Leidykla „Briedis“ pristato gausiai iliustruotą albumą „Istorija. Nuo priešistorės iki šių dienų“.

„Žmonės, kurie neprisimena savo praeities, yra pasmerkti ją kartoti“ – taip 1905 metais yra pasakęs amerikiečių filosofas ir rašytojas George’as Santayana. Šie prieš daugiau nei šimtmetį pasakyti išmintingi žodžiai tarsi ragina žmoniją mokytis iš istorijos, ieškoti įkvėpimo vertinguose dalykuose ir vengti praeities klaidų, kurios jau ne kartą baigėsi negailestingais karais, kruvinų valdžių ir režimų įsigalėjimu, baisiausiomis revoliucijomis.

Atsivertęs šią gausiai iliustruotą ir fundamentalią knygą skaitytojas ras įdomiai papasakotą pasaulio istoriją – nuo civilizacijos aušros, kai tolimieji žmonių protėviai iš Afrikos pasklido po visą pasaulį, iki pat mūsų dienų. Prieš akis prabėgs svarbiausi pasaulio istorijos laikotarpiai: senovės Egipto ir šumerų civilizacijos, actekų valstybės ir graikų polių iškilimas, XII–XIII a. Čingischano užkariavimai, 1066 m. Heistingso mūšis, 1789 m. Bastilijos šturmas, 1944 m. Normandijos operacija, 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolis, daugybė kitų dramatiškų įvykių, padariusių didžiulę įtaką ne tik atskirų valstybių, bet ir žemynų, ištisų epochų raidai.

Čia aprėpiama ne tik marga istorijos panorama, bet ir aptariamos idėjos, politiniai judėjimai, technologijos, neatpažįstamai pakeitusios mūsų planetos veidą. Kiekviena tema pateikiama su turinį papildančiomis iliustracijomis, nuotraukomis, schemomis, žemėlapiais. Knygoje gausu mažai žinomų faktų ir ne vieną nustebinsiančių įdomybių. Kiekvienas įvykis nagrinėjamas parodant jo vietą ir svarbą platesniame istorijos horizonte.

Didelė temų įvairovė – nuo pirmųjų dirbinių iš bronzos iki didžiųjų geografinių atradimų, nuo DNR struktūros ištyrimo, klimato kaitos iššūkių iki vakcinos nuo Covid-19 sukūrimo – parodo, kad istoriją sudaro ne vien didžios asmenybės, mūšiai, diplomatinės sutartys, bet ir plika akimi nematomi virusai. O įtakingiausių istorinių asmenybių – tokių kaip Aleksandras Makedonietis, Kleopatra, Martinas Lutheris, Abrahamas Lincolnas, Albertas Einsteinas – biografijos tik patvirtina, kad istorijos kelyje kiekvienas turime ir atliekame savo vaidmenį.

„Istorija. Nuo priešistorės iki šių dienų“ skirta visiems, trokštantiems pažinti ir suprasti. Skirtingi, tarpusavyje tarsi nesusiję įvykiai keliaujant knygos puslapiais susipina į vientisą žmonijos praeities ir dabarties audinį, iš kurio neišvengiamai gims ateitis.

Pasaulio istorija gali ir nustebinti, ir įkvėpti. Ji padeda rasti atsakymą į klausimą: kodėl šiandien gyvename būtent tokiame, o ne kitokiame pasaulyje?

Knygą iš anglų kalbos vertė Daiva Bičev, Ovidijus Stokys, Robertas Tubis

Knygos ištrauka

Pasaulio sveikata

Per pastarąjį šimtmetį sveikatos ir medicinos srityse buvo pasiekta stulbinama pažanga. Kai kurios infekcinės ligos buvo išnaikintos, tačiau pasaulyje vis dar susergama mirtinomis ligomis, ypač besivystančiose šalyse.

XX a. pradžioje dr. Sara Josephine Baker ėmė mokyti Niujorko lūšnynų moteris vaikų higienos ir sveikos mitybos pagrindų. Baker mokymo programa žymiai sumažino kūdikių mirtingumą. Iki XX a. šeštojo dešimtmečio dauguma pramoninių šalių ėmė taikyti panašias priemones.

Sveikatos ugdymas, geresnės sanitarijos sąlygos ir augantis pragyvenimo lygis pramoninėse šalyse lėmė nuolatinį, nors iš pirmo žvilgsnio ne itin pastebimą, visuomenės sveikatos pagerėjimą. Tačiau kai kurie pokyčiai buvo ryškesni. 1928 m. Alexanderas Flemingas atrado, kad viena pelėsio atmaina stabdo bakterijų augimą. Šis atradimas paskatino Ernestą Chainą ir Howardą Florey sukurti peniciliną – infekcijos plitimą slopinantį antibiotiką. 1943 m. JAV jau turėjo pakankamai penicilino, kad galėtų juo aprūpinti savo ginkluotąsias pajėgas. Šeštajame dešimtmetyje antibiotikais buvo veiksmingai gydomos tokios ligos, kaip sifilis, gangrena ir tuberkuliozė.

