Leidykla „Briedis“ pristato garsiosios knygos How to Stop Losing Your Sh*t with Your Kids: A Practical Guide to Becoming a Calmer, Happier Parent lietuvišką leidimą „Kaip nepratrūkti bendraujant su vaikais. Ramesnių ir laimingesnių tėvų praktinis vadovas“.

Ar yra buvę taip, kad nesusitvardėte ir išsiliejote ant savo vaikų? Apšaukėte juos vien dėl to, kad išgyvenote įtemptą dieną darbe? Jeigu taip, jūs nesate nei vieninteliai tokie, nei blogi tėvai. Bet susimąstyti būtina, nes rėkimas įvardijamas šių laikų mušimu, o taip besielgiantys tėvai – rėkiančių tėvų karta.

Clara Naumburg, filosofijos mokslų daktarė, socialinė darbuotoja, vieną itin sunkų vakarą, nebeišmanydama, kaip susitvarkyti su dukromis nepradėjus ant jų šaukti, mėtyti daiktų ir kitaip lieti blogų emocijų, internete ėmėsi ieškoti pagalbos. Ši akimirka jai buvo kritinė, privertusi pasižiūrėti į save iš šalies, stabtelėti ir suvokti, kad toks bendravimo su atžalomis ir jų auklėjimo kelias netoli nuves.

Ar dėl nevaržomų tėvų emocijų protrūkių visada kalti vaikai? Kokie dirgikliai veda iš pusiausvyros, kas verčia tėvus įsiaudrinti, kaip suprasti, kad tuoj pratrūksite, ir sugebėti sustoti, nurimti, o gresiantį karštą ginčą paversti konstruktyviu pokalbiu? Ir kuo čia dėtas telefonas?

Atsakymai į šiuos klausimus – asmeniniais išgyvenimais paremtoje, įžvalgų ir konkrečių patarimų tėvams nestokojančioje filosofijos mokslų daktarės knygoje. Juk ramesni ir laimingesni tėvai augina tokius pat ramesnius ir laimingesnius vaikus.

Iš anglų kalbos knygą vertė Rugilė Aukštuolytė

Knygos ištrauka

Kaip gauti realios erdvės be savo vaikų

Nors įmanoma fiziškai būti šalia savo vaikų ir nekreipti į juos dėmesio, tai nelengva. Kad sulauktų dėmesio, jie triukšmauja ir, net jei iš tiesų jiems mūsų nereikia, vaikų išsidirbinėjimai mus blaško. Bet kuriuo atveju labai maža tikimybė, kad sugebėsite atsiriboti mintimis iš tikrųjų neišėję iš namų (arba neišspyrę savo vaikų lauk, abu variantai tinka). Pateiksiu kelias strategijas, nuo kurių galite pradėti.

• Leiskite kitiems žmonėms pasirūpinti jūsų vaikais.Pagalvokite apie aukles, senelius, tetas ir dėdes, geriausius draugus, vyresnius seses ir brolius, vaikų priežiūros paslaugas ir darželių auklėtojus. Rinkitės tuos, kuriais pasitikite. Jei negalite sau leisti nusisamdyti pagalbos, pradėkite ar prisijunkite prie jau egzistuojančių vaiko priežiūros grupių ir pasikeisdami galėsite rūpintis vieni kitų vaikais.

• Palikite juos žaisti su draugais pas kitus tėvus ir leiskite kitiems vaikams daryti tą patį jūsų namuose. Dėl daugybės priežasčių laikmetis, kai vaikai grįžę iš mokyklos lakstydavo su kaimynų vaikais iki vakarienės, jau praėjo. (Liūdesys.) Šiais laikais paliekame vaikus žaisti su draugais pas kitus tėvus. Ši praktika nuostabi, bet jeigu nenorite leisti laiko su kitais tėvais (nors puiku, jei pavyksta!), iš anksto pabrėžkite, kad jūs vaiką vakarui tiesiog paliksite. Paaiškinkite savo planus dar prieš susitikimą su kitais tėvais, kad visi suprastų, ko tikėtis, ir kas kartą, kai jūsų vaikas kažkur svečiuojasi, pasiūlykite kitą kartą žaidimus organizuoti pas save.

• Į treniruotes juos tik nuvežkite. Nėra jokio tikslo sėdėti tribūnose, nebent tuo mėgaujatės arba norite susipažinti su bendruomene. (Jei norite pastarojo, griebkite kėdę ir kavos puodelį ir nekreipkite nė kruopelytės dėmesio į savo vaikus. Nekomentuokite, negirkite ir nedrąsinkite jų. Tiesiog šnekučiuokitės su draugais.) Jei norite tik palaikyti ryšį su komanda, pabūkite dešimt minučių, o tada išeikite. Kitu atveju prisistatykite treneriui ar instruktoriui ir leiskitės į kelią. Eikite pasivaikščioti, apsipirkite arba tiesiog pasimėgaukite trupučiu tylos savo automobilyje.

