Lietuvoje korupcija vertinama kaip paplitusi, tačiau tiesioginė korupcijos patirtis siekia 8 proc. Didžiausia dalis gyventojų su korupcijos atvejais susiduria sveikatos priežiūros institucijose. Norėdami pranešti apie korupcijos atvejus, didžiausia dalis respondentų rinktųsi žiniasklaidą, o STT pranešimą patikėtų dvigubai daugiau respondentų nei kitoms specializuotoms antikorupcinėms agentūroms vidutiniškai ES valstybėse. Tokias išvadas teikia Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitikai, atlikę Europos Komisijos tyrimo „Specialus Eurobarometras 502“ analizę.

„Lietuva nebėra valstybė, kurioje gyventojų korupcijos patirtis būtų viena didžiausių ES, per šešerių metų laikotarpį šis rodiklis sumažėjo net tris kartus. Visgi korupcijos masto suvokimas šalyje išlieka aukštesnis nei ES vidurkis. Stiprinant visuomenės antikorupcinį sąmoningumą, turime siekti, kad žmonės ne tik nebijotų pranešti, bet ir matytų realų tokių veiksmų poveikį, sąžiningo elgesio naudą“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Korupcija vertinama kaip paplitusi, tačiau korupcijos patirtis mažėja

Pagal „Eurobarometro“ tyrimą, korupcijos paplitimo suvokimas Lietuvoje išlieka aukštas. Absoliuti dauguma (92 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad korupcijos problema mūsų šalyje yra paplitusi. Tačiau toks Lietuvos gyventojų vertinimas nėra tiesiogiai susijęs su tuo, kiek korupcija juos paveikia kasdieniame gyvenime. Toks ryšys nustatytas kitose ES valstybėse, o Lietuvoje korupcijos poveikį asmeniškai jaučia ne daugiau gyventojų nei vidutiniškai ES.

Apklausos duomenimis, korupcijos patirtis Lietuvoje 2019 m. siekė 8 proc. – tiek respondentų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių patys patyrė arba tapo korupcijos atvejo liudininkais. Lyginant su 2017 m., rodiklis išliko toks pats, bet šešerių metų laikotarpyje yra sumažėjęs tris kartus (2017 m. – 8 proc., 2013 m. – 25 proc.). Tarp 28 ES valstybių narių (apklausos metu Jungtinė Karalystė vis dar buvo ES nare) Lietuva atsidūrė 19 vietoje, t. y. 9 valstybių rodiklis yra aukštesnis, kai 2013 m. Lietuvos gyventojų, patyrusių korupciją, dalis buvo pati didžiausia ES.

Daugiausia korupcijos – sveikatos priežiūros institucijose

Lietuvos gyventojų nuomone, kyšininkavimas, papirkinėjimas bei piktnaudžiavimas valdžia labiausiai paplitęs sveikatos priežiūros sistemoje, politinėse partijose ir tarp valstybės tarnautojų, sprendžiančių dėl viešųjų konkursų laimėtojų.

Dažniausiai gyventojai su korupcijos atvejais susidūrė sveikatos priežiūros institucijose, kur be oficialių įmokų papildomai atsiskaityti, dovanoti vertingą dovaną slaugytojui ar gydytojui arba skirti auką ligoninei teko 10 proc. gyventojų. Šis rodiklis du kartus didesnis nei ES vidurkis, o didesnė su korupcija sveikatos sistemoje susidūrusių respondentų dalis nei Lietuvoje buvo vos keturiose valstybėse.

Tyrimas atskleidė, kad neoficialūs atsiskaitymai sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvoje dažniau buvo susiję ne su tiesioginiu kyšio reikalavimu, bet pačių respondentų nuostata, kad turi „papildomai atsiskaityti“ už suteiktas paslaugas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į visuomenės antikorupcinio sąmoningumo spragas, kurias rodo kiti sociologiniai tyrimai – kas trečias Lietuvos gyventojas papildomo atsiskaitymo ar atsidėkojimo medikui, jeigu jis duodamas po paslaugos suteikimo, nelaiko korupcija.

Lietuvos gyventojai, norėdami pranešti apie korupciją, labiausiai pasitikėtų žiniasklaida

Nepaisant to, kad Lietuvoje gyvenantys respondentai žino, kur gali pranešti apie korupciją taip pat gerai, kaip kitų ES valstybių narių gyventojai, pranešimo apie korupciją kultūra Lietuvoje išlieka žema. Tarp respondentų, kuriems per pastaruosius metus teko susidurti su korupcija, tik 6 proc. nurodė, kad apie tai pranešė – tai ketvirtas žemiausias dydis tarp 28 ES valstybių, kur vidutiniškai apie korupciją praneša 21 proc. respondentų.

Lietuva – vienintelė ES valstybė narė, kurioje didžiausia dalis respondentų, norėdami pranešti apie korupciją. labiausiai pasitikėtų žiniasklaida. Žiniasklaida pasitikėtų vienas iš trijų (33 proc., ES – 15 proc.) respondentų, antroje pozicijoje atsidūrė policija – 31 proc. (ES – 58 proc.), trečioje pozicijoje – specializuota antikorupcinė agentūra (29 proc., ES – 13 proc.). Vertinant, kuo gyventojai pasitikėtų pranešdami apie korupciją, Specialiųjų tyrimų tarnyba atsidūrė 4 pozicijoje tarp 15 ES veikiančių specializuotų antikorupcinių agentūrų. Lietuvoje tokiai institucijai pranešimą patikėtų dvigubai daugiau respondentų nei vidutiniškai ES valstybėse.

Eurobarometro tyrimo apklausoje, kuri vyko 2019 m. gruodį, dalyvavo 27 498 respondentai, iš kurių 1000 – Lietuvos gyventojai. ES gyventojų apklausa apie korupciją yra kartojama kas kelerius metus nuo 2005 m., o 2019 m. apklausa vyko septintąjį kartą.