Leidykla „Briedis“ pristato sertifikuotos Montessori mokytojos Simone Davies knygą „Montessori mažylis“.

Mažyliai yra sunkiai nuspėjami – vieną akimirką gali jus prajuokinti, o kitą privesti iki ašarų. Jie nesiklauso, mėto daiktus, atsisako miegoti, valgyti, naudotis tualetu. Tačiau iš tikrųjų tiesiog bando suprasti juos supantį pasaulį ir savo vietą jame. Dr. Maria Montessori, daug metų stebėjusi mažus vaikus, sukūrė holistinį metodą, padedantį vaikams mokytis taip, kaip pati gamta, o ne jų tradiciniai mokytojai ar išsekę tėvai numatė.

Laikas pakeisti savo mąstymą apie mažylius. Naudodamasi švietimo ekspertės dr. Marios Montessori sukurtais principais, Simone Davies pataria, kaip paversti gyvenimą su „sunkiuoju duetu“ abipusiai naudingomis ir malonumą teikiančiomis smalsumo, mokymosi, pagarbos ir atradimų akimirkomis. Knygoje pateikiama šimtai praktinių idėjų kiekvienam gyvenimo su mažyliu aspektui: kaip išlikti ramiems, kai mažylis toks nėra, kaip su meile ir pagarba nustatyti ribas; kaip atsikratyti chaoso namuose; kaip sukurti Montessori veiklas, kurios puikiai tiks jūsų mažyliui nuo vienerių iki trejų metų ir kaip užauginti smalsų mokinį, kuris dievina tyrinėti aplinkinį pasaulį.

„Montessori mažylis“ padės tapti sąmoningesniais tėvais, kurie sugeba būti čia ir dabar, moka susitvarkyti su pykčio priepuoliais ir probleminiu elgesiu, nesiūlydami atlygio, grasinimų ar bausmių, kurie sugeba skatinti bendradarbiavimą, nustatyti tinkamas ribas, būti vaiko vedliu ir tiesiog mėgautis kiekvienu vaiko augimo tarpsniu.

Paverskite įprastus namus Montessori namais ir tapkite labiau sąmoningais, atidžiais ir atsipalaidavusiais tėvais.

Knygos ištrauka

Menai ir rankdarbiai

Kartą dr. Montessori buvo užduotas klausimas, ar Montessori mokyklos aplinka yra tinkama užauginti gerą menininką. Jos atsakymas buvo: „Aš nežinau, ar mes užauginame gerus menininkus. Bet mes tikrai užauginame smalsių akių, jautrios sielos ir išlavintos rankos vaiką.“ Mažyliams meno ir rankdarbių veiklos yra savęs išraiška, judėjimas ir skirtingų medžiagų pažinimas. Pats procesas žymiai svarbesnis negu galutinis rezultatas.

Meno ir rankdarbių veiklų rūšys:

•• Su mažesniais vaikais pradėkite nuo piešimo. Ieškokite kreidučių ar pieštukų, kurios ypač lengvai slysta popieriumi. Mažyliams žymiai patogiau rankoje laikyti stambesnius pieštukus, taip pat jų piešiama linija kur kas storesnė už įprastą. Kreidelės, pagamintos iš natūralių medžiagų, tokių kaip bičių vaškas ar sojos, yra puikus pasirinkimas.

•• Vėliau galite pasiūlyti vandens dažus. Iš pradžių vaikams duokite vieną ar dvi spalvas. Jeigu duosite daugiau, viskas gali pavirsti tamsiai ruda spalva. Ant padėkliuko padėkite mažą vandens indelį – puikiai tiks mažas džemo indelis iš viešbučio, teptuką ir indelį su dažais. Ant stalo padėkite apsaugančią plėvelę bei kempinėlę išpiltiems skysčiams nuvalyti. Vaikui duokite kelis popieriaus lapus.

•• Mažyliams nuo 18 mėnesių galite leisti naudoti žirkles (juos prižiūrėdami). Kirpimui naudokite tikras žirkles suapvalintais galais. Iš pradžių parodykite vaikui, kaip reikia kirpti. Atsisėskite prie stalo ir žirkles laikykite už rankenėlių, o ne už ašmenų. Duokite mažus popieriaus gabalėlius. Sukarpytus popieriaus gabalėlius galite sudėti į voką, kurį užklijuokite lipduku.

•• 18 mėnesių mažyliams gali itin patikti klijavimo veikla. Duokite jiems mažą teptuką ir klijų indelį (arba pieštukinius klijus), kad vaikai galėtų patepti klijais figūrėlę ir priklijuoti prie popieriaus.