XX a. pabaigoje vyriausybių ir Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) finansuojamos vakcinacijos programos dar labiau sumažino mirtingumą. 1980 m. PSO oficialiai paskelbė, kad raupai – išnaikinta liga. Poliomielitas taip pat išnaikintas daugelyje pasaulio šalių. Kalbant apie infekcines ligas, matoma bendra susirgimų mažėjimo tendencija.

Buvo sukurti ir kitų ligų gydymo būdai: chemoterapija žengė milžinišką žingsnį kovoje su vėžiu, įprasta procedūra tapo organų persodinimas (transplantacija), o pagalbinis apvaisinimas, arba in vitro fertilizacija (IVF), suteikia bevaikėms poroms galimybę susilaukti vaikų.

Turtuoliai ir vargšai

Deja, medicinos ir sveikatos priežiūros laimėjimai ne visada pasiekiami skurstantiesiems. Dar XX a. penktajame dešimtmetyje išsivysčiusiose šalyse DTP vakcinomis buvo beveik išnaikinta difterija, stabligė ir kokliušas, tačiau iki 2020 m. pagal DTP programą buvo paskiepyta tik 79 proc. vaikų Afrikoje ir 88 proc. Pietryčių Azijoje. PSO surinkti duomenys rodo, kad vaikų mirtingumas skurdžiausiose šalyse yra devynis kartus didesnis nei išsivysčiusiose valstybėse.

Didžiausios žudikės besivystančiose šalyse – per vandenį plintančios ligos, tokios kaip vidurių šiltinė, dizenterija ir netgi viduriavimas. Beveik 4 000 žmonių miršta kasdien dėl to, kad geria nuotekomis užterštą vandenį. Sanitarinių sąlygų užtikrinimas ir švaraus geriamojo vandens tiekimas – didžiausia šių valstybių vyriausybių problema. Kvėpavimo takų ligos, tokios kaip bronchitas, emfizema, plaučių uždegimas ir plaučių vėžys, taip pat padaro daug žalos. Jos dažnai siejamos su dūmų įkvėpimu patalpose, kuriose gaminamas maistas. Paprastas sprendimas – virš atvirų ugniakurų įrengti gartraukius ir dūmtraukius, tačiau prioritetas turi būti teikiamas švietimui. Visuomenės sveikatos pastangos turtingose šalyse vis labiau sutelkiamos į nesaikingą maisto, alkoholio ir tabako vartojimą. Sveikatos priežiūros sistemos turi imtis priemonių, kad mažėtų nutukimo, diabeto, širdies ligų ir vėžio atvejų.

Pandemijos

Pandemija – tai neįprastai didelis užkrečiamosios ligos protrūkis pasauliniu mastu. Pandemijų rizika labai išauga mums laisvai keliaujant po pasaulį. 1918–1920 m., siaučiant ispaniškojo gripo epidemijai, mirė virš 50 mln. žmonių. Apie pirmą šios ligos atvejį buvo pranešta Kanzase. Spėjama, kad Europoje ir kituose pasaulio kraštuose jį išplatino amerikiečių kariškiai. Kitos gripo pandemijos (1957 ir 1968 m.) pražudė per milijoną žmonių visame pasaulyje. Manoma, kad žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) kilo iš Afrikos šimpanzių viruso, kuris buvo perduotas žmonių populiacijai. ŽIV užsikrėtė virš 79 mln. žmonių, 36 mln. jų mirė nuo AIDS.

2019 m. pirmą kartą buvo užregistruotas koronavirusas COVID-19, infekcinė liga, kurią sukelia virusas SŪRS-CoV-2. Manoma, kad per pandemiją mirė per 15 mln. žmonių. Šios ligos padariniai dar bus jaučiami daugybę metų (žr. p. 486–487).

6 MIRTYS per minutę yra susijusios su dūmų įkvėpimu gaminant valgį.
14,9 MLN. vaikų visame pasaulyje liko našlaičiai dėl AIDS.
138 MLN. JAV piliečių yra kliniškai nutukę.

XXI a. medicina ieško veiksmingų priemonių jau egzistuojančioms ligoms gydyti ir būdų, kaip užkirsti kelią būsimoms pandemijoms.

NAUJI VAISTAI, NAUJOS VAKCINOS

Antimikrobinis atsparumas (AMA) – tai ligas sukeliančių mikrobų sugebėjimas išgyventi ar net daugintis veikiant antibiotikams. AMA yra didelė grėsmė visuomenės sveikatai, dėl kurios prireiks daug pastangų ir investicijų į mokslinius tyrimus, kad būtų atrasti būdai, kaip kovoti su būsimomis pandemijomis ir kitais infekcinių ligų protrūkiais. Kovojant su šia problema bus itin svarbu kurti naujas vakcinas ir eksperimentuoti su bakteriofagais – bakterijas infekuojančiais virusais.

LEMTINGAS MOMENTAS, 2020 m. gruodžio 2 d.

Vakcina nuo COVID-19

2020 m. gruodžio 2 d. JK vyriausybė pirmoji suteikė leidimą naudoti vakciną „Pfizer / BioNTech“ kovai su COVID-19 pandemija. Tai buvo precedento neturintis tarptautinis sprendimas pasiskiepyti nuo visą pasaulį apėmusio viruso, kuris kėlė grėsmę žmonių gyvybei ir šalių ekonomikai. Sėkmingos pastangos buvo vienas didžiausių medicinos mokslo laimėjimų.

