Vokietijos diplomatiniame archyve rastas Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba. Šis dokumentas buvo tik pradžia valstybės, kurią reikėjo apginti. Po truputį kūrėsi kariuomenė, kuri turėjo ne tik šarvuotųjų automobilių, bet ir tankų bei šarvuotųjų traukinių.

Manvydas Vitkūnas

1919 m. pavasaris Lietuvoje buvo karštas. Virė atkaklios Nepriklausomybės kovos. Besikuriančios Lietuvos valstybės kariuomenės savanoriai su mūšiais stūmė iš Lietuvos bolševikų dalinius. Aršiausios kautynės tuo metu vyko Aukštaitijoje. Lietuvos kariuomenė buvo silpnai ginkluota, trūko net paprasčiausių šaulių ginklų, amunicijos, ką jau kalbėti apie šarvuotuosius automobilius, traukinius ar juo labiau tankus. Vis dėlto jau 1919 m. gegužės pabaigoje Lietuvos kariuomenėje atsirado pirmasis šarvuotis. Tai įvyko gana įdomiomis aplinkybėmis.

Atėmė iš bolševikų

Lietuvos kariuomenė, talkinama saksų (vokiečių) dalinių, stūmė bolševikus nuo Ukmergės į šiaurės rytus Utenos link. Dabartiniame Anykščių rajone, prie Klivėnų kaimo, gegužės 31 dieną buvo susidurta su stipriu bolševikų pasipriešinimu. Priešas kontratakavo, paremdamas savo pėstininkus artilerijos ugnimi ir pasiųsdamas prieš lietuvius ratinį šarvuotąjį automobilį. Mūsų kariai buvo priversti trauktis.

Ties Klevėnų kaimu (dab. Anykščių r.) 1-ojo pėstininkų pulko 2-osios kuopos karių būrys, pasislėpęs už kalnelio, praleido besitraukiančius mūsų karius persekiojantį bolševikų šarvuotį ir skubiai užvertė Ukmergės–Utenos plentą pakelėje nupjautais beržais. Netrukus šarvuotis grįžo atgal. Pamatę, kad kelias nepravažiuojamas, rusai buvo priversti sustoti. Mūsų kariai privertė priešus pasiduoti, o šarvuotį paėmė kaip trofėjų. Šis karo grobis atvertė pirmą mūsų kariuomenės šarvuotosios technikos istorijos puslapį.

Lietuviai iš bolševikų atimtą šarvuotį netrukus jau naudojo prieš buvusius jo šeimininkus. Trofėjinis šarvuotis buvo „Izhorsky-Fiat“ modelio. Tokie šarvuočiai svėrė 5,2 tonos, standartinis variklis – 60 AG. Maksimalus standartinių šio modelio šarvuočių greitis – 60 km/val. Šarvuotis buvo ginkluotas dviem „Maxim“ sistemos 7,62 mm kalibro kulkosvaidžiais.

Grėsmingi vardai

Ilgiau nei pusmetį trofėjinis šarvuotis buvo vienintelė tokio tipo kovinė technika mūsų kariuomenėje. 1920 m. pradžioje iš vokiečių pavyko gauti keturis „Daimler“ firmos šarvuotus automobilius. Tų pačių metų kovą pradėtas organizuoti šarvuotasis būrys, o balandžio 16 d. šarvuočiams suteikti vardai. Trofėjinis šarvuotis pavadintas „Žaibu“, o iš vokiečių gauti šarvuočiai – „Šarūnu“, „Perkūnu“, „Aru“ ir „Pragaru“. Šarvuotasis būrys dalyvavo kovose su lenkais.

