Leidykla „Briedis“ pristato bendraautorių J. Hemmings, C. Collin, J. Ginsburg Ganz, M. Lazyan, A. Black parengtą praktinį vadovą „Viskas apie psichologiją“.

Žmones visuomet domino įvairių sričių, tarp jų – biologijos, filosofijos, sociologijos, medicinos, antropologijos ir dirbtinio intelekto, sandūroje esanti psichologija. Kaip psichologai interpretuoja žmogaus elgseną, kaip jie perpranta, kodėl mes darome tai, ką darome? Kodėl psichologijoje tiek daug atšakų ir metodų ir kaip jie veikia mūsų kasdieniame gyvenime? Ar psichologija – menas, ar mokslas, o gal abiejų samplaika?

Nors įvairios teorijos tampa madingos ir išeina iš mados, nuolat atliekami nauji tyrimai ir eksperimentai, psichologijos esmė – paaiškinti individų elgseną, kurią lemia jų mąstysena. Šiais dažnai permainingais ir nepastoviais laikais žmonės vis dažniau atsigręžia į psichologiją ir psichologus, kad šie padėtų jiems suprasti galingųjų ir įtakingųjų elgseną ir jos galimą įtaką. Tačiau iš tiesų psichologija turi didžiulę reikšmę ir tiems, kurie yra kur kas arčiau mūsų nei politikai, įžymybės ar verslo magnatai; ji gali labai daug pasakyti apie mūsų šeimas, draugus, partnerius ir kolegas darbe. Ji taip pat padeda mums suvokti savo mąstyseną ir sustiprinti savų minčių bei elgsenos savistabą.

Psichologija ne tik suteikia mums pagrindinių žinių apie įvairias teorijas, sutrikimus ir terapijas šioje nuolat besikeičiančioje srityje, ji labai svarbi ir mūsų kasdieniame gyvenime. Kas tai bebūtų – švietimas, darbovietė, sportas, asmeniniai ir intymūs santykiai, netgi tai, kaip leidžiame savo pinigus ar balsuojame – viskam yra sava psichologijos atšaka, kuri nuolatos veikia kiekvieną iš mūsų
kasdieniame gyvenime.

Knygoje aptariami visi psichologijos aspektai: nuo teorijų, terapijų, asmeninių problemų iki praktinio pritaikymo. Visa tai pateikiama priimtinai, stilingai ir visiškai paprastai. Perskaitę šį vadovą sužinosite, kaip perprogramuoti smegenis, kad mokymasis taptų veiksmingesnis, kokie metodai padeda sumažinti įtampą, dalyvaujant derybose, kokias psichologines gudrybes naudoja rinkodaros specialistai, kad įtikintų mus pirkti.

Knygos ištrauka

OKS (obsesiniskompulsinis sutrikimas)

Tai stipriai sutrikdantis, su nerimu susijęs sutrikimas, kuriam būdingos įkyrios, nepageidaujamos obsesinės mintys ir jas dažnai lydintys kartotiniai, priverstiniai, impulsyvūs veiksmai ar potraukiai.

Kas tai?

OKS dažnai pasireiškia mintimis, kurios atspindi per didelį atsakomybės jausmą, bandant užtikrinti kitų saugumą ir juntamos grėsmės pervertinimą. OKS būdingas cikliškumas (žemiau), dažnai jis prasideda nuo įkyrių minčių, ties kuriomis asmuo susitelkia ir kurios padidina nerimo lygį. Tikrinimas, ar viskas gerai, ir tam tikri ritualai gali sukelti laikiną palengvėjimą, tačiau stresą keliančios mintys vis sugrįžta. Šios įkyrios mintys ir impulsyvūs veiksmai užima daug laiko, todėl asmuo gali patirti sunkumų kasdienėse veiklose, socialiniame ir šeimos gyvenime. Sutrikimą gali paskatinti tokie praeities įvykiai, kurių metu asmuo jautė didžiulę atsakomybę. Svarbią reikšmę gali turėti ir šeiminė anamnezė, smegenų skirtumai bei asmenybės bruožai. OKS galima atpažinti išnagrinėjus mintis, jausmus ir elgseną, tačiau dėl panašumų su kitais nerimo sutrikimais gali būti nelengva nustatyti diagnozę.

