Knygų „Elgesys“ ir „Kodėl zebrai neserga opalige“ autorius, neuromokslininkas Robertas M. Sapolsky parašė naują provokuojančią knygą „Nulemta“, kurioje teigia, kad žmonės, kaip ir kiti gyvūnai, laisvos valios neturi.

2023-iųjų rudenį JAV pasirodęs veikalas „Nulemta“ sukėlė intelektualų šurmulį, karštų diskusijų bangą ir tapo svarbiu intelektiniu iššūkiu. Nepraėjus nė metams knyga pasirodė lietuviškai – išleido „Kitos knygos“, iš anglų kalbos vertė Matas Geležauskas, mokslinis redaktorius – prof. Albinas Bagdonas.

Knygoje R. M. Sapolsky teigia, kad mūsų elgesį nulemia evoliucijos suformuoti genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai, kurių mes nekontroliuojame, – kaip nevaldome ląstelių dalijimosi, širdies plakimo ar traukulių ištikus priepuoliui. Todėl joks žmogus negali būti morališkai atsakingas už savo veiksmus.

Ši drąsi, polemiška ir provokuojanti hipotezė griauna fundamentaliausią žmogiškosios egzistencijos sampratą, grįstą žmonių gebėjimu mąstyti, įvertinti alternatyvas ir laisvai apsispręsti. Ji ragina suabejoti tradicinėmis nuostatomis apie moralę bei atsakomybę ir pamąstyti apie viziją, kokia galėtų būti laisva valia netikinčių žmonių visuomenė.

Knygos skaitytojai, patyrę svaiginančią kelionę per klaidžias neurologijos, chaoso teorijos, kvantinės mechanikos ir neįprastų filosofijos srovių džiungles, galop atsiduria nežinomoje žemėje be orientyrų, anapus laisvos valios, už gėrio ir blogio ribų. Tačiau autorius nuramina: supratę, kad esame bevaliai, pasijusime nekaip, tačiau tai įsisąmoninę turėtume žengti humaniškesnio pasaulio link.

JAV žurnalas „Psychology Today“ knygos apžvalgoje „Nulemta“ vadina fantastišku informacijos lobynu (suprantamu ir mokslinių žinių stokojantiems skaitytojams) apie neuromokslus, filosofiją, chaoso teoriją, iškylantį sudėtingumą, kvantinį neapibrėžtumą, vis geriau suprantamas ligas – epilepsiją, šizofreniją, autizmą – ir, be abejo, įgimtų ir įgytų veiksnių įtaką mūsų priimamiems sprendimams.

R. M. Sapolsky (gim. 1957) su pagyrimu baigė biologinės antropologijos studijas Harvardo universitete, tyrinėjo babuinų elgesį Afrikoje, apsigynė mokslų daktaro laipsnį neuroendokrinologijos srityje. 1987 m. pelnė MacArthurų fondo skiriamą Genijaus apdovanojimą, tapo Stanfordo universiteto biologijos, neurologijos ir neurochirurgijos profesoriumi, Kenijos nacionalinio muziejaus moksliniu bendradarbiu. Pasaulyje yra pripažintas kaip vienas žymiausių primatologų, biologų ir neurobiologų. Parašė aštuonias akademines ir mokslo populiarinimo knygas, iš kurių į lietuvių kalbą išverstos: „Elgesys“ (angl. 2017, liet. 2022) ir „Kodėl zebrai neserga opalige“ (angl. 1994, liet. 2023). Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.