Ilgainiui Lietuvos kariuomenė įsigijo daugiau šarvuočių bei lengvųjų tankų. Vieną „Daimler“ tipo šarvuotį lietuviai atėmė iš bermontininkų ties Radviliškiu ir pavadino „Savanoriu“. 1923 m. iš Prancūzijos buvo nupirkta lengvųjų tankų „Renault FT 17“. Tankams taip pat suteikti išties kovingi vardai: „Giltinė“, „Kerštas“, „Slibinas“, „Griaustinis“, „Smūgis“, „Kovas“, „Audra“, „Pagieža“, „Pykuolis“, „Drąsutis“, „Karžygys“, „Galiūnas“. Be to, 1920–1935 m. mūsų kariuomenė naudojo ir šarvuotuosius traukinius, kuriems buvo suteikti viduramžių Lietuvos valdovų vardai – „Gediminas“, „Kęstutis“, „Algirdas“. Šarvuotasis traukinys „Gediminas“ 1920 m. dalyvavo kovose su lenkų pajėgomis.

Tankai liko slovakams

Ekonomiškai stiprėjanti Lietuvos valstybė vis daugiau dėmesio skyrė šarvuotai kovinei technikai įsigyti. 1934 m. buvo nupirkta 18 Didžiojoje Britanijoje pagamintų tankų „Vickers Light Tank Model 1933“. 1935 m. Švedijoje buvo nupirkti šeši „Landsverk 181“ šarvuočiai. 1937 m. nupirkta dar 18 angliškų tankų „Vickers Light Tank Model 1936“. 1939 m. Vilniuje per gaisrą 16 naujesnių tankų smarkiai apdegė ir juos teko remontuoti.

Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą Čekoslovakijoje specialiu Lietuvos kariuomenės užsakymu buvo pagamintas 21 tankas LTL, arba LT-40 (LTL šifruojama kaip „lehky tank litevsky“ – „lengvasis lietuviškas tankas“). Tai buvo Lietuvos kariuomenei skirta čekiško lengvojo tanko „LT vz. 38“ versija. Tankai turėjo būti ginkluoti 20 mm kalibro pabūklais. Deja, jie taip ir nepasiekė Lietuvos. Vokietijai okupavus Čekoslovakiją, o Sovietų Sąjungai – Lietuvą, šie tankai atiteko marionetinės, vokiečiams lojalios Slovakijos valstybės ginkluotosioms pajėgoms, buvo naudojami kovose.

Dabartinė Lietuvos kariuomenė savo kovinės technikos parke taip pat turi šarvuotųjų transporterių. Atkūrus kariuomenę, ilgą laiką buvo naudojama tik sovietų gamybos technika – keliasdešimt ratinių šarvuotųjų transporterių BTR-60PB bei dešimt žvalgybos šarvuočių BRDM-2. Taip pat kurį laiką mūsų kariai naudojo švediškus ratinius šarvuočius M–42, gautus iš Švedijos.

Tai buvo pasenę, kelių dešimčių metų senumo šarvuotieji transporteriai. Tačiau mūsų kariuomenės atkūrimo pradžioje, kai katastrofiškai trūko lėšų elementarioms reikmėms, ši partnerių iš kitos Baltijos kranto dovanota technika taip pat buvo svari paspirtis.

Ir BTR‘ai, ir M-42 jau seniai nurašyti, keli egzemplioriai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicijoje Vilniuje, Olandų gatvėje. Daugelis kitų nurašytų mašinų tapo taikiniais kariuomenės poligonuose. Šiuo metu keletą šarvuotųjų transporterių BTR-60PB Lietuvoje tebenaudoja Viešojo saugumo tarnyba, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai.

2000 m. Lenkija perdavė Lietuvos kariuomenei dešimt 7,62 mm kulkosvaidžiais ginkluotų vikšrinių šarvuotųjų transporterių MT-LB, tačiau jie Lietuvos kariuomenėje nebuvo intensyviai naudojami.

