Ar žinote, iš kokio metalo kalamos eurų ir euro centų monetos? Kiek laiko jos gyvuoja ir kur iškeliauja sudilusios? Ar iš litų buvo kalami eurai? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Monetos – iš įvairių metalų

Lietuvos monetų kalyklos direktorius savo pasakojimą pradeda nuo metalų cheminės sudėties. Mat iš kokių metalų kalamos eurų monetos, priklauso nuo nominalo. 1, 2 ir 5 euro centai kalami iš variu dengto plieno, 10, 20 ir 50 centų monetos – tai unikalus metalų lydinys (vadinamasis Šiaurės auksas), kurį sunku sulydyti ir kuris naudojamas tik monetoms gaminti.

1 ir 2 eurų monetos kaldinamos iš vario ir nikelio bei vario, cinko ir nikelio lydinių, taikant sudėtingas dviejų spalvų metalų lydinių ir sluoksniavimo technologijas. Monetoms kaldinti reikalingus skritulio formos ruošinius Lietuvos monetų kalykla perka iš užsienio valstybių sertifikuotų, t. y. turinčių teisę pardavinėti tokios kategorijos ruošinius, specializuotų metalurgijos įmonių.

Sutaupyti ir litų monetas perkalti į eurus nebuvo jokių galimybių. Mat labai skiriasi nacionalinėms ir tarptautinėms monetoms (lietuviškos eurų ir euro centų monetos galioja visoje euro zonoje) kalti naudojamų metalų sudėtis, matmenys ir svoriai. Be to, tai padaryti būtų buvę techniškai labai sudėtinga ir brangu. Juk visų pirma būtų reikėję nuo litų monetų pašalinti senus atvaizdus ir vietoj jų kokybiškai iškalti naujus.

Beje, Lietuvos bankas iki šiol surenka (ir, kaip žada, neribotą laiką surinks) apyvartoje cirkuliavusias litų ir centų monetas ir specialiais įrenginiais stipriai deformuoja (sunaikina). Taip monetos virsta spalvotųjų metalų laužu. Jis vėliau gali būti naudojamas kaip žaliava įvairių kitų metalų lydinių gamybai, taip pat kitų šalių monetoms kalti.

Lietuvos monetų kalykloje nukaldintų ir į apyvartą išleistų eurų monetų su Lietuvos Respublikos nacionaline puse techninės specifikacijos (geometriniai parametrai, metalų lydinių ypatybės ir pan.) yra visiškai identiškos kitų Europos valstybių išleistų eurų monetų specifikacijoms. Lietuviškos eurų monetos galioja ir yra priimamos kaip lygiavertė mokėjimo priemonė visose euro zonos valstybėse. Mūsų eurų monetomis galima be kliūčių susimokėti bet kurios iš šių valstybių prekybos automatuose.

Monetų kalyklos vadovas pabrėžia, jog pasiekti tokį universalumą leido Europos Sąjungos valstybėse įdiegta ir naudojama bendra eurų monetų kokybės valdymo sistema, apimanti griežtą monetų specifikacijų (metalų sudėties, monetų matmenų, svorių, jų galimų nuokrypių ir t. t.) reglamentą, monetų, jų ruošinių ir kaldinimo įrankių tikrinimo tvarkas bei daugelį kitų procedūrų ir tvarkų.

Praėjusio šimtmečio paskutinį dešimtmetį įsteigta Europos Sąjungos monetų kalyklų specialistų darbo grupė ir kūrė minėtą sistemą. Be to, ji taip pat sprendė, kaip turi atrodyti naujosios valiutos – euro – monetos, kokie reikalingi nominalai, kokios gali būti tam tikrų monetų spalvos ir kokius metalų lydinius geriausia parinkti, kokie turi būti monetų matmenys ir kt.

S. Vaitiekūnas turi kuo didžiuotis: visus monetoms kaldinti reikiamus įrankius Lietuvos monetų kalyklos meistrai gaminasi patys pačioje kalykloje. Tam tikslui kalykla turi specialius ypač tikslius graviravimo įrenginius, galingus hidraulinius presus, įvairias mechaninio apdorojimo stakles, terminio apdorojimo ir kitus įrenginius.

