Leidykla „Briedis“ pristato dr. Avivos Romm knygą „Antinksčių ir skydliaukės revoliucija“. Jeilio universitete medicininį išsilavinimą įgijusi, šeimos gydytojos licenciją turinti ir moterų sveikatos bei akušerijos srityje besispecializuojanti dr. Aviva Romm pateikia moksliniais įrodymais pagrįstą 28 dienų trukmės programą. Šios programos tikslas – pagydyti nuvargintas, pernelyg aktyvias organizmo sistemas, apsaugoti arba net panaikinti daugybę įvairių simptomų, kurie šiais laikais vargina nemažai moterų.

Svorio augimas, nuovargis, dėmesio sutelkimo problemos, hormonų pusiausvyros sutrikimai ir autoimuninės ligos. Gydytojai šiuos simptomus labai dažnai vertina atskirai ir mano, kad jų priežastys – bloga genetinė lemtis, netinkama gyvensena ar valios stoka. Šiuos simptomus besistengiančioms palengvinti pacientėms tenka apsilankyti pas įvairiausius specialistus: endokrinologą – kai vargina skydliaukės sutrikimai, ginekologą – dėl hormonų sutrikimų, vidaus ligų gydytoją – dėl svorio augimo, diabeto ir aukšto kraujospūdžio, reumatologą – dėl sąnarių ligų. Tenka apsilankyti ir pas psichoterapeutą ar psichologą.

Nors šie negalavimai gali pasirodyti nesusiję, dr. Aviva Romm teigia, kad visus juos sieja esminis ryšys, kurį ji vadina Išlikimo atsako ir pervargimo sindromu (SOS) – būkle, kuri atsiranda dėl organizmo sistemų perkrovos. SOS gali išsivystyti dėl vaikystėje patirtų, išlikimo atsaką aktyvinančių traumų arba stresinių situacijų suaugusiojo gyvenime, o šiuos veiksnius papildo neigiamas mūsų valgomo maisto, toksinų aplinkoje, virusinių infekcijų, miego stokos, sutrikusios žarnyno mikrofloros ir net receptinių vaistų poveikis.

Labiausiai pažeidžiamos antinksčių ir skydliaukės sistemos, kontroliuojančios nuotaiką, hormonų pusiausvyrą, uždegimą, imunitetą, energijos lygį, svorį, valią, gliukozės ir cholesterolio koncentraciją, miegą ir daugybę kitų organizmo funkcijų. Perkrovus šias sistemas, atsiranda simptomų, kurie gali virsti ir ligomis, įskaitant diabetą, hipertenziją, osteoporozę ir širdies ligas. Visų šių ligų priežastys gali glūdėti SOS situacijose.

Knygoje „Antinksčių ir skydliaukės revoliucija“ paaiškintos SOS situacijų priežastys, poveikis organizmui ir ligų sukėlimo mechanizmai. Siūlomas dr. Avivos Romm tyrimais ir klinikine praktika pagrįstas ir dešimtims tūkstančių pacienčių taikytas gydymas be vaistų. Vos per dvi savaites galite numesti svorio, pajusti didesnę energiją, gali pagerėti miegas ir savijauta. Knygoje pateikiami patarimai padės pagerinti medžiagų apykaitą, hormonų pusiausvyrą ir, žinoma, būti stiprios sveikatos.

Knygos ištrauka

Stresas gali apimti mus dėl įvairių priežasčių ir visi mes į jį reaguojame skirtingai. Man jį dažniausiai sukelia perfekcionizmas. Jis verčia mane imtis per daug darbų vienu metu, o tuomet persistengti, bandant viską atlikti nepriekaištingai, kartu visą laiką nerimaujant, kad atlikti darbai nebus labai geri ar tokie geri, kaip kitų. Nuostabiausia, kad, supratusi, kaip į mano gyvenimą įsliūkina SOS situacijos ir stresas, išmokau juos atpažinti ir prisijaukinau.

Jei jūsų gyvenimo stiklinė visuomet pernelyg pilna, nuolatos vargina stresas ir nėra laiko pasirūpinti savimi, reikėtų panagrinėti, kokias klaidingas nuostatas ir asmenines istorijas, stumiančias jus į šias situacijas, jūs pati puoselėjate. Nesuvokiau mane varginančio perfekcionizmo, kol sutikau Marni. Jos istorija pakeitė mano gyvenimą.

