Pasak valdančiųjų, aukštojo mokslo reforma siekiama, kad Lietuvoje studentai įgytų aukščiausio lygio išsilavinimą, dėstytojai ir mokslininkai gautų tinkamo dydžio atlyginimus ir būtų užtikrintos nemokamos bakalauro studijos. Kiek reali ši vizija ir ar tinkamu keliu einame?

Nenutrūkstamas studentų mažėjimas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) praėjusiais metais ketvirtą kartą pristatė Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų būklės apžvalgą. Centro analitikai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu mokslo ir studijų sistema Lietuvoje veikia neefektyviai. Nors studentų skaičius mažėja, universitetų ir kolegijų išlieka tiek pat. Ateities prognozės daugiau nei pesimistinės. MOSTA specialistai prognozavo, kad jau 2016 m. bendrajame priėmime dalyvaus 19 521 abiturientas (4,3 proc. mažiau) nei 2015-aisiais (dalyvavo 20 394 abiturientai). Tačiau pasibaigus bendrajam priėmimui paaiškėjo, kad jame dalyvavo tik 17 110 abiturientų (16,1 proc. mažiau nei 2015 m.).

Užpernai į universitetus bendrojo priėmimo metu buvo priimti 11 242 abiturientai, į kolegijas – 6 358. 2016 m. buvo prognozuojama, kad į universitetus įstos 3,3 proc. mažiau abiturientų, tačiau įstojo net 13 proc. mažiau. Kolegijų padėtis – panaši. Pernai buvo prognozuojama, kad įstos 5,6 proc. mažiau abiturientų, tačiau įstojo net 18 proc. mažiau nei 2015-aisiais.

Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi demografinėmis tendencijomis, prognozuoja, kad abiturientų ir į aukštąsias mokyklas stojančių jaunuolių skaičius toliau nuosekliai kasmet mažės. 2011 m. į aukštąsias mokyklas stojo daugiau kaip 25 tūkst. abiturientų. Manoma, kad 2021-aisiais stojančiųjų bus vos 10 tūkst. Akivaizdu, kad 14-ai universitetų tiek studentų yra per mažai, taip pat neprognozuojama, kad Lietuvą užplūstų norintieji studijuoti iš kitų šalių.

„Lietuvoje mažėja abiturientų, be to, nemažai jų studijas renkasi kitose šalyse. Tai yra jų galimybė, juolab kad mes negalime konkuruoti su geriausiais pasaulio universitetais. Neturime tikslo apriboti gabiausių abiturientų pasirinkimą, juo labiau kad po studijų jie gali grįžti į Lietuvą ir čia pritaikyti įgytas žinias. Turime realiai žiūrėti į vykstančius pokyčius ir prie jų prisitaikyti, reformuoti savo aukštųjų mokyklų tinklą pagal šiandienos poreikius“, – sako MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Abejotina studijų kokybė

Ekspertas pabrėžia, jog mūsų šalies mokslo ir studijų sistemoje vyrauja fragmentacija. Nurodomi tokie aspektai: per mažos ir didmiesčiuose pernelyg susitelkusios aukštosios mokyklos, studijų programų ir mokslinių tyrimų dubliavimasis, menkas bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, mokslo ir studijų infrastruktūros fragmentiškumas. Šie dalykai neužtikrina kompetencijų ir išteklių bei potencialo koncentracijos.

Dar labiau ryškėja studijų programų dubliavimosi problema ne tik universitetuose ar kolegijose, bet ir tarp universitetų ir kolegijų. Ypač didelis studijų programų dubliavimasis socialinių mokslų srityje. Pavyzdžiui, vadybos ar verslo krypties studijas siūlo keliasdešimt aukštųjų mokyklų skirtingose studijų programose.

„Aukštosios mokyklos elgiasi taip, kaip racionalu elgtis dabartinėmis sąlygomis, – jų nekaltinčiau. Jeigu aukštoji mokykla gauna finansavimą, priklausomai nuo studentų skaičiaus, ji stengiasi jų pritraukti kuo daugiau. Kiek reikalinga konkreti studijų programa, ar absolventui pavyks vėliau įsidarbinti pagal specialybę – jau kitas klausimas. Taigi esmė yra neracionaliai skirstomos lėšos. Jei finansavimas pasikeis ir aukštosioms mokykloms bus iškelti individualūs tikslai, kokius studentus rengti, į kokią kryptį orientuotis, kokie turi būti jų įsidarbinimo rodikliai, kokio lygio turi būti absolventai, ir pagal tai aukštosios mokyklos bus vertinamos bei finansuojamos, niekas nekurs kelių papildomų verslo vadybos programų tik tam, kad sukurtų“, – teigia G. Jakštas.

Įdomius rezultatus atskleidė MOSTA atliktas absolventų karjeros stebėsenos tyrimas – nors dauguma absolventų įsidarbina, didelė dalis jų dirba žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Ši problema, kad absolventų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių, dažnai įvardijama tarptautinėse rekomendacijose Lietuvai.