•• Spalvinimas ir piešimas kreidutėmis – taip pat smagi veikla mažyliams. Mažesniems vaikams duokite dažus tik tada, kai galite prižiūrėti. Nepamirškite jiems duoti šlapių šluosčių, kad galėtų nusivalyti rankas, nuvalyti grindis ar piešimo lentą.

•• Molis, tešlos plastilinas ir kinetinis smėlis yra puiki medžiaga mažylių kūrybiškumui pasireikšti. Taip pat galite duoti paprastus įrankius (kočėlą, sausainių formeles, atšipusį peilį ir pan.), kuriais jie galėtų formuoti šias medžiagas. Man taip pat patinka kartu su jais gaminti tešlos plastiliną (234 puslapyje rasite mano mėgstamiausią naminio tešlos plastilino receptą).

•• Nuo 2,5 metų vaikams galite pasiūlyti paprastą siuvimo veiklą. Siuvimo dėžutėje gali būti buka adymo adata, siūlas ir 10 x 10 cm dydžio kartono kvadratas su įstrižai padarytomis didelėmis skylutėmis.

•• Trumpi vizitai į muziejus padės formuoti vaiko potraukį menui. Muziejuje kartu su jais tyrinėkite spalvas, tekstūras, gyvūnėlius. Galite žaisti paprastus žaidimus, kaip atviruko išsirinkimas muziejaus suvenyrų parduotuvėje ir jame pavaizduoto paveikslo ieškojimas galerijoje.

Patarimai

1. Pasistenkite įkyriai nenurodinėti. Užuot parodę vaikui, ką padaryti iš tam tikrų medžiagų, geriau parodykite, kaip jas naudoti, ir palikite mažylį eksperimentuoti. Dėl šios priežasties mokytojai Montessori mokykloje stengiasi nenaudoti spalvinimo knygučių, nes taip vaikas verčiamas spalvinti tam tikruose nubrėžtuose kontūruose. Mes taip pat stengiamės neriboti vaikų vaizduotės sakydami, kad žolė turi būti žalia, o dangus mėlynas. Jie gali būti ypač kūrybingi.

2. Suteikite grįžtamąjį ryšį. Montessori mokykloje, užuot pasakę vaikui, kad jo kūrinys „geras“, leidžiame vaikui pačiam nuspręsti, ar jam patinka jo kūrinys. Galime vaikui suteikti grįžtamąjį ryšį ir jį padrąsinti. Apibūdinkime, ką matome, pavyzdžiui: „Aš matau, kad tu čia nupiešei geltoną liniją.“ Tai kur kas reikšmingiau, negu pasakyti „gerai padirbėjai“. Taip vaikas tiksliai žinos, kaip mes vertiname jo darbą. Mažyliai dar tik mokosi išreikšti save, todėl galime paklausti: „Ar tu norėtum man papasakoti apie piešinį?“, užuot klausę „kas tai yra?“. Piešinyje gali ir nebūti nieko konkretaus pavaizduota, tiesiog judesių išraiška.

3. Naudokite geros kokybės medžiagas. Visada rekomenduoju pirmenybę teikti kokybei, o ne kiekybei. Tai ypač svarbu dirbant su meno priemonėmis. Verčiau pirkti kelis geros kokybės pieštukus, o ne pigesnius, kurie lengvai lūžta ir nėra tokie spalvingi.

4. Rodykite tinkamą pavyzdį. Kai rodote vaikui, kaip naudotis priemonėmis, geriau pieškite neaiškias linijas, o ne konkretų paveikslą. Jeigu nupiešiame tobulą gėlę, o jis tik keverzoja, vaikas gali išvis nebandyti daugiau piešti. Ir nors gali būti itin smagu ir linksma piešti kartu su vaiku ant to paties popieriaus lapo, visada geriau paimkite atskirą lapą ir pieškite ant jo. Mes nežinome, ką vaikas ketina nupiešti. Galvokite apie jį kaip apie savo kolegos studento piešinį dailės pamokoje. Ar mes nupieštume mažą širdelę ant jo autoportreto? Ypač rekomenduojama namie vaiko aukštyje pakabinti gražių menininkų paveikslų, kuriais galėtų gėrėtis visa šeima.