Penkiasdešimt aštuonerių Marni buvo nuostabi: sėkminga karjera ir santuoka, penki užauginti vaikai, visi puikiai uždirbantys; atrodė, kad ji turi viską. Išskyrus energiją. Ji jautėsi išsekusi, nors dirbo tik po dvi valandas per dieną ir leido laiką, stebėdama savo srities mokslinius pasiekimus, keliaudama po konferencijas skaityti pranešimų ir lankydama savo vaikus. Kai atvyko pas mane, ji buvo nepakankamo svorio, sirgo Hašimoto tiroiditu ir buvo varginama miego sutrikimų. Išklausiusi jos istoriją sužinojau, kad ji užaugo imigrantų šeimoje, kuri turėjo taupyti kiekvieną centą, kad išmaitintų vaikus, joje buvo daug nerimo dėl paprasčiausių išlikimui būtinų dalykų.

Ji pradėjo dirbti jauna, kad padėtų šeimai išgyventi, buvo pasiryžusi išlipti iš vargo. Ji siekė visur būtų geriausia, ir jai sekėsi. Tačiau tai, kas anksčiau leido prisitaikyti ir išgyventi, pakilti iš gilios duobės, ketvirtą gyvenimo dešimtį galiausiai lėmė prisitaikymo trūkumus. Ji tiesiog išseko; nors ir pasiekė finansinį saugumą, jos smegenys niekuomet neleido pagalvoti, kad reikėtų sulėtinti tempą. Pažvelgiau į ją: puikiai apsirengusi, nepriekaištingas makiažas, kūnas kaip Madonnos, tad pasakiau: „Marni, maitini alkanus vaiduoklius, kurie tavęs jau seniai nebepersekioja. Gali suteikti sau leidimą nuspausti pauzės mygtuką.“ Po kelerių metų ji man papasakojo, kad tas mūsų pokalbis buvo lemtingas posūkis jos gyvenime, nes ji pagaliau išmoko atsipalaiduoti ir džiaugtis gyvenimu.

Tuo tarpu aš taip pat suvokiau, kad savo didelius pasiekimus naudojau kaip pabėgimą nuo jautrių savo vaikystės situacijų. Nors buvau jau suaugusi, gyvenau, tarsi skurdas visuomet būtų šalia, sakiau „taip“ kiekvienam pasiūlymui, nors mano vidus sakė „ne“. Nerimavau: jeigu be atvangos nedirbsiu, neturėsiu pakankamai pinigų.

Prisipažįstu: man teko visko siekti taip nuožmiai, kad jaučiausi, tarsi kažkas būtų ne taip arba aš kažką dariau nepakankamai, jei atsipalaiduodavau ar pasiekdavau ką nors pernelyg lengvai. Taigi, man reikėjo suvokti, kaip mano praeitis vertė nuolat lėkti į priekį, apsispręsti, kaip aš pati noriu jaustis, tuomet išmokti įsiklausyti į šiuos norus, kad gyvenime priimčiau tuos sprendimus, kurie padėtų likti pasirinktame kelyje. Turėjau išmokti, kad sėkmė nebūtinai reiškia stresą. Neilgai trukus senosios nuostatos atsitraukė, ir aš galėjau džiaugtis sveikesniu bei malonesniu gyvenimu. Kol nepapasakojau Marni apie „alkanus vaiduoklius“, ir pati nežinojau, kad tai budistų terminas, kuriuo jie apibūdina niekuomet nepatenkintus vidinius poreikius. Šis terminas labai taikliai atitiko Marni situaciją, taip pat tai, kaip gyvena daugybė moterų.

Priklausomybė nuo persidirbimo yra mano pačios gyvenimo pavyzdys. Kai buvau vaikas, puikiais pažymiais ir geru elgesiu ne tik užsitarnaudavau mamos meilę, bet ir „nusipirkdavau“ mokytojų pripažinimą. Išmokau panaudoti savo intelektą savo pačios apsaugai, kartu pasinaudojau penkiolikos metų gaudama stipendiją koledže ir taip išsivaduodama iš skurdžios aplinkos. Tai buvo nuostabu. Tačiau net ir gyvendama laimingai jaučiausi, tarsi visą laiką turėčiau labai sunkiai dirbti, kad išgyvenčiau. Jei nebuvau apimta streso ir nuolat nedirbau, man atrodė, kad kažkas negerai. SOS situacija vertė mane nuolat bėgti nuo baimės, kad neišgyvensiu.