Be studijų kokybės spragų, turime ir daugiau aukštojo mokslo skaudulių. Skaičiai rodo, kad pastaruosius penkerius metus (2010–2015) valstybės skiriamas finansavimas mokslui nuolat mažėjo. Kasmet augo mokslui skiriamos lėšos iš Europos Sąjungos (ES) ir kitų tarptautinių struktūrų fondų. Prognozuojama, kad ES lėšos netrukus pradės mažėti, todėl aukštajam mokslui jau dabar reikia pradėti pratintis prie mažesnio finansavimo.

Negali mūsų aukštojo mokslo mokyklos pasigirti ir gerais dėstytojų atlyginimais. Be abejo, valstybinėse aukštosiose mokyklose jų dydžiai skiriasi, nes juos tvirtina kiekvienos aukštosios mokyklos taryba pagal savo prioritetus, tačiau bendra tendencija yra tokia, kad šioje srityje gerokai atsiliekame nuo kitų ES valstybių.

Ką siūlo valdantieji?

Dėl to, kad aukštojo mokslo reforma būtina, abejoja retas, tačiau ar užteks politinės valios esminiams, o ne kosmetiniams pokyčiams?

Lietuvos visuomenei buvo pristatytas ambicingas aukštojo mokslo pertvarkos planas, apimantis studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo ir įstaigų tinklo konsolidavimo aspektus. Premjero sudaryta darbo grupė kokybinius ir kiekybinius pokyčius numatė kartu su priemonėmis jiems pasiekti. Parengtame studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių plane numatyta, kad studijų programos bus sukoncentruotos ir tikslingai pritaikytos atsižvelgus į realius darbo rinkos poreikius, pačių programų skaičius bus sumažintas nuo 1 800 iki 700. Siekiama absolventų, dirbančių aukštojo mokslo kvalifikacijos darbą, padidinti nuo 58 iki 75 proc. Jau nuo kitų metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas. Planuose – didesnė socialinė parama studentams, kad jiems netektų rūpintis pragyvenimu dirbant nekvalifikuotus darbus.

Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip juos vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kt. Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas siūloma pertvarkyti sukuriant du tarptautinio lygio universitetus – Vilniaus universitetą (VU) ir naują Kauno universitetą (KU) – bei du technologijų universitetus – sostinėje ir uostamiestyje. Pagal parengtą planą, į VU įsilietų Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetai, Šiaulių universitetas taptų VU dalimi. Kaune būtų įkurtas KU. Jį sudarytų Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sporto universitetai.

Technologijų mokslą ir studijas numatoma koncentruoti aukštais rodikliais išsiskiriančiame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Klaipėdos universitetas taptų universitetu, kuris specializuotųsi uostui svarbių studijų ir mokslo krypčių srityje. Kaip specializuotos akademijos galėtų veikti Kaune esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dabar veikiančių menų akademijų – Vilniaus dailės ir Muzikos ir teatro – junginys, taip pat Generolo Jono Žemaičio karo akademija.

Studentų pasirengimą studijuoti aukštosiose mokyklose kaip prastą ir labai prastą apibūdino 44 proc. apklaustų dėstytojų. Taigi dar vienas žingsnis, kurio būtų imamasi, – kartelės stojantiesiems į universitetus didinimas.

Būtina optimizuoti

Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas, pasak G. Jakšto, visų pirma padėtų išspręsti su demografiniais pokyčiais susijusias jų problemas, tačiau vien sujungus kelis universitetus į vieną kokybinių pokyčių tikėtis neverta – svarbu imtis ir kitokių infrastruktūros gerinimo priemonių.

„Finansavimo, orientuoto į kokybę, sutarčių su aukštosiomis mokyklomis dėl konkrečių specialistų rengimo ir kitų svarbių priemonių įdiegti dabar egzistuojančiame aukštųjų mokyklų tinkle iš esmės neįmanoma. Ilgalaikės sutartys, orientuotos į aukštųjų mokyklų rezultatus, dabartinėmis sąlygomis tik atidėtų problemų sprendimą ir kartu jas padidintų. Savaime suprantama, kad negalima sutarčių sudaryti su mokyklomis, į kurias kiekvienais metais stoja 20 proc. mažiau asmenų, kitaip visiškai neracionaliai jos gyvuos dar gerą penkmetį. Tačiau po tinklo pertvarkos šios priemonės galėtų būti iš tiesų tikslingos“, – įsitikinęs pašnekovas.

Aukštųjų mokyklų tinklas turi būti sutvarkytas pagal aiškius kriterijus – kiekvienam universitetui ir kolegijai turi būti paskirta atitinkama misija. „Šiandien patys universitetai ir kolegijos iki galo negali savęs identifikuoti. Jie turi konkuruoti tarpusavyje ar pasaulyje? Jų tikslas – tik rengti studentus ar ir vykdyti mokslinę veiklą? Turi būti iškelti aiškūs tikslai ir pagal tai sukurtas aukštųjų mokyklų tinklas. Tik tada galima imtis kitų aukštojo mokslo kokybės gerinimo priemonių. Mano nuomone, dabartinė darbo grupė tai ir padarė – apibrėžė, kaip turi atrodyti pats tinklas, ir įvardijo, kokių veiksmų bus imtasi vėliau“, – aiškina G. Jakštas.

