Arti pusės jauno amžiaus pirkėjų bandymų įsigyti alkoholio – sėkmingi. Tai paaiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų grupei pakartotinai po dvejų metų atlikus slapto pirkėjo tyrimą.

LSMU Sveikatos tyrimų instituto mokslininkų komanda šiemet tyrė, ar iš jaunų, pirkėjų (20 – 24 m. amžiaus) pardavimo vietose perkant alkoholinius gėrimus reikalaujama pateikti asmens amžių galintį patvirtinti dokumentą.

Į tyrimo imtį įtrauktos penkių didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje parduotuvės ir iš viso „slapti pirkėjai“ atliko 238 bandymus nusipirkti alkoholinių gėrimų, iš jų 96 atvejai (40 proc.) buvo laikyti sėkmingais.

Tyrimas vykdytas apskričių centruose – Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje ir Vilniuje. Šis tyrimas atliktas pakartotinai: 2022 m. „slapti pirkėjai“ atliko 384 bandymus nusipirkti alkoholinių gėrimų, iš jų 174 atvejai (45 proc.) buvo laikyti sėkmingais.

Pagal tyrimo protokolą, sėkmingu bandymu nusipirkti alkoholinių gėrimų laikyta situacija, kai pardavėjas paprašo/nepaprašo pateikti asmens dokumentą ir ketina parduoti alkoholį. Svarbu pabrėžti, jog įsitikinus, kad pirkimas būtų sėkmingas arba nesėkmingas, „slaptas pirkėjas“ nurodydavo, kad su savimi neturi pakankamai pinigų ar piniginės ir realus pirkimas neįvykdavo.

Tyrime su mokslininkais bendradarbiavo 8 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto studentai, kurie ir atliko „slapto pirkėjo“ vaidmenį.

Šiuo tyrimu siekta pakartotinai patikrinti, kaip mažmeninės prekybos vietose laikomasi šiuo metu galiojančios alkoholio pardavimo tvarkos, nes kilus abejonių, kad asmuo yra jaunesnis nei 25 metų, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo iš perkančiojo reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, jo nepateikus – privalu atsisakyti parduoti alkoholinių gėrimų.

Mokslininkų komandos vertinimu, tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina, kad šiuo metu Lietuvoje veikianti sistema, kuri turėtų užtikrinti atidesnę legalaus alkoholio pardavimo amžiaus kontrolę, nėra iki galo efektyvi, o teisinis reikalavimas nėra paremtas aiškiomis jo įgyvendinimo strategijomis.

BNS inf.