Leidykla „Briedis“ pristato „Coffee Table books“ serijos naujieną – gausiai iliustruotą knygą „Atraskite Japoniją“. Tai tarsi kelionių vadovas, kuris kviečia į kelionę po Japonijos kultūrą ir gyvenimo meną.

Leidinyje apžvelgiama Japonijos istorija nuo senovės iki šių dienų, pabrėžiant šalies gebėjimą susieti senąsias tradicijas su šiuolaikinėmis technologijomis ir Vakarų įtaka. Knygoje atskleidžiama, kaip Japonija išlaiko pusiausvyrą tarp kultūrinės tapatybės ir modernumo – tai matyti ir tradiciniuose ritualuose, tokiuose kaip arbatos ceremonija, ir šiuolaikinėje popkultūroje, kurioje dominuoja tokios grupės kaip „Arashi“, „AKB48“ ar „Glay“. Elegantiškos geišos, tradiciniais rūbais apsirengę šventikai, japoniškos popmuzikos žvaigždės ir ambicingi inžinieriai – visi jie yra autentiško Japonijos veido dalis.

Knygoje siūloma perimti dalį japonų išminties ir patirti šios šalies kontrastiškų malonumų – pasigrožėti trumpalaikiu sakurų žydėjimu, sudalyvauti triukšmingame vasaros festivalyje, pasimėgauti griežtai reglamentuota arbatos gėrimo ceremonija, užtraukti mėgstamą dainą karaokės bare arba pasinerti į karštąją versmę, iš kurios atsiveria kvapą gniaužiantis Fudžio kalno vaizdas.

Daugybe nuotraukų papildyta knyga yra puikus pasirinkimas ne tik tiems, kurie jau susipažinę su Japonija, bet ir tiems, kurie tik pradeda domėtis šia Tekančios Saulės šalimi.

Iš anglų kalbos vertė Kęstutis Choromanskis.

Knygos ištrauka

Gyvenimo ir laisvalaikio leidimo būdas

Sportas dažnai užima svarbią vietą kasdieniame japonų vaikų gyvenime, o užklasiniai klubai ir komandinės dvasios puoselėjimas yra esminiai mokyklinio ugdymo elementai. Daugelis vaikų pradinėje ir vidurinėje mokykloje prisijungia prie vieno iš mokyklos sporto klubų ir toliau sportuoja komandose mokydamiesi universitete, o kartais ir vėliau, pavyzdžiui, suaugę tampa vietos bendruomenės komandų nariais. Dėl tokio jaunuomenės ugdymo sportas tampa ne tik smagia laisvalaikio veikla, bet ir svarbia Japonijos kultūros dalimi.

Japonijoje aistringai domimasi įvairiomis sporto šakomis, vis dėlto daugelio meilė beisbolui beveik prilygsta manijai, o šio žaidimo naujienos dominuoja paskutiniuose laikraščių puslapiuose. Dideles minias sutraukia ir ne vieną šimtmetį vykstančios sumo varžybos, be to, Japonija daug olimpinių medalių iškovoja kovos menų, greitojo čiuožimo, snieglenčių sporto ir dailiojo čiuožimo rungtyse.

Nors beisbolas ir futbolas sutraukia daugiausia televizijos žiūrovų, Japonijoje populiarios ir kitos sporto šakos, o tam tikromis dienomis visuomenės dėmesį patraukia vis kitokie sporto renginiai, pavyzdžiui, estafetės arba regbio varžybos.

BEISBOLAS

1867 m. Tokijo universiteto profesorius amerikietis Horace’as Wilsonas, kaip teigiama, japonus pirmą kartą pamokė žaisti beisbolą. Tą dieną įsižiebusi meilė šiam žaidimui vis dar liepsnoja, o Japonija atsidėkoja šaliai, supažindinusiai ją su mėgstama sporto šaka. Šiais laikais Jungtinėse Valstijose galima neretai išgirsti japonų beisbolo žaidėjų vardus. Pavyzdžiui, Šiohei Otanis 2021 m. tapo naudingiausiu MLB žaidėju ir pirmuoju žaidėju aukščiausiosios lygos istorijoje, kuris dalyvavo „Visų žvaigždžių“ rungtynėse ir kaip metikas, ir kaip puolėjas. Į istoriją įėjo ir gynėjas Ičiro Sudzukis, tapęs pirmuoju ne metiko pozicijoje žaidžiančiu žaidėju, perėjusiu iš Japonijos į Amerikos aukščiausiąją lygą ir per savo ilgą karjerą surinkusiu daugiausia pataikymų.

