankstesniais“, – pabrėžė pašnekovė.

Pasak K. Mačiulienės, Vilniaus gimdymo namuose daugiausia kūdikių pasaulį išvysta paprastai birželį ir gegužę. Dienos ar nakties metas naujai gyvybei ateiti yra parankesnis? Į šį klausimą medikė nepateikė konkretaus atsakymo. „Tai visiškai neprognozuojami ir aiškiai neįvardijami dalykai. Būna įvairiai – antai vieną naktį gimsta aštuoni kūdikiai, o dieną – trys, dabar buvo atvirkščiai – naktį gimė penki, o dieną – devyni vaikeliai“, – kalbėjo Vilniaus gimdymo namų vadovė.

K. Mačiulienė neprisimena, jog būtų buvę tokių dienų, kad nebūtų pagimdžiusi nė viena moteris. „Dar tokios dienos pas mus nebuvo. O daugiausia per parą esame priėmę dvidešimt gimdymų. Tokių dienų buvo ir pernai, ir šiemet“, – sakė medikė.

Pašnekovės teigimu, nebuvo nutikę ir taip, kad visos gimdyvės būtų ėmusios gimdyti tuo pačiu metu, o medikai nebūtų spėję suktis ir visoms skirti vienodai dėmesio. „Personalo mums netrūksta. Mes turime aštuonias gimdyklas, ir vietos visoms užtenka. O tie gimdymai kažkaip savaime pasiskirsto“, – teigė akušerė-ginekologė.

Geriau gimti šiais laikais

Pasidomėjus, kokie dalykai pirmiausia krinta į akis, kai palygini dabartinę padėtį ir tą, kuri buvo sovietmečiu, prieš kelis dešimtmečius, šešiasdešimtmetį jau atšventusių Vilniaus gimdymo namų direktorė aiškino, jog pokyčiai yra akivaizdūs.

„Tais laikais net sunku buvo įsivaizduoti, kad vienoje palatoje kartu gulės ne aštuonios gimdyvės, o tik motina, vaikas ir tėvas. Šiandien jau visiškai kitokia gimdymo kultūra. Turime labai daug aparatūros, kuri stebi, fiksuoja vaisiaus vaizdą. Gimdymo namuose sukurta atmosfera, labai artima namų aplinkai. Kartu su gimdyve gali būti ir vyras. Moteris gali laisvai pasirinkti, kaip geriau jai gimdyti – tradiciniu būdu ar vonioje, atsisakyti epidurinės nejautros ar ne“, – savo įžvalgomis dalijosi nemažai metų moterų gimdymui paskyrusi gydytoja.

Ar gimdymas vonioje šiandien yra populiarus? Pasak K. Mačiulienės, kai tik gimdymo namuose buvo įrengtos būtent gimdyti pritaikytos vonios, gimdyvės aktyviai domėjosi tokiu gimdymu. Vos tik pasiūlius tokį būdą gimdyti, 22 moterys išbandė šių vonių pranašumus. Vėliau noras gimdyti vandenyje buvo gerokai prislopęs, tačiau pastaruoju metu ir vėl juntamas aktyvėjimas. „Dabar savo pirmąsias vonias pakeitėme į naujas, gerokai prabangesnes ir geriau pritaikytas gimdyti“, – pasidžiaugė Vilniaus gimdymo namų vadovė.

Lygindama tuos procesus, kokie vyksta dabar ir buvo sovietmečiu, K. Mačiulienė atkreipė dėmesį į dar vieną dalyką – motinų amžiaus pokyčius: anksčiau gimdydavo jaunesnės moterys – 22–24 metų, o dabar tas amžius siekia 26–28 metus.

Nepasikeitė priešlaikinio gimdymo atvejų skaičius – ir tada, ir dabar Lietuvoje tokių gimdymų skaičiuojama apie 5–7 proc. Akušerė-ginekologė patikino, kad pats gimdymo procesas šiais laikais netapo sklandesnis, nei buvo seniau, – įvairių patologijų ar papildomo medikų įsikišimo atvejai šiandien taip pat nėra jau tokie reti. „Ne taip retai tenka panaudoti ir akušerines reples, ir vakuuminį ekstraktorių ar imtis cezario pjūvio, tačiau šiandien naudojami įrankiai yra tokie lengvi, kad vaisiui jie jokios įtakos nepadaro.

Galbūt atrodo, jog ekstremalių atvejų šiandien nutinka daugiau, bet nedera pamiršti, kad dabar vaisiaus ir gimdyvės būklę įdėmiai stebi ir viską fiksuoja sudėtinga aparatūra, o anksčiau vaisiaus širdies tonai būdavo išklausomi tik medine „triūbele“ – jei turėjai geras ausis, tai galėjai išgirsti, o jei klausa prislopusi, tai ir neišgirsdavai“, – pokyčius lygino didelę patirtį akušerijos ir ginekologijos srityse sukaupusi pašnekovė.

Galbūt yra ir tokių dalykų, kurių šiandienės gimdyvės galėtų pavydėti anų laikų mamytėms? Vilniaus gimdymo namų direktorė nusijuokė ir patikino, jog šiandien niekas nėra pasiilgęs sovietmečio. Taip pat papasakojo įspūdžius, kuriuos jai teko aptirti, kai į jų gimdymo namus pasisemti europinės patirties atvyko rezidentė iš kaimyninės Baltarusijos: „Ši jauna medikė jau buvo metus padirbėjusi Baltarusijoje. Nuolat stebėdama šią rezidentę niekaip negalėjau suprasti, kodėl darbe ji dažnai būdavo tarsi su ašaromis akyse. Kai paklausiau, kas jai yra, ji prisipažino, jog išgyvena tarsi šoką. Pasakojo, kad jų šalyje moterys gimdo blogomis sąlygomis, vos ne prie visų akių, neturi jokio privatumo. Rezidentei buvo labai įdomūs ir vienkartiniai instrumentai, ir aparatūra, ir medžiagos, naudojamos pas mus.“

Beje, žinios apie Lietuvos medikų pažangą gimdymo skyriuose jau seniai sklando kaimyninėje Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje. Tų kraštų gimdyvės, jei tik leidžia piniginė, mielai renkasi galimybę gimdyti mūsų šalyje. Joms atrodo, kad gimdyti Lietuvoje – ir humaniškiau, ir saugiau.