Kalba

„Mažylis atėjus laikui išgyvena „jautrųjį laikotarpį“ vardydamas daiktus... Ir jeigu suaugusieji tinkamai reaguoja į tai, jie gali suteikti vaikui turtingos ir taisyklingos kalbos dovaną visam gyvenimui.“

Dr. Silvana Montanaro, „Žmogaus supratimas“

(angl. Understanding the Human Being)

Turime puikią galimybę atskleisti mažyliui gražią ir turtingą kalbą, kurią jie lengvai įsimins. Vaikai gali išmokti skirtingų vaisių (bananai, obuoliai, vynuogės ir kt.), transporto priemonių (nuo krautuvo iki krano) ar skirtingų paukščių (nuo flamingo iki tukano) pavadinimus. Mėgaukitės tuo. Mes, tikėtina, pastebėsime savo žodyno ribotumą, kai nežinosime tam tikro paukščio, medžio ar automobilio pavadinimo. Tada ieškokime kartu su mažyliu.

Žodyno krepšeliai

Norėdami paskatinti mažylius mokytis naujų žodžių, galime pasiūlyti žodyno krepšelius. Į šiuos krepšelius sudėkime daiktus, suklasifikuotus pagal tam tikrą temą: virtuvės daiktai; Australijos gyvūnai; įrankiai ar muzikos instrumentai. Tai suteikia galimybę vaikui išmokti naujų tos pačios grupės žodžių.

•• Į pirmą krepšelį sudėkite tikrus daiktus, kuriuos vaikas gali paliesti ir tyrinėti, kai juos įvardijame, pavyzdžiui, 3–5 vaisiai ar daržovės.

•• Vėliau galime sudėti daiktų kopijas. Kadangi savo namuose ar klasėje negalime turėti tikro dramblio, naudojame jo kopiją, kad vaikas sužinotų žodžių. Jis gali ją liesti rankomis, kai tai įvardijame. Tokiu lytėjimo būdu vaikai irgi mokosi kalbos.

•• Dar vėliau vaikas gali suprasti, kad 3D formato daiktas yra tas pats, kas 2D formato paveikslėlis. Tad galime į krepšelį sudėti vienodo dydžio korteles su paveikslėliais, kurie būtų identiški 3D daiktui. Puiki idėja yra nufotografuoti tikrus daiktus ir išspausdinti nuotraukas, kad jos būtų panašaus dydžio, kaip ir nufotografuoti daiktai. Mažyliai ypač mėgsta uždėti nufotografuotą daiktą ant nuotraukos ir taip ją „paslėpti“.

•• Kai vaikas jau gali susieti nuotrauką su tikru nufotografuotu objektu, pasiūlykite korteles su panašiais paveikslėliais. Pavyzdžiui, galite padaryti kortelę su šiukšliavežės paveikslėliu, kuris panašus į tikrą mašiną, bet ne visai identiškas, ir išspausdinti nuotraukas, kad jos būtų panašaus dydžio, kaip ir nufotografuoti daiktai. Mažyliai ypač mėgsta uždėti nufotografuotą daiktą ant nuotraukos ir taip ją „paslėpti“. Jie tada turi abstrakčiai suvokti šiukšliavežės esmę, o ne ieškoti adekvataus daikto pagal dydį, spalvą ar formą. Šiame etape galime savo namuose paieškoti knygose pavaizduotų daiktų. Vaikas gali paimti į rankas papūgos žaislą, tada bėgti prie knygų lentynos ir parodyti papūgos paveikslėlį jo mėgstamoje knygoje.

•• Paskutinis žingsnis yra žodyno kortelės. Galite pasiūlyti vaikui žodyno korteles su jose pavaizduotais tos pačios temos daiktais – transporto priemonėmis, sodo įrankiais. Taip vaikas išmoks jų pavadinimus.

Knygos

Vaikams turime parinkti ypač patrauklių knygučių, kurias galime jiems garsiai skaityti. Vaikai iki 6 metų paprastai suvokia pasaulį per aplink matomus vaizdus. Tad jie ypač mėgsta knygutes, kuriose pavaizduoti jiems jau pažįstami objektai: knygos apie ėjimą apsipirkti, senelių lankymą, apsirengimą, gyvenimą mieste, metų laikus ir spalvas. Viena mėgstamiausių knygų mūsų klasėje yra Jano Ormerodo „Saulėkaita“ (angl. Sunshine), joje be žodžių pasakojama istorija apie mažą mergaitę, kuri rytą atsikelia ir ruošiasi išeiti iš namų. Nenustebkite, jeigu vaikai skaito knygą apie raganą ir mano, kad raganos iš tikrųjų egzistuoja ir yra bauginančios. Pagal Montessori pedagogikos metodą, paprastai palaukiame, kol vaikams sueis 6 metai, prieš pasiūlydami jiems fantastines knygas (ypač bauginančias). Sulaukę tokio amžiaus jie jau gali atskirti realybę nuo fantazijos.

