Leidykla „Briedis“ kviečia susipažinti su viso pasaulio architektūros istorija ir pristato gausiai iliustruotą knygą „Architektūra. Išsami iliustruota istorija“, kurioje apžvelgiama architektūros kaita – nuo senovinių pastogių iki šiuolaikinių modernių dangoraižių.

Šioje knygoje analizuojama 6000 metų žmonijos istorija - chronologiškai apžvelgiama, kaip keitėsi architektūra nuo senovės civilizacijų (Egipto, Graikijos, Romos) iki šiuolaikinės modernistinės ir postmodernistinės architektūros. Aptariami skirtingi architektūriniai stiliai, tokie kaip gotika, renesansas, barokas ir daugybė kitų - kiekvienas stilius iliustruotas ryškiais pavyzdžiais, aptariamos jų detalės. Įvairiapusiškai analizuojami žymiausi pasaulio pastatai - architektūros šedevrus pristato ne tik unikalios nuotraukos, bet ir specialiai užsakyti kompiuterinės grafikos brėžiniai. Tai suteikia galimybę pažinti ne tik pastatų išorę, bet ir vidinį išplanavimą, kas yra ypač svarbu analizuojant tokius ikoniškus pastatus kaip Šv. Petro bazilika, Amjeno katedra ar Vestministerio rūmai.

Knygoje paaiškinama, kaip technologijų pažanga ir naujos statybos medžiagos (plienas, betonas, stiklas) pakeitė architektūros galimybes, ypač industrinės revoliucijos ir modernizmo laikotarpiais. Taip pat paliečiama ir miestų planavimo temos – nagrinėjama kaip architektūra prisideda prie visuomenės gyvenimo kokybės ir miesto erdvių organizavimo. Knygos pabaigoje pateikiamas skyrius apie svarbiausius pastatus ir žymius architektus – tokius kaip Filaretė, Francesco Borromini ir daugybę kitų, kurie paliko pėdsaką architektūros istorijoje.

Architektūros kaitos supratimas yra svarbus, nes jis atskleidžia, kaip kultūrinės vertybės, technologijų pažanga ir socialiniai pokyčiai formuoja mūsų aplinką. Tai leidžia geriau įvertinti inovacijas, skatinti tvarumą ir kūrybiškumą. Knyga „Architektūra“ neabejotinai yra vertingas leidinys kiekvienam, norinčiam suprasti architektūros vizualinę išraišką bei ją formuojančius veiksnius.

Knygą iš anglų kalbos vertė Mantas Tamulevičius

Knygos ištrauka

POSTMODERNIZMAS

Eklektiški, pertekliniai, žaismingi ir spalvingi postmodernizmo projektai buvo akiplėšiškas atkirtis ištisus dešimtmečius vyravusiam modernistiniam funkcionalizmui, metęs iššūkį suvokimui apie „gerą skonį“.

Postmodernizmo architektūra iš dalies vystėsi kaip griežta reakcija į modernizmą, dominavusį architektūros ir meno pasaulyje ištisus dešimtmečius. Tačiau septintajame dešimtmetyje modernizmo populiarumas jau buvo pradėjęs blėsti, o kai kurie jį ėmė laikyti asketišku ir elitistiniu. Vyravo nuomonė, kad modernistai pirmenybę teikia funkcijai, o ne žmonių gyvenimui ir patirčiai, be to, manyta, kad jie atkirto architektūrą nuo jos turtingos ir prasmingos istorijos. Kaip judėjimas, postmodernizmas buvo platus, aprėpiantis ir kitas kultūros bei meno šakas. Architektūros pasaulyje maištaudami prieš įsigalėjusias modernizmo dogmas jėgas sujungė kelių stilių, pavyzdžiui, neoekspresionizmo ir dekonstruktyvizmo atstovai. Drauge pradėjo judėjimą, iš kitų išsiskyrusį pliuralizmu ir įvairove.

Grįžimas į p raeitį

Vienas iš paveikiausių postmodernistų veiksmų buvo grįžimas prie aiškių aliuzijų į praeities architektūrinius motyvus šiuolaikiniuose pastatuose. Modernistai atmetė istorinius architektūros stilius ir simboliką, nes tikėjo, kad moderniai, pažangiai ateičiai reikia naujo reprezentavimo būdo, nesuderinamo su tuo, kas sena. O štai postmodernistai iš naujo susidomėjo praeities stiliais ir dekoru, kuriuos taikė laisvai, praktiškai kurdami iš jų koliažus. Tai prilygo istorizmo (žr. 280–283 p.), kurio atstovai imitavo senesnius pastatus ir požiūrį į planavimą bei urbanistinį projektavimą, atgaivinimui.

Simbolizmas ir prasmė

Taip pat manyta, kad modernistai atėmė iš architektūros galimybę komunikuoti bet ką kito nei giesmelę apie technologinį ir socialinį progresą. Postmodernistų akyse iš šio naratyvo – ir utopinio įsitikinimo, kad pasaulį pavyks padaryti geresnį, – išėjo šnipštas. Tai tebuvo viena iš daugybės pasaulėžiūrų, kurių kiekviena buvo vienodai pagrįsta.