JAPONIJOS LYGA

Japonijos beisbolo lygoje (NPB) dalyvauja 12 komandų, suskirstytų į Ramiojo vandenyno ir Centrinę lygas. Per reguliarųjį sezoną jos sužaidžia daugiau nei šimtą rungtynių, tikėdamosi patekti į atkrintamąsias varžybas ir kovoti dėl trokštamo Japonijos čempionų titulo. Stebėti rungtynes –nesvarbu, ar suprantate žaidimą, ar ne – yra smagi patirtis, o sutartinės skanduotės ir plojimai sukuria pakilią atmosferą net ir tvankiausią vasaros vakarą.

Futbolą į Japoniją XIX a. 8-ajame dešimtmetyje atvežė Karališkojo jūrų laivyno karininkas kanadietis.

Beisbolo sezonas trunka aštuonis mėnesius – nuo balandžio iki spalio.

„Japan Open“ yra kasmet Japonijoje vykstantis tarptautinis stalo teniso turnyras.

APSILANKYKITE BEISBOLO RUNGTYNĖSE

Būdami daugkartiniai Centrinės lygos ir NPB finalo serijos nugalėtojai, „Yomiuri Giants“ turi ir aistringų gerbėjų, ir užkietėjusių priešų, mielai besiskelbiančių anči-Džaiancu („Giants“ priešais), todėl apsilankymas šios komandos rungtynėse neabejotinai bus įsimintinas. Tačiau jei ketinate tapti sirgaliumi, kur kas daugiau draugų susirasite pasirinkę kurią nors vieną iš kitų 11 komandų – galbūt „Hiroshima Carp“ arba Osakos „Hanshin Tigers“. Abi jos turi daugybę aistringų gerbėjų.

BUDO – KOVOS KELIAS

Feodalinės Japonijos palikimas – kaukšintys kendo treniruočių kardai ir rami kiudo lankininkų laikysena. Nors budo (kovos kelio) idėja nebėra susijusi su karu, ji išliko svarbi praktikuojant šiuolaikinius kovos menus. Budo filosofijoje vertinami ne tik kiekvienos sporto šakos lavinami įgūdžiai, bet ir jų ugdomos psichinė drausmė bei ramybė, taip reikalingos vis labiau skubančioje visuomenėje.

SUMO IŠTAKOS

Nors sumo turi daugelį budo bruožų, iš tikrųjų jis atsirado anksčiau nei feodalinės Japonijos kovos kelias. Niekas tiksliai nežino sumo ištakų laikotarpio, tačiau labiausiai atpažįstamas šalies sportas visada apibūdinamas žodžiu „senovinis“. Tikėtina, kad sumo kovos yra mažiausiai 1,5 tūkst. metų senumo. Taip spėjama remiantis sienų tapyba ir iškastomis imtynininkų figūrėlėmis ir manoma, kad sumo ištakos siejamos su derliaus nuėmimo ritualais, kai taip būdavo linksminami dievai (žr. 60 psl.) ir prašoma iš jų gero derliaus.

Tikrai žinoma, kad Naros laikotarpiu (710–794 m.) sumo imtynės pradėtos rengti imperatoriaus dvare kaip pramoga, o Edo laikotarpiu imtynininkai rungdavosi viešai, stebint miniai, kad surinktų pinigų šventykloms statyti. Taip sumo tapo populiarus ne tik aukštuomenėje, bet ir tarp masių ir ilgainiui buvo paskelbtas nacionaline sporto šaka.