Nors per pastaruosius tris dešimtmečius, vykdant taršos mažinimo politiką, Europoje oro kokybė gerėja, vis dėlto daugelyje vietovių, ypač miestuose, tarša viršija Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą saugų lygį, informuoja Europos aplinkos agentūra (EAA). Specialistai Lietuvoje sako, kad visoje šalyje sveikatai pačių pavojingiausių smulkių kietųjų dalelių 2,5 (KD 2,5) koncentracijos – taip pat kaip ir daugelyje Europos miestų – viršija PSO gairėse nustatytą lygį, o 2024 m. oro kokybės situacija šalyje yra prastesnė nei 2023 m. 

Europoje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta apie 300 000 žmonių. ES, siekdama iki 2050 m. užtikrinti nulinę taršą ir užkirsti kelią ankstyvoms mirtims dėl prastos oro kokybės, 2024 m. spalį priėmė naują direktyvą. Ja stiprinami oro kokybės standartai, artinant juos prie kur kas griežtesnių nei ES normos PSO rekomenduojamų gairių. 

PSO oro kokybės gaires atitinka 13 Europos miestų

Pagal PSO 2021 m. atnaujintas oro kokybės gaires, didžiausią žalą žmogaus sveikatai darantys aplinkos oro teršalai – smulkios kietosios dalelės 2,5 (KD 2,5) – neturėtų viršyti 5 mikrogramų kubiniame metre (µg/m3). KD 2,5 daugiausia susidaro deginant iškastinį kurą. Transportas, pramonė, namų šildymas ir žemės ūkis yra pagrindiniai KD 2,5 šaltiniai.

EAA 2022 ir 2023 m.atliktos analizės duomenys rodo, kad beveik visi europiečiai (96 proc.), gyvenantys miestuose, kvėpuoja oru, kuriame KD 2,5 koncentracija viršija PSO rekomenduojamą normą. Vos 13 Europos miestų 6 šalyse vidutinė KD 2,5 koncentracija buvo mažesnė nei nurodo PSO.

Du Švedijos miestai – Upsala ir Umeo – yra EAA sudarytame miestų, kuriuose užterštumas KD 2,5 yra mažiausias, sąraše. Trečias mažiausiai užterštas miestas – Faro Portugalijoje, po jo seka Reikjavikas Islandijoje ir Oulu bei Tamperė (Tammerforsas) Suomijoje. Po šių miestų rikiuojasi Noršiopingas Švedijoje, Funšalis Portugalijoje, Talinas ir Narva Estijoje, Stokholmas Švedijoje, Helsinkis Suomijoje ir Bergenas Norvegijoje.

Kitoje skalės pusėje esančiame Slavonski Brode Kroatijoje užterštumas KD 2,5 buvo didžiausias Europoje – 26,5 μg/m3. Tai daugiau nei penkis kartus viršija PSO rekomendacijas. Antras pagal oro užterštumą miestas – Lenkijoje esantis Nowy Sacz, po jo sąrašo apačioje atsidūrė penki Italijos miestai: Kremona, Vičenca, Padova, Venecija ir Piačenca.

Lietuvoje – prastesnė oro kokybė

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė Eltai pažymi, kad Lietuvos oro kokybė atitinka ES nustatytus kriterijus, tačiau Lietuvoje kai kurių teršalų išmetama daugiau nei numatyta PSO rekomendacijose. 

„2023 m. visuose miestuose KD 2,5 koncentracija PSO rekomendacijų neatitiko. KD 10 – stambesnės frakcijos kietųjų dalelių koncentracijos – tik kai kuriose stotyse atitiko PSO gaires“, – teigia specialistė. 

Ji taip pat pabrėžia, kad 2024 m. oro kokybės situacija Lietuvoje – prastesnė nei 2023 m. 

„Situacija šiemet kinta, tačiau jau dabar matome, kad kai kuriose stotyse teršalų koncentracijos bus didesnės nei pernai, tad ir oro kokybės rezultatai tikriausiai bus prastesni“, – sako ji. 

„Situaciją lėmė ir meteorologinės sąlygos – fiksuotas itin karštas šiltasis laikotarpis, be to, stebėti gana ryškūs tolimosios pernašos epizodai, kai oro kokybę lėmė ne tik vietiniai taršos šaltiniai – transportas, pramonė ir kt., bet ir atneštinė tarša. Rugsėjį netgi porą savaičių teršalai buvo atnešami iš Baltarusijos, Ukrainos, kur degė miškai, vyksta kariniai veiksmai. Visa tai darė įtaką ir Lietuvos oro kokybei – fiksuotos padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos“, – priduria ELTA pašnekovė. 

Vis dėlto, anot jos, bendra oro kokybė Lietuvoje po truputį gerėja. 

„Tai rodo pastaruosius 20 metų fiksuojami duomenys. (…). Aišku, tam įtakos turėjo ir COVID-19 pandemija. Efektą duoda ir tos priemonės, kurių Lietuva imasi mažinti oro taršą“, – pabrėžia ji. 

A. Bimbaitė tai pat pažymi, kad sunku prognozuoti oro kokybės situaciją ateityje, vis dėlto jau dabar stebimos naujos dėl klimato kaitos atsiradusios oro kokybės tendencijos.