Postmodernistai komerciją ir kasdienybę vertino tolygia estetinės raiškos forma vadinamajai aukštesniajai kultūrai. Jie nusigręžė nuo modernistų elitizmo, nes jų akyse tik kai kurios perspektyvos laikytos vertingomis. Postmodernistinėje architektūroje buvo gausu prasmės sluoksnių, atvirų interpretacijoms.

Neatsiejama postmodernistų pasaulėjautos dalis buvo ir humoras bei ironija – stiliaus atstovai mėgo žaisti su išankstinėmis nuostatomis, kaip pastatas turėtų atrodyti ir ką turėtų simbolizuoti. Tokie žaidimai kartais būdavo akivaizdūs, pavyzdžiui, kai ant pastato stogo buvo užmaukšlinama milžiniška skrybėlė, bet kartais ir rafinuotesni, metantys iššūkį nuostatoms apie įsigalėjusius stilius, pavyzdžiui, klasicizmą ir jų prasmę.

Svarbiausi elementai

Dažnai postmodernizmas iš kitų stilių išsiskirdavo pertekliumi – spalvų, formų ir prasmių. Po gerokai kuklesnės modernizmo epochos toks žaismingesnės architektūros pusės šlovinimas pasirodė besąs kontroversiškas.

Spalva

Didžioji dalis postmodernizmo architektūros pasižymėjo sodriomis ir žaismingomis spalvomis matomiausiose vietose – nuo ryškių pagrindinių spalvų, primenančių olandų tapytojo Pieto Mondriano darbus, iki labiau pastelinių atspalvių, pavyzdžiui, rožinės arba avokado žalsvos.

Sudėtingumas ir prieštaravimas

Kurdami naujus projektus postmodernistai linkę it šarkos vagilės prisirankioti įvairiausių elementų, kurti kontrastus derindami skirtingų epochų formas bei stilius ir semtis įkvėpimo iš pastato aplinkos bei konteksto.

Nauja klasicizmo interpretacija

Postmodernistai naujai interpretavo ir suformulavo daugelio istorinių architektūros stilių prasmę, gyvybingais ir netikėtais būdais derino juos su moderniomis medžiagomis. Itin didelės įtakos jiems turėjo klasicizmas.

Žaismingumas ir humoras

Postmodernistai dažnai pasitelkdavo humorą ir žaismingas architektūros formas, idant suteiktų pastatams charakterį ir taip jie taptų artimesni žmonėms. Tai buvo būdas pašiepti tariamą modernizmo elitizmą.

Postmodernistiniai pastatai

Nors postmodernizmas gyvavo gana trumpai, šis stilius asocijuotas su nauja komercinių pastatų – per ekonominius pakilimus išdygusių dangoraižių ir biurų kompleksų – epocha.

Dangoraižiai Petronas Towers

Argentiniečių-amerikiečių architekto Césaro Pelli’io kurtame bokštų dvynių projekte vietos atsirado ir islamo motyvams. Bokštų skerspjūvis yra islamiško simbolio Rub el Hizb, arba islamiškosios (aštuonkampės) žvaigždės, formos.

Kioto koncertų salė

Šiame japonų architekto Aratos Isozaki’io projektuotame pastate susilieja ištisa kontrastuojančių formų paletė. Tarp skirtingų formų paminėtinas didelis juodas cilindras, kuriame įkurdinta pagrindinė fojė, ir apskrita rampa, vedanti į koncertų salę.

Chiat/Day biuras

Į šį Franko Gehry’io projektuotą biurų pastatą integruota didžiulė žiūronų skulptūra, kurios autoriai yra Claesas Oldenburgas ir Coosje’ė van Bruggen. Pro žiūronus galima patekti į automobilių garažą bei dvi konferencijų sales.

IS (MI6) būstinė

Britų architekto Terry’io Farrelio projektuota MI6 būstinė, kurioje industrinio stiliaus architektūra derinta su actekų piramidžių elementais, yra monumentaliausio postmodernizmo pavyzdys su stačiais akmeniniais fasadais ir dideliais žalio stiklo langais.

Amoreiras bokštai

Šis legendinis Tomáso Taveiros projektas, vertinamas prieštaringai dėl poveikio Lisabonos miesto peizažui, pasižymi daugybe postmodernistinių motyvų, pavyzdžiui, neadekvačiai didelėmis stiklinėmis kolonomis ir geometriniais ornamentais.

Taipei 101

Šio iš kelių vienas ant kito sukrautų elementų sudaryto dangoraižio Taivane forma primena

tradicinę pagodą iš aštuonių žalsvo stiklo segmentų. Kinų kultūroje skaičius aštuoni simbolizuoja klestėjimą ir sėkmę.

Pranešimas spaudai.