Leidykla „Briedis“ pristato Ian Nathan knygą „Clintas Eastwoodas. Aktorius ir režisierius“ apie vieną ryškiausių žvaigždžių Holivude. Knygoje išsamiai nagrinėjama fenomenali Eastwoodo – aktoriaus, režisieriaus ir prodiuserio – karjera, pristatomas menas, kuris laikomas standartu, pagal kurį vertinami kiti kūrėjai. Eastwoodas atspindi ir klasikinį Holivudą, ir šiuolaikinę, nerūpestingą režisūrą, nepripažįstančią kompromisų. Juo žavimasi ir kaip kaubojumi, ir kaip superžvaigžde, ir kaip tvirtu, nepalenkiamu amerikietiško vyriškumo etalonu.

Clintas Eastwoodas išgarsėjo kaip ikoniškas vesternų aktorius, vaidinęs tokiuose filmuose kaip „Už saują dolerių“, „Keliais doleriais daugiau“ ir „Geras, blogas ir bjaurus“. Šie filmai ne tik suformavo jo įvaizdį, bet ir transformavo vesternų žanrą, suteikdami jam naujų, sudėtingų emocinių aspektų. Eastwoodo vaidmenys – nuo tvirto kaubojus iki sudėtingų psichologinių personažų – atskleidžia ne tik jo charizmą, bet ir platų emocinį diapazoną.

Tačiau Eastwoodo talentas neapsiriboja vien vaidmenimis. Jis taip pat sukūrė daugybę kritikų pripažintų filmų, tokių kaip „Menantis pikta“, „Laiškai iš Ivo Džimos“ bei „Tobulas pasaulis“. Aktoriaus ir režisieriaus karjeros atskirti beveik neįmanoma – jos susijusios ir papildo viena kitą. Dėl nuoseklumo ir kūrybingumo Eastwoodas laikomas vienu didžiausių Amerikos menininkų.

Knygoje pažinsite C. Eastwoodo kaip aktoriaus veiklą, žmones, kurie jį įkvėpė, ir jo, kaip vieno didžiausių režisierių, pasiekimus. Knyga papildyta plakatais bei nuotraukomis, kurios žymi įvairias Eastwoodo karjeros akimirkas – iš filmų užkulisių, interviu ir renginių, leidžiančių geriau pažinti šią Holivudo legendą.

Knyga „Clintas Eastwoodas. Aktorius ir režisierius“ nepaliks abejingų tiek ilgamečių Eastwoodo gerbėjų, tiek naujų jo kūrybos atradėjų. Perskaitę sužinosite, kaip keitėsi Eastwoodo karjera ir kaip jis tapo tokia įtakinga asmenybe kino industrijoje!

Iš anglų kalbos vertė Kristina Tamulevičiūtė

Knygos ištrauka

Jei kalbame apie gyvenimą keičiančias patirtis, būtina paminėti lėktuvo katastrofą. Aplankęs Sietle įsikūrusius tėvus, Eastwoodas į fortą ketino grįžti kariniu orlaiviu. Piloto kabinoje buvo tik viena vieta, todėl vaikinui teko įsitaisyti nedidelėje angoje ties orlaivio uodega, skirtoje radarų operatoriams. Kai tik orlaivis pakilo, Eastwoodas pastebėjo, kad angos durys tinkamai neužsidaro, todėl sutvirtino jas po ranka pasitaikiusiu kabeliu. Dėl oro stygiaus ir šalčio būsimas menininkas vos liko sąmoningas. Bet bėdos tuo nesibaigė. Dėl prasto oro, netinkamo deguonies tiekimo ir ryšių gedimo pilotas nusprendė leistis bei imtis remonto, tačiau iki kranto likus trims ar keturioms mylioms, jiems pritrūko kuro. Nebuvo kito pasirinkimo: Eastwoodas su pilotu turėjo plaukti į krantą, o srovės juos stūmė į šiaurę. Kai užklupo tamsa, vyrai išsiskyrė. Orientuodamasis pagal šviesas, sklidusias iš pakrantėje stovinčių gyvenamųjų namų, Clintas pamatė švytinčias medūzas. „Atrodė lyg mokslinė fantastika“, – prisiminė jis. Būsimas režisierius svarstė, ar patiria haliucinacijas. Galiausiai jis pasiekė uolėtą Kalifornijos pakrantę netoli mėgstamo Karmelio. Susidūręs su mirtimi, Eastwoodas ėmė vertinti gyvenimą. „Gauni galimybę, esi čia, darai, ką išmanai geriausiai“, – svarstė jis, nors vėliau kelerius metus vengė skraidyti.

Išėjęs iš armijos ir gavęs atlyginimą, Eastwoodas patraukė į Los Andželą, kur trokšdamas geresnio gyvenimo šio miesto koledže ketino studijuoti verslo administravimą. Muzikos potraukis ir troškimas siekti daugiau atvedė jį į puikią koledžo dramos programą. Tai buvo rimta veikla: studentai mokyti pagal konkuruojančias Michailo Čechovo ir Konstantino Stanislavskio mokyklas. Ten būsimas režisierius išmoko metodų ir užsikrėtė tiesos ieškojimo idėja. Vėliau jis vadovavosi Čechovo ištobulintais instinktais. Ką kadaise sakė Cagneyʼis? „Stovėk tvirtai ant žemės ir sakyk teisybę.“

Po kelių nepavykusių bandymų ir keistų darbų Eastwoodui vėl pasisekė: kinematografininkas leido jam dalyvauti atrankoje į studijos „Universal“ jaunųjų aktorių mokymo programą. Ten būsimas režisierius pirmą kartą išvydo studijos rutiną ir ėmė siekti bent menkiausio vaidmens. Jis buvo aukštas ir geros fizinės formos, nes nuo jaunystės mankštinosi, melsvai žalių akių ir smulkių veido bruožų. Mokytojai tikriausiai galvojo, kad tai – Garyʼo Cooperio ar Joelio McCreos tipo vyrukas. Programoje buvo likęs senosios studijų sistemos reliktas – siūlytas įprastas atlyginimas, nes studija subūrė nemažai jaunų samdomų aktorių. Eastwoodas pasirašė sutartį pusantrų metų, o laisvalaikiu lankė šokių, dikcijos, jodinėjimo pamokas. „Nieko nebijojau išbandyti“, – teigė jis. Kurse mokėsi vėliau pasižymėję Davidas Janssenas, Johnas Saxonas ir Mamie Van Doren. Bet mokslai niekur nevedė.

Holivudas išgyveno nuosmukį. Šeštojo dešimtmečio pradžioje tautą keitė televizija. Netrukus televizoriai mirgėjo kiekvienų namų svetainėje. Studijų šlovės dienos grimzdo į praeitį. Filmai prastėjo. Po studijos „Universal“ niekas nesiūlė darbo. Pasiūlymų vis mažėjo. Būsimas režisierius ilgai negalėjo pamiršti vaidmenų prastesnės kokybės filmuose. Nejaugi suakmenėjęs Clintas Eastwoodas vaidina filmuose „Tarantulas!“ ir „Būtybės kerštas“? Žinoma. Jis nekentė atrankų, o vėliau, dirbdamas režisieriumi, stengdavosi nekviesti aktorių į atrankas, nes prisimindavo keturias valandas lietą prakaitą ir pastangas dėl vaidmens Rocko Hudsono romantiniame filme „Niekada nesakyk „Sudie“.

Pranešimas spaudai.