„Jeigu anksčiau – prieš kokius penkerius metus – didžiausios aplinkos oro teršalų koncentracijos dažniausiai būdavo nustatomos šaltuoju metų laiku dėl didžiųjų taršos šaltinių – namų ūkių šildymo, transporto sektoriaus, tai pastaruosius keletą metų matome, kad labiau išsiskiria šiltasis metų laikas, kai padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, ozono koncentracijomis“, – pabrėžia ji.

Čekijoje, kaip ir Lietuvoje, ilguoju laikotarpiu oro tarša mažėja, išskyrus keletą pramoninių regionų, pažymi šalies naujienų portalo „Deník Referendum“ žurnalistas Matěj Moravanský. Vis dėlto, anot jo, prasta oro kokybė, kaip ir kitose ES bei viso pasaulio valstybėse, tebėra didelė problema. 

„Didžiausia oro tarša stebima šalia pramonės objektų, įskaitant anglies jėgaines, kasyklas, taip pat prie intensyvaus eismo gatvių. Anglies gavyba ir deginimas stipriai veikia oro kokybę, kartu ir gyventojų sveikatą, dėl išmetamų dulkių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir labai toksiško gyvsidabrio“, – teigia jis. 

Ore esantys teršalai – ypač pavojingi sveikatai

Dalis oro teršalų dėl mažo dydžio per plaučius gali prasiskverbti į kraują ir cirkuliuoti visame kūne, sukeldami sisteminį uždegimą bei kancerogeniškumą. Atšalus orams, dėl oro taršos vis dažniau formuojasi smogas, kurio pagrindiniai sudedamieji elementai, darantys didžiausią poveikį sveikatai ir aplinkai, yra pažemio ozonas (O3) ir kietosios dalelės 2,5 (KD2,5), rašoma Vilniaus visuomenės sveikatos biuro iniciatyvos „Vilnius sveikiau“ pranešime žiniasklaidai.

Jame pabrėžiama ir tai, kad oro tarša ne visus veikia vienodai. Kartais ji sukelia greitai pastebimus sveikatos sutrikimus, gali pasireikšti lengvu kvėpavimo pasunkėjimu, krūtinės spaudimu, kosuliu, galvos skausmu, akių, nosies ir gerklės dirginimu, energijos stoka ar neįprastu nuovargiu. Vis dėlto dauguma oro taršos sukeliamų sveikatos problemų pasireiškia ilgainiui.

Ypač didelį pavojų oro tarša kelia vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, patiriantiems kvėpavimo takų sutrikimų. Oro tarša yra susijusi su padidėjusia rizika susirgti plaučių, širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat vėžiu. Dėl jos gali paūmėti lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, astma ar bronchitu, sergančių žmonių simptomai.

ES griežtina oro kokybės standartus 

ES Taryba, siekdama kovoti su oro tarša ir jos poveikiu žmonių sveikatai bei aplinkai, 2024 m. spalį priėmė direktyvą, kuria nustatomi atnaujinti prie PSO rekomendacijų labiau priartinti oro kokybės standartai visoje ES, rašoma ES Tarybos pranešime žiniasklaidai. 

PSO nustatytos oro kokybės rekomendacijos šiuo metu vis dar yra kur kas griežtesnės nei ES galiojančios normos. Pavyzdžiui, 2008 m. ES nustatyta KD 2,5 riba siekia 25 mikrogramus kubiniame metre, tai yra 5 kartus daugiau nei rekomenduoja PSO. 

Nauja direktyva sugriežtinamos kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido ir sieros dioksido normos. 

Ja siekiama ES tikslo iki 2050 m. užtikrinti nulinę taršą ir užkirsti kelią ankstyvoms mirtims dėl oro taršos. Tais atvejais, kai ES oro kokybės taisyklių bus nesilaikoma, ES piliečiai galės reikalauti sveikatai padarytos žalos atlyginimo. 

Valstybės narės per dvejus metus po šios direktyvos įsigaliojimo turi perkelti jos nuostatas į nacionalinę teisę.

Europos žaliojo susitarimo nulinės taršos veiksmų plane nustatytas tikslas iki 2030 m. sumažinti ankstyvų mirčių dėl smulkiųjų kietųjų dalelių skaičių bent 55 proc., palyginti su 2005 m. lygiu, o ilgalaikis tikslas – iki 2050 m. padaryti taip, kad oro tarša neturėtų reikšmingo poveikio gyventojų sveikatai.

Problemai spręsti 2022 m. spalio mėn. Europos Komisija pasiūlė peržiūrėti ir konsoliduoti dvi aplinkos oro kokybės direktyvas, kurios yra ES nulinės taršos veiksmų plano dalis. 2024 m. vasarį abi teisėkūros institucijos susitarė dėl galutinio teksto.

Nauja direktyva ES aplinkos oro kokybės taisyklės supaprastinamos, į vieną direktyvą sujungus dvi esamas direktyvas. Ja siekiama kokybės standartus suderinti su PSO rekomendacijomis.

ELTA, Denik Referendum inf.