Senas geras M113

2006 m. Lietuvos kariuomenės technikos parkas gavo reikšmingą pastiprinimą – labai pigiai iš Vokietijos buvo nupirkti naudoti amerikiečių gamybos šarvuotieji transporteriai M113. Mūsų kariai gavo apie du šimtus tokių mašinų, daugelis jų buvo pritaikytos kariams gabenti, o kai kurios – specialioms funkcijoms atlikti (mobilios vadavietės, medicininės evakuacijos šarvuočiai, savaeigiai minosvaidžiai, technikos pagalbos ir evakavimo mašinos). Daugelis šarvuotųjų transporterių ginkluoti kulkosvaidžiais, o 42 M113 apginkluoti 120 mm „Tampella“ minosvaidžiais, kurie neseniai modernizuoti.

Įvairių modifikacijų M113 yra plačiausiai pasaulyje naudojami šarvuotieji transporteriai, patikrinti kovos sąlygomis dešimtyse karinių konfliktų. Iš viso tokių šarvuotųjų transporterių pagaminta apie 80 tūkstančių, o iki šiol juos naudoja pusšimtis pasaulio valstybių (tarp jų – JAV, Kanada, Australija, Norvegija, Danija, Portugalija, Italija, Graikija, Turkija, Izraelis, Pietų Korėja). Nors šie šarvuočiai „garbaus“ amžiaus, dalis jų modernizuojami ir tarnaus dar nemažai metų.

Šarvus turi ir kai kuri kita Lietuvos kariuomenėje naudojama technika, pavyzdžiui, Suomijoje pagaminti didelio pravažumo ir didelės keliamosios galios daugiafunkciniai sunkvežimiai SISU E13TP su šarvine kabina. Lietuvos kariuomenė įsigijo ir nemažai didelio pravažumo amerikietiškų visureigių HMMWV, dalis jų šarvuoti. Technikos parkuose yra ir šarvuotų visureigių „Toyota Land Cruiser 200“, sėkmingai naudotų tarptautinėje misijoje Afganistane.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė gerokai stiprina savo raumenis. Gausėja ir šarvuotosios technikos.. Mūsų šalį pasieės iš Vokietijos įsigytos dvi dešimtys galingų šarvuotų savaeigių haubicų „PzH 2000“ (o su jomis – ir 26 šarvuotos vadovavimo mašinos bei 6 evakuaciniai tankai), nauja siunta amerikietiškų prieštankinių raketų kompleksų „Javellin“, kita technika ir ginkluotė.

Gruodžio mėnesį Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą Lietuvos kariuomenės reikmėms pasirinkti Vokietijoje gaminamas pėstininkų kovos mašinas „Boxer“. Iš viso ketinama įsigyti 84 pėstininkų kovos mašinas bei 4 vadovavimo ir valdymo kovos mašinas, kurios bus naudojamos kaip mobilios batalionų vadavietės.

Mūsų karybos specialistai ilgai rinkosi, kokias pėstininkų kovos mašinas pirkti. Pasiūlymų sulaukta ne tik iš Vokietijos, bet ir iš Italijos, JAV, Kanados, Lenkijos, Prancūzijos, Suomijos, Šveicarijos, Turkijos karinės technikos gamintojų. Galiausiai nuspręsta pirkti vokiškas pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ su izraelietiškais bokšteliais „Samson Mk2“. Taigi, mūsų šarvuočiai bus ginkluoti 30 mm kalibro pabūklu, sudvejintu su 7,62 mm kulkosvaidžiu, bei integruotu valdomų prieštankinių raketų kompleksu SPIKE-LR.

Šios raketos gali sunaikinti priešo tanką keturių kilometrų atstumu. Modernia įranga, galinga ginkluote bei tvirtais šarvais pasižymintys „Boxer“ – vienos naujausių ir moderniausių tokio tipo mašinų pasaulyje. Šiuo metu jas naudoja Vokietijos ir Nyderlandų kariuomenės. Lietuva bus trečia šalis. Mūsų kariuomenės dalinius „Boxer“ pasieks 2017–2019 m. Jais bus apginkluoti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ padaliniai – Rukloje dislokuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas ir Alytuje dislokuotas Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas.