Pasibaigusi žiema kai kuriems atnešė skaudžių pamokų – pirmuosius šių metų mėnesius ugniagesiams gesinti gaisrų teko skubėti 18 proc. dažniau nei praėjusių metų pradžioje. Ugniagesių atstovai sako, kad didžioji dalis šių nelaimių kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo pažeidimų. Tuo metu draudikai pažymi, kad tokių gaisrų metu gyventojai patiria dešimtis tūkstančių eurų siekiančius nuostolius ir ne visuomet padaro viską, kad nuo jų apsisaugotų. Todėl net šaltajam metų sezonui pasibaigus, svarbu paanalizuoti gaisrų atvejus ir pasimokyti, kaip nuo jų apsisaugoti ateityje.

Daugiausiai gaisrų kyla kūrenant namus

Kalbėdamas apie pastarąjį žiemos sezoną, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas A. Gudžiauskas sako, kad, spustelėjus šaltukui, gaisrų visuomet padaugėja, nes dar ne visi gyventojai šildydamiesi laikosi priešgaisrinės saugos reikalavimų. Taip pat ne visuomet namuose prižiūrimos krosnys ir kaminai. Vien per pirmuosius du mėnesius dėl šių priežasčių Lietuvoje kilo 434 gaisrai. Tai sudaro beveik trečdalį visų užfiksuotų atvejų.

„Galima išskirti keletą pagrindinių tokių gaisrų priežasčių, o pirmiausia – tai netinkamas pasiruošimas šildymo sezonui. Gyventojai dar retai prieš ateinant šalčiams išsivalo krosnimis kūrenamų namų kaminus ir dūmtraukius, atlieka krosnies apžiūrą ir remontą. Svarbu atminti, kad pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles būtina suodžius iš dūmtakių ir krosnių išvalyti prieš kiekvieną šildymo sezoną ir ne rečiau kaip kas ketvirtį jo metu. Būtent dūmtakiuose užsidegę suodžiai dažnai tampa pavojingų ir daug nuostolių pridarančių gaisrų priežastimi. Norėtųsi, kad gyventojai šiuos dalykus įsidėmėtų ir prisimintų ateityje, kai vėl sulauksime šalčių", – sako A. Gudžiauskas.

Gaisrai įsiplieskia ir nuo elektrinių šildytuvų

Tuo metu draudimo bendrovės ERGO Turto žalų administravimo skyriaus vadovas M. Ratkevičius pažymi, kad gaisrai šildymo sezono metu dažnai kyla ne tik nuo netvarkingų krosnių ar neatsargaus elgesio su jomis, bet ir nuo elektrinių šildymo prietaisų. Kiekvienu atveju gyventojų patirta žala gali siekti nuo kelių iki keliolikos dešimčių tūkstančių eurų.

„Oro temperatūrai nukritus gyventojai namus ar kitas patalpas šildosi ne tik krosnimis, bet ir elektriniais šildytuvais, kuriuos palikus be priežiūros ar naudojant netinkamai gali kilti gaisras. Visų pirma renkantis tokias šildymo priemones reikėtų įsitikinti, kad elektrinis šildytuvas ar katilas yra techniškai tvarkingas, jo laidai yra nepažeisti, nešyla. Šiuos įrenginius jungiant į elektros lizdo šakotuvus ar prailgintuvus svarbu, kad į juos tuo pat metu nebūtų sujungta daug kitų galingų elektros prietaisų. Be to, elektrinių šildytuvų nederėtų statyti arti baldų, užuolaidų ar kitų degių medžiagų", – sako M. Ratkevičius.

Būtina laikytis saugumo reikalavimų

Savo ruožtu A. Gudžiauskas pažymi, kad kūrenant namus gaisrai taip pat dažnai kyla dėl paprasčiausio gyventojų neatsargumo: pavyzdžiui, šalia krosnies sukraunamos degios medžiagos, kurios gali užsidegti nuo menkiausios kibirkšties. Ugniagesių atstovas primena, kad malkos ar kitos lengvai užsidegančios medžiagos nuo krosnies turi būti patrauktos ne mažesniu nei vieno metro atstumu.

„Yra pasitaikę ir tokių atvejų, kai gyventojai – matyt tam, kad būtų šilčiau miegoti – prie pat krosnies prisistūmė lovas, kurios nuo sklindančio karščio ar žiežirbų užsidegė ir sukėlė gaisrą. Be abejo, tokiais atvejais kyla didelis pavojus ir žmonių gyvybei. Taip pat būtina nepamiršti, kad šalia krosnies ar židinio negali būti klijuojami tapetai ar siena dengiama medžio apdaila. Be to, jei grindys yra medinės ar iš kitų degių medžiagų, ties krosnies pakura privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50x70 cm dydžio skardos lakštas", – sako A. Gudžiauskas.

Anot jo, taip pat svarbu užtikrinti, kad namo perdangoje tarp vidinės kamino sienelės iki namo konstrukcijų būtų ne mažesnis kaip 38 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo konstrukcijų – ne mažesnis kaip 13 cm nedegantis intarpas. Kitu atveju per krosnies ar dūmtraukio įtrūkimus liepsna gali pasiekti degias namo konstrukcijas ir taip sukelti gaisrą. Be to, ugniagesių atstovas primena, kad kiekvienuose namuose būtina įsirengti dūmų detektorius.

Ugnis gali pasiglemžti visą turtą

M. Ratkevičiaus teigimu, dėl netvarkingų elektrinių šildymo prietaisų, krosnių ir kaminų kylantys gaisrai pridaro didelių nuostolių. Kūrenant namus krosnimis nuo kibirkščių ir karščio dažniausiai pirmiausiai užsidega stogas, kuriuo ugnis greitai išplinta. Taip pat dažnai sudega namo pertvaros, o daug žalos žemutiniuose aukštuose pridaroma dėl apliejimo vandeniu gesinimo metu. M. Ratkevičius sako, kad iki pamatų pastatai dažniausiai sudega tuomet, kai kilęs gaisras pastebimas vėlai – pavyzdžiui, kai užsidega atokiau esanti sodyba ar vienkiemis.

„Deja, būna ir taip, kad ugnis pasiglemžia visą gyventojų turtą, todėl jiems namus tenka kurti iš naujo. Gaisras neabejotinai gali sugriauti šeimos finansinį stabilumą ir saugumą. Dėl to svarbu pasirūpinti ne tik priešgaisrinės saugos priemonėmis, bet ir savo turto draudimu", – pažymi M. Ratkevičius.

Anot draudikų atstovo, iš viso pernai ERGO gyventojams atlygino ugnies padarytų nuostolių už daugiau kaip pusę milijono eurų. Didžiausia žala siekė beveik 100 tūkst. eurų. Daugiausiai nuostolių gyventojams pridarė dėl netvarkingos elektros instaliacijos ir neatsargaus kūrenimo bei neprižiūrėtų kaminų ir krosnių kilę gaisrai.