Leidykla „Briedis“ pristato Jackie de Burcos knygą „Salvadoro Dali pasaulis“, kurioje tyrinėjama Katalonijos kultūros ir tradicijų, Dali namų aplinkos ir gyvenamųjų vietų įtaka jo gyvenimui ir kūrybai.

Salvadoras Dali gimė 1904 metų gegužę Figerese, Katalonijoje. Tėvai pavadino kūdikį prieš devynis mėnesius nuo gastroenterito mirusio vyresniojo sūnaus vardu. Kai Salvadoras buvo penkerių, jie berniukui įteigė, esą jis – savo vyresniojo brolio reinkarnacija. Šią idėją būsimasis dailininkas priėmė ir ja įtikėjo.

Per vasaros atostogas šeima važiuodavo į savo vasarnamį Kadakeso miestelyje, ten Dali su draugais žaisdavo futbolą. Vietinio dailininko Ramono Pitxoto ir jo šeimos, kuri reguliariai lankydavosi Paryžiuje, dėka Dali susipažino su modernistine tapyba. 1917-aisiais tėvas surengė namuose berniuko piešinių anglimi parodą, o netrukus Kadakese gimdytojai įrengė Salvadorui pirmąją dailės studiją.

Užaugęs Dali vedė Eleną Ivanovną Diakonovą – Galą. Prieš santuoką su Salvadoru ji buvo ištekėjusi už prancūzų poeto Paulio Eluard’o, vėliau tapo Dali mūza, be to, įkvėpė daugybę kitų menininkų bei rašytojų. Dėl šios santuokos, kuri truko iki pat Galos mirties, Dali tėvas atėmė iš Salvadoro paveldėjimo teisę. Žmona yra Dali kūrybos leitmotyvas ir dažnai vaizduojama kaip religinių scenų personažas.

1930 metais Dali nusipirko mažą žvejo namelį Port Ligate, kuriame kartu su Gala gyveno daugiau nei keturiasdešimt metų. Pora po truputį plėtė savo valdas: pristatė antrą namelio aukštą ir įsigijo šešis gretimus pastatus. Iš jų sukurtą unikalų teritorijoje išsibarsčiusių statinių kompleksą galima pamatyti ir šiandien. 1969 metais Salvadoras nupirko Galai pilį Pubolyje.

Šioje gausiai iliustruotoje knygoje pateikiami paveikslai, archyvinės iliustracijos ir dailininką supusio kraštovaizdžio nuotraukos, padedančios suprasti, kaip vieną ryškiausių visų laikų menininkų formavo žmonės bei vietos, kaip namai ir aplinka susiję su jo kūryba.

Knygą iš anglų kalbos vertė Lina Kulišauskaitė

Knygos ištrauka

Nėra geresnės vietos įvertinti Dalí palikimą nei jo gimtoji Katalonija, tačiau vykdami ten būtinai nepamirškite savo pasąmonės. Pradėkite nuo menininko gimtojo miesto Figereso: tai vieta, kur galėsite pajusti, kaip apsisuko šio siurrealizmo menininko gyvenimo ratas. Čia jis gimė, čia buvo pirmoji jo studija ir vyko pirmosios dailės pamokos. Figerese, sulaukęs septyniasdešimties, jis atidarė savo teatrą-muziejų, kur šiandien ilsisi jo palaikai su puikiai išsilaikiusiais ūsais. Pasižvalgius po miestą ir aplankius dališkąsias lankytinas miesto įžymybes, nuostabusis Dali teatrasmuziejus Figerese bus vieta, kur galėsite mėgautis plačiausia Dali kūrinių rinktine.

Dali teatrą-muziejų, kuris daugelio ekspertų laikomas paskutiniu didžiuoju jo šedevru, reikėtų vertinti kaip visumą. Jis yra lygiai toks pat, kaip užmanė Dali, – leidžiantis siurrealizmu mėgautis integraliai, kur vieną akimirką lankytojas gali patirti didingo meno kūrinio sukeliamą emociją, o kitą – susidurti su prieš akis iškilusiu keistu, galbūt net kičiniu Didžiojo iliuzijų meistro sukurtu kūriniu.