Parengtam darbui monetų kaldinimo įrankiui keliami ypač griežti reikalavimai: jis turi būti atsparus smūgiams, dilimui, mažai trapus. Todėl tokie įrankiai gaminami iš specialaus aukštos kokybės plieno. Vienu antspaudu, kol šis nusidėvi, priklausomai nuo monetos dydžio, reljefo aukščio ir metalo rūšies, galima nukalti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių monetų. Kiekvienas pagamintas įrankis gauna savo eilės numerį, gamybos proceso metu yra įtraukiamas į apskaitą, o nusidėvėjęs būtinai sunaikinamas: nuo jo paviršiaus nušlifuojamas monetos vaizdas (reljefas).

Todėl nieko nuostabaus, kad litų padirbimo atvejai buvo labai reti ir nereikšmingi. S. Vaitiekūnas laikė rankose tokių „monetų“: didelio nominalo (2 ir 5 litų) monetos buvo padirbtos primityviai, neprofesionaliai, jas buvo lengva atskirti nuo tikrų. O štai su eurų monetų klastotėmis Lietuvos monetų kalyklos darbuotojams mūsų šalyje dar neteko susidurti.

Kiek gyvuoja monetos?

Remiantis statistika, moneta apyvartoje, kol nusidėvi, gali išbūti 25–30 metų. Tačiau dalis monetų iškeliauja į kitas valstybes svečių ir turistų kišenėse, dalis pasimeta, o dalis pasilieka taupyklėse. Be to, plėtojantis ekonomikai, didėja grynųjų pinigų poreikis.

Todėl Lietuvos banko saugyklose baigiantis monetoms yra užsakomi papildomi tiražai atsargoms papildyti. Dažniausiai pristinga mažiausio nominalo – 1 ir 2 – euro centų monetų, tačiau poreikis yra neritmingas ir jų papildomai gali prireikti jau po metų ar dvejų. O štai didesnių nominalų monetų atsargomis Lietuvos monetų kalykla kartu su Lietuvos banku kaip reikiant pasirūpino: pastarųjų užteks keleriems metams.

Beje, Lietuvos monetų kalykloje pirmosios bandomosios partijos lietuviškų eurų monetų buvo pradėtos kaldinti 2014 m. birželio 16 d. Masinio lietuviškų eurų monetų kaldinimo pradžia – 2014 m. liepos 24-oji. Euro įvedimo proga apyvartai ir atsargoms iš viso buvo nukaldinta 370 mln. vienetų eurų monetų.

Mūsų kalykla turi kuo didžiuotis

Lietuvos monetų kalykla veikia jau 27 metus. Pasak S. Vaitiekūno, kalykla, kurdama ir plėtodama savo gamybinius pajėgumus, pirko tuo metu rinkoje buvusią naujausią ir moderniausią įrangą, o siekdama visąlaik būti pažangia ir konkurencinga įmone nuolat investuoja į naujus technologinius procesus bei įrenginius. Tad savo techniniu lygiu mūsų kalykla niekuo neatsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių kalyklų, nors kai kurios iš jų savo nenutrūkstamą veiklą skaičiuoja jau šimtmečiais.

Maža to, Lietuvos monetų kalykla savo aukšta gaminių kokybe, taip pat gebėjimu būti lanksčiai ir greitai reaguoti į klientų poreikius netgi lenkia kitų valstybių kalyklas. Štai, pavyzdžiui, apyvartinėms monetoms kaldinti Lietuvos monetų kalykloje naudojami našūs greitaeigiai presai, per sekundę gebantys nukaldinti daugiau kaip 10 vienetų monetų.

Visos euro zonos valstybės kaldinasi eurus, tačiau ne visos turi kalyklas. Nuosavų kalyklų neturi Andora, Latvija, Estija, Liuksemburgas, Kipras, Malta, Monakas, San Marinas, Slovėnija.

Proginių monetų kalyba

S. Vaitiekūno teigimu, dar šiais metais Lietuvos monetų kalykla nukaldins, o Lietuvos bankas išleis į apyvartą pirmąsias šalies istorijoje progines apyvartines 2 eurų nominalo monetas: monetas, skirtas Europos Sąjungos vėliavos 30-mečiui (bus išleista lapkričio 17 d.), ir monetas, skirtas lietuvių kalbai (bus išleista šių metų pabaigoje).

Tiek vienos, tiek kitos monetos kaip atsiskaitymo priemonė galios visoje euro zonoje, tačiau, aišku, bus ypač geidžiamos ir laukiamos Lietuvos ir pasaulio numizmatų. Šių monetų bus galima įsigyti internetu www.kalykla.lt ir kalyklos parduotuvėje Vilniuje (Eigulių g. 4).