2019 m. pabaigoje Uhane, Kinija, buvo užregistruoti nežinomos kilmės plaučių uždegimo atvejai. 2020 m. sausio 7 d. Kinijos valdžios institucijos patvirtino, kad susirgimus sukelia nauja koronaviruso forma, kuri vėliau buvo identifikuota kaip SŪRS-CoV-2. Per dvi savaites buvo nustatytas pirminis viruso genomo sekos variantas, kurį vokiečių mokslininkai netrukus panaudojo polimerazės grandininės reakcijos (PGR) infekcijos testui sukurti.

2020 m. vasarį PSO naują ligą pavadino COVID-19. Iš pradžių nebuvo žinoma, kaip liga plis ir kokį poveikį turės. Kovo mėnesį buvo paskelbta koronaviruso sukeltos COVID-19 pandemija, ir milijardai žmonių daugiau nei šimte šalių buvo priversti užsidaryti namuose, kad infekcija plistų kuo lėčiau, o vakcinos paieška tapo pasauliniu prioritetu.

Tą patį mėnesį mokslininkai nustatė S baltymo (angl. spike), leidžiančio virusui prisitvirtinti prie žmogaus ląstelių, struktūrą. Tai buvo itin svarbus žingsnis kuriant vakciną. Anksčiau trumpiausias laikotarpis, per kurį pavyko sukurti vakciną, buvo ketveri metai. Tai buvo vakcina nuo kiaulytės, sukurta septintajame dešimtmetyje. Tačiau dabar kurti vakcinai buvo skirtas milžiniškas finansavimas ir panaudota ilgametė patirtis, įgyta tiriant giminingus koronavirusus, sukeliančius SŪRS (sunkų ūminį respiracinį sindromą) ir ARRS (Artimųjų Rytų respiracinį sindromą).

Mokslininkai jau dirbo su kelių rūšių vakcinomis ir buvo išskirti du perspektyviausi jų tipai. Pirmojo tipo vakcinai kaip vektorius buvo naudotas nekenksmingas kito tipo virusas, kuris į organizmą pernešdavo imuninį atsaką sukeliančias SŪRS-CoV-2 viruso daleles. Oksfordo universiteto ir farmacijos įmonės „AstraZeneca“ mokslininkų sukurta vakcina naudojo adenovirusinį vektorių, kuris galėjo pernešti SŪRS-CoV-2 viruso S baltymą koduojančią DNR seką. Su vakcina DNR patekus į ląstelę, pradedamas sintetinti S baltymas, kuris skatina imuninę sistemą gaminti antikūnus prieš šį baltymą ir naikinti užkrėstas ląsteles. Jei asmuo vėliau užsikrečia gyvu COVID-19 virusu, jo imuninė sistema būna pasirengusi su juo kovoti.

Antroji vakcinos rūšis buvo sukurta informacinės ribonukleorūgšties (iRNR, angl messenger RNA, mRNA), kuri koduoja viruso antigeną (S baltymą), pagrindu. Šis metodas buvo kuriamas dešimtmečius, tačiau per kovido pandemiją pirmą kartą jį buvo leista išbandyti su žmonėmis. Vakcina įterpia iRNR fragmentus į ląsteles, kuriose pradedamas sintetinti viruso S baltymas ir taip sukeliamas imuninis atsakas. Šis metodas buvo naudojamas farmacijos įmonių „Moderna“ ir „Pfizer / BioNTech“ sukurtose vakcinose. Vakcinos buvo labai veiksmingos, tačiau dėl iRNR molekulės nestabilumo jas reikėjo laikyti itin žemoje temperatūroje ir dėl to jas buvo sunkiau transportuoti.

Nuo tada, kai 2020 m. gruodžio mėnesį vakcinos pirmą kartą buvo patvirtintos, daugiau nei 197 pasaulio šalyse buvo suleista milijardai dozių. Atsižvelgiant į tai, kad nuolat atsiranda viruso naujų variantų ir subvariantų, dabartinių tyrimų tikslas – rasti universalią koronaviruso vakciną, kuri galėtų apsaugoti nuo visų esamų ir būsimų SŪRS-CoV-2 atmainų. Spartesnis iRNR ir kitų vakcinų technologijų kūrimas, reaguojant į COVID-19, taip pat gali padėti užkirsti kelią ir kontroliuoti būsimus kitų ligų protrūkius.

Antikūnų veikimas

Sėkmingos vakcinos nuo COVID-19 skatina žmogaus imuninę sistemą atakuoti viruso S baltymus, neleisti jam prisijungti prie kūno ląstelių ir jų užkrėsti.

„Vakcinacijos pažanga mus visus nuteikia dvasiškai pakiliai – dabar pagaliau galime išvysti šviesą tunelio gale.“

DR. TEDROSAS ADHANOMAS GHEBREYESUSAS, PSO GENERALINIS DIREKTORIUS, 2020 M. GRUODŽIO 4 D.