Norint pajusti erdvę, kuri buvo nuolatinis Dali įkvėpimo šaltinis, rekomenduočiau ten pagal galimybes pasilikti keletą dienų. Namas-studija Port Ligate – tai vieta, kur tebesklando Dali dvasia. Jo statyba truko daugiau nei keturiasdešimt dvejus metus. Dailininkui jis buvo „tarsi tikra biologinė struktūra“. Vidun patenkama per „lokio“ vestibiulį, iš kurio vėliau atsiveria įvairios labirinto principu koridoriais sujungtos erdvės. Port Ligato įlanką įrėmina skirtingų proporcijų ir formų namų langai.

Viduje apima jausmas, tarsi menininkas vis dar būtų čia, jis atgyja daiktuose, dekore, šių namų auroje ir jų sienas persmelkusiuose prisiminimuose. Šioje vietoje pora taip pat sulaukdavo gausybės garsių ir įdomių lankytojų. Kaip sakė Dali, „Port Ligato namai yra kūrybos oazė, ideali vieta mano darbams. Sąlygas jai būti tokiai sukuria viskas: čia laikas eina lėčiau ir kiekviena valanda trunka tiek, kiek turi trukti. Čia užlieja geologinė ramybė: tai unikalus planetos kampelis“.

Paklaidžioję po svajingą jo vasarmečio Kadakesą, už penkiolikos minučių kelio pėsčiomis galėsite pasigrožėti dramatišku, įkvepiančiu Kreuso kyšulio gamtos parko ir Empordos lygumos kraštovaizdžiu.

Garsųjį Dali trikampį užbaigia Galos Dali pilis Pubolyje. Po atliktų restauravimo darbų dailininkas ją priėmė kaip Port Ligato namų tęsinį, tačiau pilis iš tiesų buvo paženklinta Galos asmenybės antspaudu daug labiau nei kitos dališkojo trikampio vietos. Nors Dali buvo atsakingas už kai kuriuos ambicingus pilies atnaujinimo sprendimus, tai buvo Galos, o ne jo valdos, išskyrus liūdesio persunktus metus, kai jis čia gyveno po sutuoktinės mirties. Ji svarbi kaip vieta, suteikianti galimybę romantiškoje ir asketiškoje aplinkoje pasimėgauti meistro kūryba, o kartu kaip stulbinantis įrodymas, kaip stipriai jis turėjo mylėti ir kaip jam reikėjo Galos, kad nupirktų jai pilį ir sutiktų, jog ten ją galės aplankyti tik gavęs raštišką kvietimą.

Siurrealistinė buvo pati Salvadoro Dali gyvenimo pradžia, kai jam buvo įteigta, kad jis yra savo mirusio brolio reinkarnacija, o vėliau, laikui bėgant, vis siurrealistiškesni darėsi ir svarbiausi jo gyvenimo santykiai. Daug dešimtmečių jis praleido vaidindamas abejotiną šoumeno vaidmenį, tačiau sukūrė neabejotinų šedevrų. Jo paliktas siurrealistinis palikimas gyvuoja tarp mūsų: vaikystėje atpažindavau Dali kūrybą anksčiau nei sužinojau jo vardą, nes ji buvo žinoma visame pasaulyje.

Galbūt jis buvo teisus, sakydamas: „Kitame šimtmetyje, kai vaikai paklaus, kas buvo Francas, jiems atsakys: „Jis buvo Dali laikais vadovavęs diktatorius.“ Salvadoro Dali laikas, primenantis vieną iš jo tirpstančių laikrodžių, nesibaigia. Tie laikrodžiai, kaip ir Dali palikimas, nugulę parinktuose kraštovaizdžiuose, skleidžia amžinybės aurą. Jie yra mįslingi, kaip ir jų kūrėjas – žmogus, eidamas per gyvenimą, sukūręs mitą, palikęs po savęs daugybės klausimų šleifą.

Ir visgi ar Salvadoras Dali būtų išpildęs visą savo potencialą, jeigu taip giliai po oda nebūtų įsismelkęs ypatingas ryšys su Empordos kraštu? Jo kūryba ir šaknys buvo taip glaudžiai susivijusios su jo mylimo unikalaus regiono kraštovaizdžiu, jo šviesa ir spalvomis, kad, rodos, nėra prasmės atskirti Didžiojo Kūrėjo ir jo vaisingos kūrybos nuo gimtojo kraštovaizdžio.

Pranešimas spaudai.