Leidykla „Briedis“ pristato naują albuminę knygą „Įtakingiausios mūsų laikų asmenybės“, kurioje pasakojamos išskirtinių XX–XXI a. žmonių istorijos ir aiškinama, kaip ir kodėl kiekvienas savaip prisidėjo prie pasaulio keitimo.

Kai kurie vyrai ir moterys istorijoje žengė didesnius ir ryžtingesnius žingsnius nei kiti: mokslininkai ir tyrėjai, sugebėję praplėsti žmonijos pažinimo ribas; genialūs išradėjai, kuriems esame dėkingi už daugybę patogumų ir daiktų, kasdien palengvinančių mūsų gyvenimą, pradedant radiju ir baigiant internetu; menininkai, muzikantai ir stilistai, didingi grožio ir elegancijos interpretuotojai; didieji pramonininkai ir politiniai lyderiai; itin dvasingi žmonės, tapę pavyzdžiu milijonams žmonių, ir aktyvistai, nepaliaujamai kovoję su prietarais ir neteisybe.

Šie 56 žmonės neabejotinai pakeitė mūsų pasaulį – į gera arba į bloga. Nuo technologinių išradimų amžiaus žvaigždės Thomo Alvos Edisono, moderniosios architektūros atstovo Le Corbusier, astronauto Neilo Armstrongo ir legendinės dizainerės Coco Chanel iki pilietinių teisių aktyvisto Martino Lutherio Kingo jaunesniojo, grupės „The Beatles“ ir „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckerbergo – šioje albuminėje knygoje pristatomos įtakingiausios mūsų laikų asmenybės. Trumpas biografinis aprašas su archyvinėmis nuotraukomis vaizdingai perteikia kiekvieno žmogaus nuopelnus ir istorijoje paliktą pėdsaką.

Audringose istorijos srovėse išsikristalizavo didžiosios šio šimtmečio asmenybės, iškilusios virš milijardų kitų. Autorių sudarytame sąraše rasite garsių muzikantų ir dailininkų, mokslo ir technologijų novatorių, tyrinėtojų, sportininkų, verslininkų, dvasinių lyderių ir politikų, įskaitant tuos, kurie sukėlė siaubingą sumaištį pasaulyje, pavyzdžiui, Adolfas Hitleris ir Osama bin Ladenas. Taip yra todėl, kad pasaulis ne visada keičiasi į geresnį: savo kelyje istorija kartais suklumpa ir krenta į siaubingas bedugnes. Tik pažindami tamsiąją jos pusę galime užtikrinti, kad tokie nuopuoliai nepasikartotų.

Taip pat serijoje: „Įtakingiausios mūsų laikų moterys“ ir „100 fotografijų, pakeitusių pasaulį“.

Knygą iš anglų kalbos vertė Lina Kulišauskaitė.

Knygos ištrauka

WALTAS DISNEY’US

(1901 m. gruodžio 5 d., Čikaga, Ilinojaus valstija, JAV • 1966 m. gruodžio 15 d., Berbankas, Kalifornijos valstija, JAV)

Kino animacijos pradininko Walto Disney’aus istorijos žadino milijonų žmonių svajones. Jo vaizduotės palikimu dalijosi ištisos kartos, o „visa tai prasidėjo nuo pelės“.

Animacinių filmų personažai taip pat turi gimtadienius. Peliukas Mikis pasveikino pasaulį iš lėktuvo lakūno kabinos 1928 metų gegužės 15 dieną nebyliame trumpametražiame filme „Pašėlęs lėktuvas“ („Plane Crazy“). Jis nebuvo sėkmingas. Tačiau po keleto mėnesių, lapkričio 18 dieną, Mikis sugrįžo švilpaudamas prie garlaivio vairo filme „Garlaivis Vilis“ („Steamboat Willie“).

Pirmasis animacinis filmukas su sinchronizuotu garso takeliu sulaukė triumfo. Walteriui Eliasui Disney’ui, dvidešimt šešerių metų kūrėjui, tai buvo įvertinimas, atvėręs kelią į neįtikėtinai daug „Oskarų“ (22 ir dar 4 garbės apdovanojimai). Stebėtina tai, kad jau tada jis buvo nemažai nuveikęs: XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje Waltas buvo pradėjęs eksperimentuoti kurdamas animaciją garaže, kuris buvo perdarytas į studiją. Kišenėje turėdamas 40 dolerių, 1923-iaisiais jis išvyko į Holivudą. Ten kartu su broliu Roy’umi įkūrė būsimąją „Walt Disney Company“.

Kalifornijoje kino juostoje ir spaudoje pasirodė piktdžiuga katinas Pytas, ančiukas Donaldas ir daug kitų personažų (komiksai apie peliuką Mikį išleisti 1930 metais), kurie buvo nepavaldūs kultūros ir laiko riboms. Tačiau Waltas nebuvo patenkintas. Jis norėjo kurti kitas visatas, mąstyti plačiau. Buvo sumanęs projektą, kuris tuo metu atrodė beprotiškas: sukurti ilgametražį animacinį filmą. Jo šūkis buvo toks: „Jei gali apie tai svajoti, gali tai padaryti.“ Galiausiai jis įrodė, kad buvo teisus: 1937 metais pasirodė „Snieguolė ir septyni nykštukai“.

Po jo sekė kiti šedevrai ir visiems jiems būdinga ta pati magija, dėl kurios Disney’us tapo didžiausiu šio amžiaus pasakiškų istorijų kūrėju. 1955 metais jis įgyvendino dar vieną svajonę: atidarė „Disneyland“ – pirmąjį pasaulyje pramogų parką. Tai buvo dar viena didžiulė verslo sėkmė. Galbūt yra ir kita medalio pusė. Sakoma, kad Disney’us išsiskyrė mizoginija, buvo rasistas ir antisemitas, kad išnaudojo savo darbuotojus ir vogė jų idėjas.

Ir galbūt yra krislas tiesos mintyje, kad, Meryl Streep žodžiais tariant, „kartu su milžinišku kūrybiškumu kartais koja kojon eina tam tikri žmogiškumo trūkumai“. Šiaip ar taip, Disney’aus sukurtas pasaulis ir toliau visoje planetoje žadina nuostabias svajones ne tik vaikams, bet ir tiems, kurie jaučiasi vaikais širdyje.

1953 metais „Disney“ šventė sidabrinį jubiliejų ir Peliuko Mikio 25-ąjį gimtadienį. Čia matome garsųjį peliuką pirmame plane, priešais du kitus labai mėgstamus personažus: ančiuką Donaldą, sukurtą 1934 metais, ir 1932 metais pasirodžiusį Gufį. Ir, žinoma, už jų visų stovi Waltas – žmogus, kuris pasauliui dovanojo savo vaizduotę.