Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija kardinaliai pakeitė daugelio žmonių gyvenimą. Didžioji dalis paslaugų sektoriaus savo veiklos vykdyti negalėjo, o tie, kuriems buvo leista dirbti, pastebėjo sumažėjusį vartotojų skaičių. Įvairiuose sektoriuose dirbantys žmonės bando prisitaikyti prie koronaviruso. Tuo tarpu finansų ekspertai prognozuoja, kad prisitaikius prie viruso, pradėjus dirbti kitokiomis sąlygomis ir metodais – kils kainos. Kaip bus iš tiesų?

Kas yra infliacija?

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Finansų inžinerijos katedros vedėjos doc. dr. Algitos Miečinskienės, infliacija kalbant ekonominiais terminais yra bendrojo kainų lygio kilimas. Čia itin svarbus žodis bendrojo.

„Jeigu pomidorų kaina išaugo dvigubai, o agurkų kaina dvigubai sumažėjo, tai bendras kainų lygis išliko nepakitęs. Jeigu mūsų namų ūkis labai mėgsta pomidorus ir neperka agurkų, pajausime pomidorų kainos augimą savo pirkinių krepšelio išlaidose“, – teigia A. Miečinskienė.

Bendrojo kainų lygio pokyčiams Lietuvoje matuoti dažniausiai naudojamas vartotojų kainų indeksas (VKI), o Europos Sąjungoje (ES) – suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI). Jų apskaičiavimo metodikos aiškiai apibrėžtos. Į produktų krepšelį, kurių kainų pokyčiai vertinami, įeina daug įvairių prekių ir paslaugų.

Lietuvos statistikos departamento teigimu, VKI, „statistinį krepšelį“ sudaro 952 reprezentatyviosios prekės ir paslaugos. Vienų jų kainos pakyla, kitų – sumažėja. Taip apskaičiuojamas vidutinis kainų lygio pokytis. Kai kurias jų žmonės perka nuolat, kitas – retai arba visai neperka.

Negalima infliacijos rodiklio poveikio vertinti kiekvieno atskiro namų ūkio išlaidoms tiesiogiai. Jeigu infliacija 2 proc., tai nereiškia, kad išlaidos pirkinių krepšeliui padidėjo 2 proc.

Nuo ko priklauso kainų kilimas?

Pasak A. Miečinskienės, kainų kitimui įtaką daro tie veiksniai, kurie veikia produkto paklausą ir pasiūlą. Daugelis pastebi, kad viešbučių, apartamentų nuomos kainos kurortuose sezono metu gerokai išauga. Taip yra todėl, kad išauga jų paklausa. Tam įtaką daro vartotojų elgsena – vasarą jie gali ir nori atostogauti ir, kaip ir daugelis kitų, to neatideda rudeniui ar žiemai.

„Ypatingą situaciją turėjome praėjusią vasarą. Dėl pandemijos kelionės į užsienio šalis buvo apribotos, tad išaugo paklausa vietinėje rinkoje esantiems pasiūlymams – kai pasiūla yra ribota, o paklausa didėja, kainos kyla. Prisiminkime, kad ir vienkartinių kaukių, dezinfekcinių skysčių kainas, kurios prasidėjus pandemijai, išaugo nuo kelių iki keliolikos kartų“, – sako ekspertė.

Didelę įtaką kainų kilimui daro ir laukiami produkto kainų pokyčiai. Ypač tais atvejais, kai pirkimą galima ir norima atidėti. Jei turite informacijos, kad cukraus kaina išaugs, o artėja konservavimo sezonas, greičiausiai nuspręsite įsigyti produktą žemesne kaina ir įsigysite jo daugiau, nei įprasta.

„Jei tikite, kad produkto kaina ateityje mažės, o pirkimą galite atidėti, taip mažinate paklausą einamuoju metu – esant tai pačiai pasiūlai, o paklausai mažėjant, kaina mažėja. Žinoma, jei taip elgiasi didelė dalis rinkos dalyvių“ , – pasakoja Finansų inžinerijos katedros vedėja.

Docentės teigimu, dar vienas svarbus veiksnys – vartotojų pajamos. Jos gana stipriai veikia paklausą ir kainas. Be jau minėtų paklausą veikiančių veiksnių svarbūs ir tokie, kaip mada, besikeičiantys vartotojų poreikiai, kitų susijusių prekių kainos.

„Jei žvelgsime iš produktų pasiūlos prizmės, didelę įtaką kainoms daro naudojamų išteklių ir kitų produktų kainų pokyčiai, gamintojų ar paslaugų teikėjų skaičiaus rinkoje pokyčiai ar net gamtinės sąlygos. Pavyzdžiui, jeigu rinkoje sumažėja produktų gamintojų skaičius ir pasiūla, bet vartotojų skaičius nekinta, tikėtina, kad kainos išaugs“, – teigia A. Miečinskienė.