Ko ieškoti knygose:

•• Tikroviškų paveikslėlių. Vaikai tai mato kasdieniame gyvenime ir tokiu atveju gali lengvai susieti paveikslėlius su realiais daiktais – užuot vaikui parodę paveikslėlį, kuriame meška vairuoja automobilį, ieškokite paveikslėlio su žmonėmis prie vairo.

•• Gražių vaizdų. Vaikai tiesiog sugers knygos meno grožį, tad ieškokite nuostabių iliustracijų.

•• Žodžių skaičiaus. Mažyliams siūlome knygas, kurių puslapyje parašyti keli žodžiai arba paprastas sakinys. Didesniems vaikams jau galime pasiūlyti ilgesnius sakinius. Vyresni vaikai taip pat mėgsta surimuotus tekstus. Taigi nepamirškite poezijos knygų.

•• Skirtingų tipų puslapių. Iš pradžių pasiūlykite knygų su kietais puslapiais. Kai vaikas išmoksta vartyti knygą, pasiūlykite knygų su įprasto storumo puslapiais. Vaikams taip pat labai patinka knygelės su erdviniais paveikslėliais. Taip vaikai išmoks atsargiai elgtis su knygomis.

•• Mums patinkančių knygų. Vaikai pomėgį skaityti perima iš mūsų, tad pasirinkite knygą, kurią patys mielai skaitysite, žinodami, kad vaikas dažnai šauks: „Dar! Dar!“

•• Knygų, kurios atspindi įvairovę. Raskite knygų, kurios atspindi kitokius negu jūsų šeimos modelius, rasę, tautybę ir tikėjimą anksčiau ir dabar.

Mes parodome vaikams, kaip naudotis knygomis taip pat, kaip rodome, kaip nešti stiklinę. Galime lėtai versti puslapius ir perskaitytą knygą atsargiai padėti į lentyną. Kartais galime įsigyti knygų, kuriose vaizduojamas nerealus gyvenimas. Tada galime linksmai ją skaityti. „Ar meškos eina į biblioteką? Neee. Kaip įdomu. Meška apsimeta. Pažiūrėkime, kaip jai sekasi.“

Pokalbiai su vaikais

Apibūdinkite mus supantį pasaulį

Artimoje aplinkoje esantys suaugusieji yra pagrindinis kalbos šaltinis vaikams. Tad galime bet kokiu dienos metu pasakoti jiems apie tai, ką darome. Tai gali būti įvairios veiklos – nuo pasivaikščiojimo lauke iki apsirengimo ar vakarienės gaminimo. Kalbėkite vaizdinga kalba, tinkamai įvardykite daiktus, kaip šunų veislės, daržovės, maistas, transporto priemonės, medžiai, paukščiai ir kt.

Saviraiška

Patys mažyliai irgi gali palaikyti pokalbį. Pokalbių metu jie suvokia, kad tai, ką sako, yra svarbu, be to, tai skatina jų kalbos vystymąsi. Mums reikėtų stabtelėti, pažiūrėti jiems į akis, duoti jiems laiko tiek, kiek reikia, – kad ir kaip sunku būtų, nebandyti pabaigti jų sakinio. Jeigu vaikas sako „ba-ba“ pavadindamas balioną, atsakydami galime pavartoti taisyklingą pavadinimą, pavyzdžiui: „Tu paleidai balioną į orą.“ Užduokime paprastus klausimus, kad jie galėtų labiau plėtoti savo pasakojimą. Arba jeigu vaikas dar nekalba ir mes nežinome, ką jis nori pasakyti, galime paprašyti jo parodyti.

Tylos akimirkos

Nepamirškite, kad dienos darbotvarkėje turi būti ir tylos akimirkų. Nėra taip paprasta užtikrinti visišką tylą. Ir tai nėra ideali situacija mokantis kalbos. Be to, mes, suaugusieji, dažnai komentuojame viską, ką vaikas daro. Tačiau visiškai normalu kurį laiką patylėti ir leisti vaikams patiems įvertinti tai, ką jie padarė. Vaikai supranta daugiau negu paprasti žodeliai ir nurodymai. Jie nori būti mūsų kasdienio bendravimo dalis.