Savaitė.lt skaitytojams – 3 knygų, kurios padės turiningai praleisti laisvalaikį, pasiūlymai.

Dalia Grinkevičiūtė „Lietuviai prie Laptevų jūros“

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987) yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais“ ir „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (šios apybraižos tęsinys – „Gimtojoj Žemėj“). D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio 14-ąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m.

Memuarinė apybraiža „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (Kazio Sajos pasiūlytas pavadinimas) parašyta devintojo dešimtmečio pradžioje Laukuvoje, kur D. Grinkevičiūtė, baigusi medicinos studijas Omske ir Kaune, vadovavo ambulatorijai ir ligoninei. Neradusi anksčiau minėto rankraščio, D. Grinkevičiūtė sukūrė šią trumpą, koncentruotą, informatyvią apybraižą. Pirmą kartą ji buvo išspausdinta žurnale „Pergalė“ ir padarė sprogusios bombos įspūdį. Tremties vaizdai ir pasakojimo energetika reikšmingai prisidėjo prie okupacijos suvokimo ir Nepriklausomybės atkūrimo paskatų.

Anders Roslund „Saldžių sapnų“

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Komisarą Evertą Grensą likimas suveda su moterimi, kurios dukra palaidota tose pat kapinėse kaip ir jo žmona. Vis dėlto sakyti „palaidota“ galima tik sąlygiškai: mergaitės kapas – tuščias, mat ji, keturmetė, kadaise buvo pagrobta ir neatsirado. Grįžęs į policijos būstinę komisaras peržiūri archyvą ieškodamas seniai nutrauktos bylos. Iš kolegos jis netikėtai sužino, kad tuo pat metu buvo atliekamas ir dar vienas tyrimas – dėl keturmetės Linėjos, pradingusios tą pačią dieną. Ir taip pat nerastos…

Kapstantis vis giliau, Grensui pamažu ima vertis už šių dingimų slypinti kraupi tiesa, todėl jis priverstas kreiptis į slaptą policijos bendradarbį Pytą Hofmaną. Jiedu bus priversti leistis į tamsiausius pasaulio užkaborius ir susigrumti su blogiu pačioje sudėtingiausioje, nešvariausioje ir pavojingiausioje kovoje, kokia tik gali būti...

2020 m. lietuviškai pasirodė pirmasis autoriaus sumanytos Grenso ir Hofmano serijos trileris „Ilgiausių metų“. „Saldžių sapnų“ – šio serijos tąsa.

Iš švedų kalbos vertė Mantas Karvelis.

Jurgis Vanagas „Pliateriai. Asmenybės, veikla, paminklai“

Monografijoje fragmeniškai nušviečiama garsios Lietuvoje giminės istorija, pradedant jos protėvių – aštuonių Vokietijos didikų – išsilaipinimu Baltijos jūros pakrantėje XIII a. ir atsikraustymu į Lietuvą XVII a. Atskleidžiama, kaip, būdami ambicingi ir atkaklūs, Pliateriai išplito ir įsitvirtino Livonijos, Latgalos, vėliau ir Lietuvos žemėse, tapo seniūnais, vaivadomis, bajorvedžiais, įkopė į aukštų LDK valstybinių institucijų postus.

Knygoje taip pat pateikiama Pliateriams priklausiusių Latvijos, Ukrainos, Lietuvos miestelių, dvarų, parkų, sodybų, rūmų apžvalga, apsistojama ties juos įkūrusių, statydinusių, valdžiusių ar juose rezidavusių šios giminės atstovų asmenybėmis, atskleidžiami svarbiausi jų biografijos bruožai, giminės sąsajos. Glaustai nušviečiamas ir istorinis fonas, lėmęs lietuviškosios bajorijos pakilimus ir nuopuolius.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.