Konkurencija tarptautiniu mastu

Vyriausybė teigia, kad aukštojo mokslo pertvarkos tikslas – ne universitetų konkurencija šalies viduje, o konkurencija tarptautiniu lygmeniu. Prognozuojama, kad įvykdžius pertvarką du universitetai patektų tarp 500, o vienas iš jų – tarp 300 geriausių pasaulio universitetų. „Turi būti konkurencija ir šalies viduje, tačiau bendras tikslas – būti konkurencingiems pasaulio mastu. Dėl šio tikslo universitetai turi bendradarbiauti“, – sako pašnekovas.

Apie aukštojo mokslo reformą ir universitetų jungtuves kalbama jau ne vienus metus. Ar šįkart bus imamasi veiksmų, ar viskas ir vėl baigsis tik kalbomis? Pasak G. Jakšto, šįkart turėtų prasidėti realūs veiksmai, nes reformos tikslingumu neabejojama – vyksta debatai tik dėl to, kaip būtų geriausia ją įgyvendinti. O ką daryti su tais, kurie nesutiks?

„Užsienio praktika rodo, kad dažniausiai reformos vyksta bendru sutarimu su aukštosiomis mokyklomis, tačiau kartais reikia imtis ir valios sprendimų, kai nepavyksta susitarti dėl visų aplinkybių su visomis aukštosiomis mokyklomis. Kai pertvarka vykdoma pagal konkrečius principus, jų laikytis turi visos aukštojo mokslo įstaigos. Net vienos iš jų atsisakymas laikytis tų principų griauna pačią reformą. Tinklas turi būti reorganizuojamas pagal vieną viziją. Jeigu nepavyksta ko nors įtikinti, vyriausybės vis tiek dažniausiai imasi veiksmų. Kitaip debatai ir derybos gali užtrukti labai ilgai, ir sprendimai gali būti pavėluoti. Mūsų atveju jie yra būtini dabar“, – pabrėžia G. Jakštas.

Tęstinis procesas

Iš viso investicijos į aukštojo mokslo pertvarką, kuri truktų 4 metus, siektų apie 150 mln. eurų. Numatyta planuojamai reformai panaudoti sutaupytas lėšas ir ES struktūrinių fondų investicijas. Peržiūrima turėtų būti ne tik morališkai pasenusi aukštojo mokslo infrastruktūra, bet ir dėstytojų atlyginimai. Akademikų algoms kelti per metus numatoma skirti 22,5 mln. eurų.
Pertvarką ketinama pradėti dar šiemet, pirmiausia – patvirtinti būtinus teisės aktus, o jau 2018 m. rugsėjį priimti studentus studijuoti naujai suformuotose aukštosiose mokyklose. Pradėjus pokyčius kitais metais, 2022-aisiais buvusių Šiaulių ir Mykolo Romerio universitetų studentai gautų VU diplomus, o Kauno aukštųjų mokyklų absolventai – KU.

Valdančiosios koalicijos pristatyta švietimo sistemos reforma matoma ne kaip baigtinis rezultatas, o kaip tęstinis procesas, kurio tikslas – galimybė gauti kokybišką išsilavinimą Lietuvoje, o ne vykti to ieškoti svetur.

„Kol kas apie universitetų jungimą jiems prieštaraujant nekalbama. Kalbama apie nemokamą auštąjį mokslą, studijų kokybę, t. y. visus sprendimus, kurie mūsų aukštąjį mokslą padarytų konkurencingą. Pats tinklas – kitas apsisprendimo kausimas, kuris susijęs su aukštųjų mokyklų finansavimu“, – sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Pasak Premjero Sauliaus Skvernelio, aukštojo mokslo pertvarkos projektas bus svarstomas su universitetų senatais ir visa bendruomene. „Klausėmės ir klausome, ką universitetų bendruomenė apie tai kalba. Tad jeigu dar yra noras padiskutuoti, manau, kad reikia tai padaryti“, – teigia Premjeras.

Diskusija su universitetų atstovais turėtų trukti iki gegužės pabaigos. Tuomet nutarimas dėl universitetų tinklo pertvarkos bus apsvarstytas Vyriausybės ir perduotas priimti Seimui.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų ir kelios dešimtys kolegijų. Mūsų šalyje vienam milijonui gyventojų tenka 7 universitetai, Suomijoje – 3, Jungtinėje Karalystėje – 2, Vokietijoje – 1.

Lietuvoje 2017 m. pradžioje buvo registruota daugiau nei 1 460 studijų programų. Suomijoje galima rinktis tarp maždaug 380 bakalauro programų, tai Belgijos universitetai siūlo 174, Estijos – 123, o Švedijos – vos 108 bakalauro programas.

Parengta pagal žurnalą "Savaitė"