Kaip dažnai kyla kainos? Kodėl taip yra?

Anot docentės, kainų pokyčiai vyksta nuolat. Rinką, kurioje veikia gamintojai ir vartotojai arba pasiūla ir paklausa, galima prilyginti svarstyklėms, kurios dėl vieno ar kito veiksnio poveikio kainas nusveria aukštyn ar žemyn. Šis svyravimas – nuolatinis.

„Jei žiūrime iš atskiros įmonės pozicijų, tai kaina laikoma vienu lanksčiausių konkuravimo įrankių. Dabartinėje rinkoje įmonės retai laikosi nekintamų kainų politikos, t. y. kai įmonė nustato kainą ir ilgą laiką jos nekeičia. Dauguma įmonių taiko lanksčią kainodarą, kai sudaro pirkėjams sąlygas tiesiogiai ar netiesiogiai derėtis dėl produkto kainos. Puikus pavyzdys – mažmeninės prekybos tinklai ir jų taikomos nuolaidų sistemos, – pasakoja ekspertė.

Saikinga infliacija – ekonomiką skatinantis veiksnys. Pardavėjai, gaudami didesnes pajamas iš padidėjusių kainų, gali didinti mokamą darbo užmokestį.

Kada pajausime pirmuosius kainų skirtumus?

Pasak A. Miečinskienės, kai kuriuose ekonomikos sektoriuose kainų didėjimą jau galime matyti vertindami 2020 m. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto rinkoje. Joje paklausa gyvenamajam būstui – ypač namams, prabangos klasės būstui – labai išaugo.

„Pandemijos metu, esant neužtikrintumui dėl ateities, santaupas namuose ar banko sąskaitoje stengiamasi „įdarbinti“. Žmonės ieško saugesnių, kad ir ne tokių pelningų investicinių priemonių. Viena jų – investavimas į nekilnojamąjį turtą“, – teigia docentė.

Ekspertės teigimu, kalbant apie vartojimo produktų rinką, pokyčius prognozuoti sunkiau. Sumažėjusi pasiūla, pavyzdžiui, restoranų, kavinių, kitų maitinimo ar apgyvendinimo sektoriaus įmonių skaičiaus mažėjimas pandemijos metu, gali paskatinti kainų augimą. Svarbu nepamiršti, kad ir dalies vartotojų pajamos dėl tos pačios priežasties sumažėjo. Dėl to mažėja ir paklausa. Nuo to, kuris veiksnys nusvers – sumažėjusi pasiūla ar sumažėjusi paklausa – priklausys ir kainų lygio kitimas.

„Pandemiją išgyvenančių įmonių kaštai, lyginant su pajamomis, išaugo. Smarkiai sumažėjus pajamoms ar jų negaunant, išlaidos nuomai, draudimui, komunalinėms paslaugoms vis tiek patiriamos. Tai skatins įmones ateityje nustatyti tokias kainas, kurios padengs kaštus ir duos pelną, leisiantį įmonei ir toliau gyvuoti, – sako ekspertė.

Vartotojai nėra linkę priimti didesnės kainos, jei jie nemato tai pateisinančių priežasčių, tokių, kaip pagerėjusi produkto kokybė ar akivaizdus žaliavų kainų kilimas. Verta paminėti ir tokią kainas padidinti leidžiančią priežastį, kaip vartotojų užmaršumas. Tyrimai rodo, kad vartotojai gana greitai užmiršta buvusias kainas. Tam pakanka ir kelių mėnesių, kol įmonės nedirbo.

Pasibaigus karantinui – pinigus leisime laisvai?

Jeigu anksčiau galimybę pasivaikščioti pajūriu ribojo laikas ar pinigai, dabar tai daryti riboja karantinas. Žmonės pasiilgo galimybės rinktis ne tik būti namuose ar vaikščioti aplink namus esančias erdves. Kai kas nors uždrausta, galimybė turėti tai, ko nori, pakelia viso to vertę. Jeigu auga vertė – auga ir kaina.

„Neabejoju, kad kurį laiką žmonės elgsis neracionaliai ir leis pinigus laisviau. Nors daliai gyventojų pajamos karantino metu sumažėjo netekus darbo, ribojimų vykdyti individualią veiklą ir pan., tačiau dalis gyventojų turėjo ir turi sąlygas taupyti. Uždaryti pramogų, sveikatingumo, sporto klubai, dalinai ir viešojo maitinimo sektorius, pakeitė žmonių laisvalaikį. Dirbant iš namų buvo įmanoma sutaupyti ir išlaidas kurui. Atlaisvėjus gyvenimui, žmonės leis sau paišlaidauti. Tačiau ilgainiui tai stabilizuosis“, – teigia A. Miečinskienė.