Jeigu OKS nelydi kiti sutrikimai, asmeniui pasireiškia įkyrios, trikdančios mintys dėl žalos kitiems žmonėms, tačiau impulsyvūs veiksmai paprastai nepasireiškia, lieka mintyse.

PSS (potrauminis streso sutrikimas)

Tai sunkus nerimo sutrikimas, kuris išsivysto bet kokiu metu po asmens patirto ar pamatyto siaubingo ar gyvybei grėsmingo įvykio ar tokių įvykių serijos, kai žmogus galėjo labai mažai ar visai negalėjo kontroliuoti situacijos.

Kas tai?

PSS pasireiškia žmonėms, kurie dalyvavo kariniuose veiksmuose ar sudėtinguose incidentuose, kentė ilgalaikį smurtą, patyrė netikėtą traumą ar šeimos nario netektį. Pats įvykis sukelia „bėk arba ginkis“ reakciją smegenyse ir organizme, todėl žmogui susidaro sustiprinto budrumo būsena, kurioje jis bando susidoroti su traumos pasekmėmis ir apsisaugoti nuo kartotinių traumų.

PSS kamuojamas asmuo jaučia išlikusią grėsmę, todėl organizmo sužadinimo atsakas išlieka, sukeldamas daug nemalonių simptomų, tarp kurių – panikos priepuoliai, nevalingi prisiminimai, naktiniai košmarai, emocinis sustingimas, pyktis, nerimastingumas, nemiga, negebėjimas susikaupti. Šie simptomai vystosi per mėnesį po įvykio (bet gali pasireikšti ir po daug mėnesių ar metų) ir trunka ilgiau nei tris mėnesius. PSS gali sukelti ir kitus psichikos sutrikimus, dažną piktnaudžiavimą alkoholiu ar narkotikais.

Pradžioje rekomenduojama tokį asmenį atidžiai stebėti, ar per tris mėnesius simptomai nepraeis savaime, nes pernelyg ankstyvas gydymas gali pasunkinti PSS.

GYDYMAS

❯Į traumą nukreipta terapija kaip kognityvinė elgesio terapija (125 p.) ar akių judesių desensitizacija ir permąstymas (136 p.) padeda sumažinti dabartinį grėsmės jausmą, dirbant su įvykio prisiminimais.

❯Į užuojautą nukreipta terapija, padedanti nuslopinti su gėda susijusias mintis ir vaizdinius.

❯Grupinė terapija pažeidžiamoms grupėms, kaip karo veteranai.

Reaktyvusis prieraišumo sutrikimas

Šis sutrikimas gali pasireikšti vaikams, kurie kūdikystėje neužmezgė tinkamo santykio su savo pagrindiniu globėju. Jeigu reaktyvusis prieraišumo sutrikimas nenustatomas laiku, gali sutrikti asmenybės raida visam likusiam gyvenimui.

Kas tai?

Prieraišumo teorija (154–157 p.) teigia, kad sveikai vaiko asmenybės raidai būtinas stipraus emocinio ir fizinio ryšio užmezgimas su pagrindiniu globėju. Jeigu tokio ryšio trūksta, vaikas gali vis labiau užsisklęsti, jį kamuoja vis didesnis stresas ir pasireiškia su tuo susiję fiziniai simptomai. Nuolatinis pagrindinių vaiko fizinių poreikių nepaisymas, dažnai besikeičiantys pagrindiniai globėjai ir smurtas gali sutrikdyti vaiko gebėjimą užmegzti socialinius ir emocinius ryšius. Sutrinka socialinė vaiko sąveika, jis gali negebėti užmegzti socialinio santykio ar į jį sureaguoti.

Anksčiau šiam sutrikimui buvo priskiriami ir slopinimo sutrikimo atsakai, pavyzdžiui, neatsižvelgimas į nusistovėjusius papročius ir impulsyvus elgesys, tačiau dabar manoma, kad šie simptomai būdingi kitam sutrikimui, kuris vadinamas slopinimo stokos socialiniuose santykiuose sutrikimu.

Ilgalaikės pasekmės

Neutrali, neigiama ar net priešiška aplinka ankstyvame amžiuje gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių ir veikti asmenį net ir suaugus.