Kadangi profesiniame ir socialiniame gyvenime už savo triūsą ir toliau buvau apdovanojama, tapau priklausoma nuo amžino persidirbimo ir atpildo ciklo, kuris kurstė pats save. Marni istorija perspėjo mane apie galimą perdegimą. Kaip ir Marni, aš ir dabar mokausi mėgautis savo gyvenimo kelione be SOS situacijų spaudimo.

Pradėjusi su moterimis (ir vyrais) kalbėtis apie tai, kad perfekcionizmas, priklausomybė nuo streso ir baimė ko nors nepraleisti – tai tik alkani vaiduokliai, visuomet išgirsdavau tą patį atsakymą: „Aš taip pat juos maitinu.“ Nuovargis, stresas, persidirbimas, nerimas, depresija ir kiti mūsų patiriami fiziniai simptomai – ne tik fizinių veiksnių pasekmė. SOS situacijos vystosi ir tuomet, kai smegenys pajunta nesaugumą.

O mes negalime jaustis saugūs, jei manome, kad mus persekioja vaiduokliai. Šių nuostatų tablete neištaisysi, tačiau šiame plane pateiktos įžvalgos ir keturių savaičių SOS sprendimų programa gali jas pakoreguoti. Išmoksite, kaip šiam nuolat užsisukančiam, netinkamą prisitaikymą lemiančiam stresui ištarti „sudie“.

Priklausomybė nuo tam tikros elgsenos sukelia tuos pačius geros savijautos cheminius atsakus smegenyse, kaip ir kitos priklausomybės. Tačiau, kitaip nei priklausomybė nuo narkotikų ar lošimo, pernelyg dideli siekiai, persidirbimas ir perfekcionizmas socialiniame ir profesiniame gyvenime yra apdovanojami. Jie laikinai užpildo pirmykštį žmogaus norą priklausyti, būti pripažintam, pajusti ekonominį saugumą ar užtikrintumą. O kai nesijaučiame pritampantys ar priklausantys, mus slegia siaubinga baimė, vienišumas ir pažeidžiamumas. Būtent dėl to taip stipriai stengiamės pritapti. Tokia elgsena nėra iš esmės žalinga; daug siekti, savanoriauti, sunkiai dirbti, susitelkti ar stengtis užsidirbti – visa tai puiku ir jei jūs tai turite, visai nereikia keisti kažką gero. Tačiau jeigu jus stumia baimė (SOS), o ne motyvacija ir aistra, meilė sau ir džiaugsmas, visa tai gali kainuoti sveikatą, laimę, laiką sau ir jūsų santykiams, psichikos sveikatą.

Pridėkite prie to terminą neuroplastiškumas. Iki šiol manyta, kad mūsų smegenyse įsitvirtinę elgesio modeliai yra pastovūs, bet tai toli nuo tiesos. Neuromokslai sprogsta nuo tyrimų, rodančių, kad galime pakeisti smegenyse susidariusius nervinius kelius, kurie suformavo mūsų gyvenimo aplinkybes ir padiktavo, kaip mąstome ir elgiamės. Galime susikurti naujus nervinius kelius. Kai tik suprasite, kad jums nebereikia tam tikrų elgsenos modelių, galėsite perprogramuoti savo smegenis, kad gyventumėte ir galvotumėte taip, kaip norite jūs, o ne reaguodama į kokius nors stimulus. Galite paklausti savęs, ar gyvenate taip, kaip norėtumėte, ir pakoreguoti savo gyvenimo kelią, jei taip nėra. Man vis dar tenka su tuo padirbėti, tačiau gyvenimas dabar žymiai lengvesnis, nes smegenys gavo žinutę, kad man nereikia visą laiką iš paskutiniųjų stengtis, kad būčiau puiki. Marni patyrė tuos pačius pokyčius, kaip ir daugybė moterų, kurios į mane kreipėsi. Tam reikia laiko ir pasiryžimo, bet viskas įmanoma.

Ar pasirengusi pažvelgti į kelis dažniausiai moteris nuo kojų nuvarančius elgsenos modelius? Esu tikra, kad bent vienas iš jų pasirodys pažįstamas.