• Pavežti. Pavežti. Pavežti. Pastangos, kurių reikia, kad suorganizuotumėte, su kuo pakaitomis vežiosite vaikus, yra vertos to, kad vairuoti ne visuomet turėsite jūs.

• Priimkite pagalbą. Negaliu apsakyti, kiek kartų girdėjau tėvus atsisakant nuoširdaus siūlymo padėti. Pati taip dariau dėl daugybės priežasčių, kurių dabar jau nebepamenu, bet jos aiškiai tuo metu atrodė logiškos. Nesielkite taip, jei kas nors, kuo jūs pasitikite, siūlosi prižiūrėti jūsų vaiką valandai, dviem ar visam savaitgaliui, priimkite pagalbą.

Kaip atsiriboti mintimis net būnant su vaikais

Kad ir kaip stengsitės atsiriboti nuo vaikų, ne visada tai bus įmanoma ar pageidautina. Vis tiek leisite su jais laiką ir norėsite, kad tas laikas būtų kuo džiaugsmingesnis. Tačiau fizinis buvimas su vaikais neįpareigoja bendrauti su jais kiekvieną akimirką. Sugebėjimas sąmoningai nuspręsti, ar norite bartis, yra svarbus žingsnis norint nepratrūkti. Pateiksiu kelias strategijas, kaip atsiriboti mintimis, kai visi esate kartu.

• Arba kreipkite į vaikus dėmesį, arba juos ignoruokite. Kaip jau girdėjote mane ne kartą sakant, daugybės darbų darymas vienu metu leidžiant laiką su vaikais erzina juos ir kelia įtampą jums, o taip kyla didžiulė tikimybė, kad pratrūksite. Jeigu norite arba jums būtina nuveikti kažką be vaikų, sudominkite juos žaislu, knyga ar žaidimu ir palikite vienus. Atlikite savo darbus, paskaitykite knygą, pagaminkite valgyti ir atsispirkite pagundai komentuoti ar klausinėti, ką jie daro. Kai būsite pasiruošę vėl bendrauti (arba taps akivaizdu, kad jiems jūsų reikia), uždarykite kompiuterį, pasidėkite telefoną ir vėl tapkite tėvais. Jei namuose yra kūdikis arba visai mažas vaikas, pradėkite jau dabar. Nustebsite sužinoję, kaip ilgai mažyliai gali patys save užimti keliomis kaladėlėmis ar kamuoliukais, jei gauna tokią progą.

• Leiskite jiems laukti. Skamba akivaizdžiai, bet daugybei tėvų tai nesiseka. Jei gaminate vakarienę, mokate sąskaitas ar kalbate telefonu ir ateina vaikas su klausimu ar prašymu, nebandykite daryti abiejų dalykų vienu metu. Pasakykite kažką panašaus: „Prašau palaukti, tuoj prieisiu.“ Jie beveik neabejotinai neišgirs jūsų iš pirmo karto, todėl nesidrovėdami kartokite penkiolika kartų. Vaikai gali susierzinti, bet pripras ir tikrų tikriausiai išgyvens. Išmokti būti kantriems ir laukti savo eilės yra svarbus įgūdis, todėl mokykite nuo mažens.

• Neduokite laimingam vaikui ledų. Tai vienas iš mano mėgstamiausių tėvystės patarimų, o jį sugalvojo aktorius Džekas Blekas. Jeigu jūsų vaikas laimingas, palikite jį vieną. Nesikiškite į jo žaidimą, namų darbus, smėlio pilies statymą ar bet ką, ką jis veikia. Atsispirkite pagundai girti, klausinėti ar siūlyti pagalbą. Mėgaukitės galimybe truputį pailsėti, greitai jam jūsų prireiks.

• Toleruokite vaiko nuobodulį, kad jis išmoktų daryti tą patį. Nuobodulys yra gyvenimo dalis, todėl vaikai turi išmokti su tuo dorotis dabar. Jų nuobodulys nėra jūsų problema ir kuo daugiau energijos išeikvosite bandydami juos linksminti, tuo labiau įsitempę ir susierzinę tapsite, o mes visi žinome, kuo tai baigsis. Pateiksiu kelis galimus atsakymus į siaubingą frazę

„Aš nuobodžiauju.“
„Ačiū, kad pranešei!“
„Jei neturi, ką veikti, gali susitvarkyti kambarį, išnešti šiukšles, pamaitinti šunį (ir panašiai).“
„Žinau, kad ką nors sugalvosi.“
„Aš mama (tėtis). Malonu susipažinti!“

• Leiskite jiems išsiaiškinti patiems. Kiekvienos vaiko užgaidos tenkinimas jus nualins. Dar labiau pavargsite, jei turėsite vaiką, prašantį pagalbos tą akimirką, kai jiems pasidaro truputį sunku. Atsispirkite norui iš karto pulti padėti, sumurmėkite kažką panašaus į „greit prieisiu, branguti“ ir duokite jiems porą minučių pavargti. Nustebtumėte sužinoję, kaip dažnai jie sugeba atidaryti stiklainį, užsirišti batus ar surasti savo mėgstamiausią lėlę patys, jei tik duodate jiems minutėlę.