Labiausiai sutrinka asmens gebėjimas užmegzti ir palaikyti sveikus santykius. Reaktyvusis prieraišumo sutrikimas gali išsivystyti ankstyvoje kūdikystėje, tačiau jo sukurtas pažeidžiamumas susijęs su įvairiausiais sutrikimais, kurie gali paveikti ir vaiką, ir suaugusįjį (žemiau).

GYDYMAS

❯Kognityvinė ir elgesio terapija, įskaitant kognityvinę elgesio terapiją (125 p.), kurios metu atliekami įprasti vertinimai; dialektinė elgesio terapija (126 p.) sunkų sutrikimą turintiems suaugusiesiems; šeimos terapija (138–141 p.) gerai komunikacijai paskatinti, nerimui valdyti ir teigiamam elgesiui stiprinti.

DSHS (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas)

Šis psichinės raidos sutrikimas diagnozuojamas vaikams, turintiems elgsenos simptomų (nedėmesingumas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas), kurie neatitinka vaiko amžiaus.

Kas tai?

Dėl šio sutrikimo vaikui sunku ramiai nusėdėti ir susikaupti, paprastai sutrikimas pastebimas iki šešerių metų amžiaus. DSHS poveikiai gali tęstis ir paauglystėje bei suaugus. Suaugusiems sutrikimas gali būti diagnozuojamas, kai pasireiškia nuolatinės problemos aukštojoje mokykloje, darbe ar santykiuose. Tačiau šiame amžiuje simptomai gali būti ne tokie akivaizdūs kaip vaikystėje (dešinėje). Suaugus hiperaktyvumas susilpnėja, tačiau vis tiek sunku sutelkti dėmesį, pasireiškia impulsyvus elgesys ir nerimastingumas.

Šiuo metu dar trūksta duomenų, kokios yra DSHS priežastys, bet manoma, kad svarbu veiksnių derinys. Gali būti svarbūs genetiniai veiksniai, tai paaiškina, kodėl šis sutrikimas dažnai nustatomas keliems šeimos nariams. Smegenų vaizdiniai tyrimai rodo tam tikrus smegenų struktūros skirtumus, nustatomi ir neurosiuntiklių dopamino bei noradrenalino koncentracijų ypatumai (28–29 p.). Kiti galimi rizikos veiksniai – neišnešiotumas, mažas gimimo svoris ir aplinkos veiksnių poveikis. Šis sutrikimas dažniau pasireiškia turintiems mokymosi problemų. Vaikams su DSHS gali pasireikšti ir kiti sutrikimai, kaip autizmo spektro sutrikimai (68–69 p.), tikai ir Touretto sindromas (100–101 p.), depresija (38–39 p.) ir miego sutrikimai (98–99 p.). Tyrimai rodo, kad visame pasaulyje šis sutrikimas daugiau nei du kartus dažnesnis tarp vyriškos lyties asmenų.

DSHS nustatymas

Oficialiai šeimos gydytojas negali diagnozuoti DSHS, bet jeigu jis įtaria šį sutrikimą, nukreipia specializuotam vertinimui. Gydymas pradedamas tuomet, jei hiperaktyvumas, dėmesio stoka ir impulsyvus elgesys stebimi ilgiau nei šešis mėnesius.

DSHS VALDYMAS

Žinoma daug būdų, kaip tėvai gali padėti vaikui susidoroti su sunkumais.

❯Sukurkite numanomą rutiną, kuri padės žmogui su DSHS nusiraminti. Sudarykite kasdienių veiklų grafiką ir jo nuosekliai laikykitės. Pasirūpinkite, kad mokyklos tvarkaraščiai taip pat būtų aiškūs.

❯Nustatykite aiškias ribas ir pasirūpinkite, kad vaikas žinotų, ko iš jo tikimasi; teigiamas elgesys turi būti iš karto pagiriamas.

❯Duokite aiškius nurodymus, kurie gali būti vizualiniai arba žodiniai, priklausomai nuo to, kaip vaikui lengviau.

❯Naudokite skatinimo sistemą, pavyzdžiui, žvaigždutes arba balus už gerą elgesį, kuriuos vaikas gali panaudoti kaip kokias nors lengvatas.

Pranešimas spaudai.