PERFEKCIONIZMAS

Jogos treniruotės metu, į kurią susirinko daugiau nei šimtas mano mokinių, paprašiau pakelti ranką, jei per pastarąsias šešias savaites praeidamos pro veidrodį jos kritikavo savo kūną. Tą pačią akimirką į viršų pakilo visų salėje buvusių moterų rankos. Kaskart, kai kokios nors grupės moterims užduodu šį klausimą, nutinka tas pats. Nenuostabu, žinant, kad 91 proc. moterų nepatenkintos savo kūnu, o mažiausiai 97 proc. bent kartą per dieną pagalvoja: „Nekenčiu jo.“ Jeigu tik nemiegame, mus nuolat atakuoja vaizdai, neva įrodantys, kad esame nepakankamos – nepakankamai lieknos, nepakankamai tobulos, nepakankamai detoksikuotos, nepakankamai geros mamos; jūs visa tai puikiai žinote. Jei mes, moterys, turime ką nors bendro – tai tą jausmą, kad niekuomet nesame pakankamos. Perfekcionizmas – tai išlikimo modelis, su kuriuo tenka kovoti daugybei moterų. Kai kurios kenčia labiau už kitas, ypač tuomet, kai jaunystėje meilė ir pasiekimai buvo glaudžiai susiję.

Nors tam tikri perfekcionizmo aspektai gali atnešti jums daug naudos, dažnai tai turi sekinantį šešėlį, su kuriuo verčiau norėtumėte atsisveikinti – nepaliaujamas spaudimas būti geresnei, dėl kurio jaučiate spaudimą stengtis, o ne džiaugtis, „apsimetėlės sindromas“, kad kažkas pamatys jus esant ne tokią tobulą, kaip visi manė, arba negebėjimas atsipalaiduoti ir pailsėti, nes jums visuomet reikia dar kažką nuveikti. Tai ne tik verčia siaubingai jaustis, bet ir lemia SOS situacijas. Kortizolio koncentracija kyla kaip ir nuo bet kokio lėtinio toksinio streso. Labai greitai tas pripažinimas ir sėkmė, kuriuos pasiekėte, nustelbiamas išsekimo ir išsivysčiusių simptomų, o jūs tenorite nušliaužti iki hamako ir miegoti šešis mėnesius.

Per daug sportuojate? Lipkite nuo bėgimo takelio

Man teko dirbti su daugybe moterų, kurių SOS simptomai atsirado po ilgų mėnesių sportavimo ruošiantis kokiam nors sporto įvykiui arba po ilgų profesionalaus sportavimo metų. Jų perfekcionizmas pasireiškia pernelyg uoliu sportavimu, noru turėti „tobulą kūną“ (neapgaudinėkite savęs, tai gali pasireikšti ir noru turėti „tobulą jogo kūną“!).

Saikingas bėgiojimas ar kitokie aerobikos pratimai turi teigiamą poveikį sveikatai, bet fizinis stresas dėl pernelyg uolaus sportavimo gali sukelti simptomus dėl antinksčių išsekimo, įskaitant nuovargį ir perdegimą, ypač tuomet, kai pernelyg uolų sportavimą lydi stresą keliantys įvykiai, laiko atsigauti nėra ir visa tai galų gale viršija kompensacijos galimybes bei nubloškia į SOS situaciją. Ir atvirkščiai, nedidelio intensyvumo pratimai mažina kortizolio koncentraciją ir padeda išsivaduoti iš SOS situacijų. Jeigu esate SOS situacijoje arba pastebite, kad po sunkios treniruotės jaučiatės perdegusi ir prislėgta, gali būti, kad atėjo laikas sumažinti krūvį ir skirti sau šiek tiek laiko atsigauti.

Perfekcionizmo simptomai:

• Jausmas, kad jūs visuomet turite ar jau turėjote kažką padaryti.
• Prieš testą, pranešimo skaitymą, straipsnio atidavimą ir pan. visuomet jaustis nepasirengus ar nepakankamai pasirengus, nors dirbote daug.
• Dažnas lyginimas savęs su kitais.
• Dažnas jausmas, kad „galėjau padaryti geriau“.
• Galvojimas juodomis ir baltomis spalvomis – arba sėkmė, arba pralaimėjimas.

Tai nuveda mus prie kito elgsenos modelio, kuris beveik visuomet lydi perfekcionizmą.