• Atsispirkite pagundai teisėjauti kiekvienoje kovoje.Nesvarbu, ar tai kivirčas tarp brolių, ar ginčai tarp draugų, prieš įsikišdami įkvėpkite. Ne visi nesutarimai reikalauja tėvų įsikišimo, ypač jeigu dėl kokios nors priežasties jūs jau jaučiatės sudirgę. Taip, norėsite suteikti vaikams įgūdžių ir strategijų, kaip spręsti konfliktus, bet taip pat jums reikia duoti jiems erdvės, kad galėtų patys tai išsiaiškinti.

• Stenkitės nepriimti vaiko nesąmonių asmeniškai. Tai gali būti sunku, nes gyvenime nelabai rasi asmeniškesnio dalyko nei jūsų pačių atžala. Net jeigu mažylis žiūri tiesiai į jus sviesdamas savo žaliąsias pupeles ant grindų, net kai paauglys klykia, kad jūsų nekenčia su tokia jėga, apie kurią nė nenutuokėte, atsiminkite, kad taip yra ne dėl jūsų. Vaikų elgesys labiau priklauso nuo to, kas vyksta jų vis dar besivystančiose smegenyse, nei nuo jūsų. Gebėjimas žvelgti į situaciją iš visų pusių gerokai padės likti ramiems. Įkvėpkite, iškvėpkite ir pamirškite.

• Nesivelkite į kovą dėl valdžios. Sakykite „taip“, kai galite, ir sakykite „ne“, kai to reikia, ir nesileiskite i kalbas. Ignoruokite kabinėjimąsi ir inkštimą. Jums nereikia įnikti į derybas ir nekreipkite dėmesio į jokius įžeidimus ar grasinimus. Užsikimškite pirštais ausis, jei būtina. Kai jie sugalvoja ramų, logišką argumentą, jei norite, galite ir persigalvoti. Kitu atveju atsakymas turėtų būti: „Tu paklausei, aš atsakiau“, o sutrumpintas variantas: „Paklausta, atsakyta.“ Kuo anksčiau jūsų vaikai supras, kad išsidirbinėdami nieko nepasieks, jie ims daryti gerokai mažiau nesąmonių.

• Apsimeskite, kad jie kažkieno kito vaikai. Kitų žmonių vaikai tikri meilučiai (dažniausiai). Tai nebūtinai reiškia, kad jie mielesni arba geriau elgiasi nei mūsiškiai, mums tiesiog paprasčiau laikytis atstumo ir žvelgti iš kitos perspektyvos, kai nesame už juos atsakingi. Jų maivymasis ne mūsų kaltė, jų elgesys neatspindi to, kokie tėvai esame, ir nėra susijęs su tuo, kaip suvokiame sėkmę ar nesėkmę. Jų pirštai nepritaikyti mūsų mygtukams. Jei sugebėsite apsimesti, kad jūsų vaikai yra kieno nors kito, mažiau tikėtina, kad jie spustelės jūsų mygtukus.

• Neprisiimkite atsakomybės už jų laimę. Padaryti vaikus laimingus nėra jūsų darbas. Jūsų darbas yra užtikrinti jų saugumą, padėti subręsti ir tapti pakankamai funkcionuojančiais suaugusiais. Didelė to dalis yra mokymasis, kaip patirti daugybę emocijų, įskaitant ir prastas, ir su jomis susidoroti. Leisti vaikams jausti savo emocijas, bet į jas nesikišti ir nesistengti jų pakeisti yra veiksmingas būdas šiek tiek atsiriboti nuo mažylių keliamo chaoso. Būkite su vaikais ir paguoskite, jeigu jiems jūsų reikia, bet atsiminkite, kad jaustis blogai nėra nieko blogo ir tai praeis.

• Atsiminkite šią mantrą: gal jie ir mano beždžionės, bet čia ne mano cirkas.

• Tikiuosi, dabar jau įtikinau, kad atiduoti savo vaikams šiek tiek mažiau laiko ir energijos teigiamai veikia tiek jų vystymąsi, tiek jūsų sugebėjimą susiimti, kai laiką leidžiate su jais. Kadangi naujai atradote laisvės ir vis labiau taikote MYGS praktikas, jau turėtumėte gerokai rečiau pratrūkti ant vaikų. Ir vis dėlto taip vis tiek nutiks, todėl knyga čia nesibaigia.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.