PRIKLAUSOMYBĖ NUO STRESO

Daug kas užaugo stresinėje aplinkoje ir puikiai atsimena visa apimantį stresą. Kad ir koks nemalonus tas jausmas būtų, tai labai pažįstama ir tarsi iš anksto užprogramuota emocija. Kad išlaikytume tą „patogią“ kančią, savo gyvenime dramą galime sukurti pačiais įvairiausiais būdais. Čia pasakoju apie labai priimtiną visuomenei formą – priklausomybę nuo streso, persidirbimo ir pervargimo. Priklausomybės nuo streso ir persidirbimo simptomai:

• Nuolatinis stresas ar sužadinimas.
• Nuolatinis užsibrėžimas nuveikti daugiau, nei įmanoma.
• Jausmas, kad niekuomet neužtenka laiko visiems darbams nudirbti, bet kartu prisiimama naujų.
• Puldinėjimas nuo vieno spaudžiančio darbo prie kito.

Lėtinis pervargimas ir užsibrėžimas padaryti daugiau, nei įmanoma, savaime yra nerimo šaltiniai. Kad pakeistumėte savo vidines patirtis, turite pakeisti elgseną. Taigi, pakalbėsime apie kitą modelį, natūralų perfekcionizmo ir persidirbimo pusbrolį – pripažinimo poreikį, kuris dažnai stumia mus prie šių pirmųjų dviejų modelių.

GEROS MERGAITĖS SINDROMAS (PRIKLAUSOMYBĖS PALAIMINIMAS)

Viena anksčiausiai mums įkaltų taisyklių – „būk gera mergaitė“. Dėl šios taisyklės daugybė moterų nedrįsta pasisakyti, rizikuoti arba išsiskirti. Nuo ankstyviausio amžiaus mus moko būti mandagias, geras, nepertraukinėti kitų, dėkoti ir apsimesti dėkingoms net ir tuomet, kai mums kažkas nepatinka, būti malonias, „nekelti bangų“, stengtis, kad mūsų niekas nematytų ir negirdėtų, nesiginčyti su viršesniais, nekovoti už savo teises, nebūti valdingas – sąrašas, kaip „būti gerai“, beveik begalinis. Geros mergaitės sindromas dažnai užgimsta namuose, jei vaikui teko būti taikdariu (kartais nestabiliose situacijose), jei tekdavo vengti radarų, kad tik niekas nepastebėtų ir nekiltų problemų, arba jei vaiko saugumas (meilė, pasirūpinimas juo, dėmesys) priklausė nuo gero elgesio.

Buvimas gera mergaite gali sutrukdyti siekti svajonių. Tai gali versti sutikti su tais dalykais, kurių iš tiesų nenorite. Geros mergaitės sindromas ne visuomet naudingas sveikatai, jeigu jus verčia būti gera paciente. Geros pacientės nesuabejoja autoritetais. Jos nereikalauja atlikti tyrimų, nustatyti diagnozę ar paskirti gydymą. Gydytojams ir slaugytojams „geros mergaitės“ patinka taip pat, kaip ir tėvams ar mokytojams, jie 164 Antinksčių ir skydliaukės revoliucija bijo tokių, kurios medicinos praktikoje kartais vadinamos „sunkaus charakterio pacientėmis“.

„Besilaikanti gydytojo nuorodų“ – taip apibūdinamos su viskuo sutinkančios pacientės, kurios daro viską, ką joms sako gydytojas. Daugybė „gerų mergaičių“ ilgus mėnesius ar net metus kentė varginančius simptomus, kaip depresija, svorio augimas, plaukų slinkimas, sausa oda, vidurių užkietėjimas, sutrikimai po gimdymo ir kt., nes jos net nežinojo, kad gali pareikalauti daugiau tyrimų, paprašyti kito gydytojo nuomonės ar kitokių vaistų, kurie gali padėti diagnozuoti ar pagydyti skydliaukės sutrikimus. Išmokti reikalauti kažko, ko iš tiesų reikia (tarkime, tinkamų skydliaukės tyrimų), visiems nelengva, ypač moterims, tačiau nuo to gali priklausyti jūsų gyvenimas.

Jei norite apie tai sužinoti daugiau, skaitykite „Buvimas „gera mergaite“ gali būti pavojingas sveikatai“ tinklapyje avivaromm.com.

„Geros mergaitės“ sindromo simptomai:

• Išsekimas stengiantis įtikti kitiems.
• Ramybės išlaikymas bet kokia kaina (konfliktai kelia nerimą).
• Sunku pasakyti tiesą, jei tai gali žeisti kieno nors jausmus.
• Nuolatinis buvimas „geruoju samariečiu“ ar savanoriu; sutikimas atlikti darbus, net jei nėra laiko, kad tik kiti nenusiviltų.
• Baimė, kad kam nors atsakius jūsų nebemylės ir nebemėgs.

Pakalbėkime apie kitą susijusį elgsenos modelį.

NERIMAS, BAIMĖ KĄ NORS PRALEISTI IR KITOS NETINKAMOS MINTYS

Baimė ką nors praleisti ir mintys apie nepriteklių (baimė, kad kažko trūksta, dažniausiai pinigų, laiko ar meilės) kyla iš minties „O kas, jeigu?“ Toks mąstymas dažnai susijęs su ankstesniais praradimais, trauma ar nepakankamais ištekliais, kurie galiausiai suformuoja nervinius kelius, priverčiančius smegenis tikėtis pavojaus net ir mažiausios rizikos akivaizdoje. Dėl to žmogus išlieka didelio budrumo būsenos, visuomet tarsi laukia katastrofos. Blogiausia, kad šio elgsenos modelio, šios vidinės realybės negali pakeisti joks išorinis saugumas, žmogus vis tiek visuomet siekia turėti daugiau saugumo ir niekuomet nesijaučia pakankamai saugus ir užtikrintas.

Nerimo, baimės ką nors praleisti ir minčių apie nepriteklių simptomai:

• Baimė, kad nepakanka laiko, pinigų, meilės, užtarimo iš viršaus.
• Gyvenimas laukiant katastrofos: nuolatinės mintys, kad dangus tuoj užgrius.
• Persidirbimas, stengiantis užsitikrinti, kad kažko bus pakankamai.
• Sutikimas prisijungti prie grupės ar nueiti į renginį, kai iš tiesų norisi atsisakyti.

O dabar aptarkime kai kurias mano mėgstamas strategijas, kaip sąmoningai išsivaduoti iš šių (ar kitų) netinkamų elgsenos modelių, kad galėtume kur kas labiau džiaugtis gyvenimu ir nebeliktų tų SOS dirgiklių, kurių mums visai nereikia.

KAIP PASPAUSTI PAUZĖS MYGTUKĄ?

Stabtelėjimas yra dvasinė praktika. Ji jums padeda. Ji padeda kiekvienam. Ji sukuria bangos efektą. Tai dovana, kuri nepaliauja duoti. Lėkimas tuščiomis neduoda naudos nei jums, nei bet kam kitam. Taip bėgdami prarandame efektyvumą darbe, negalime būti malonūs bendraudami, tampame nelaimingesni. Lėkdami tuščiomis dažnai jaučiame prieštaravimą su aplinka, esame aukos, įsižeidę, pikti, išsekę, irzlūs. Daugybė tyrimų rodo: laimingesni ir labiau atsipalaidavę žmonės yra geresni su kitais ir geriau atlieka darbus. Be to, jūs tiesiog nusipelnėte pasirūpinti savimi, leidimo paspausti pauzės mygtuką ir daryti tai reguliariai.

Kai kyla noras nuspausti pauzės mygtuką, trokštame visiškai priešingų jausmų nei tai, ką jaučiame būdami SOS situacijoje. Norime išorinės ir vidinės ramybės, kurią galime gauti, kai ilsimės paplūdimyje, pasineriame į karštą vonią, užsisakome masažą, medituodami ar atlikdami shavasana jogos užsiėmimų pabaigoje. Šis jausmas vadinamas atsipalaidavimo atsaku. Fiziologiškai tai yra streso atsako veidrodinis atspindys. Tai tarsi išsijungimas po SOS situacijos. Tai – parasimpatinės nervų sistemos atsakas, kai SOS situacijos provokuoja simpatinę nervų sistemą. Šis atsipalaidavimo atsakas sustiprina poilsį, pagreitina virškinimą ir audinių gijimą. Jį lydi retesnis širdies susitraukimų ir kvėpavimo dažnis, normalus kraujospūdis, nusiraminimas. Tokia būsena vos trisdešimt minučių kelis kartus per savaitę suteikia daug naudos sveikatai, nes tai įrodyta šimtais tyrimų, kuriuose tirta meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo metodai.