„Gal man pasirodė“, „galbūt perlenkiu lazdą“ – tokios ir panašios abejonės kankina žmones, susidūrusius su nepriimtinu bendravimu darbe. Įtemptose situacijose atsidūrę darbuotojai neretai sudvejoja, kas yra iš tiesų netinkama. Ekspertės pastebi, kad vis didesniam skaičiui darbdavių rūpi keisti bendravimą organizacijose, tačiau žinių apie pagarbų elgesį darbe vis dar kartais trūksta tiek jiems, tiek darbuotojams.

Tai liudija ir didžiulis srautas laiškų ir žinučių, kuriose darbuotojai dalinasi savo istorijomis ir užduoda svarbius klausimus. Ką daryti, kad skaudžių patirčių darbe būtų kuo mažiau?

Kartu su kolege įkūrusi organizaciją „Ribologija“, teisininkė Rugilė Butkevičiūtė pasakoja, kad siekė atkreipti dėmesį į seksualinį smurtą, kuris neretai atsiduria paraštėse – tiek dokumentuose, tiek žmonių mintyse. Aktyviau šia tema pradėta kalbėti prieš kiek daugiau nei penkerius metus, kai viešai prabilo asmenys, su netinkamu elgesiu susidūrę aukštosiose mokyklose. Prasidėjo ir atviresnės diskusijos apie įvairų netinkamą elgesį darbo vietose.

„Ryškiausias atvejis, kuris, gal net sakyčiau, atvėrė akis, buvo tada, kai profesiniame socialiniame tinkle „Linkedin“ publikavome įrašą apie „mergaitinimą“ – suaugusių specialisčių vadinimą „mergaitėmis“ darbe. Tai sukėlė audrą – dalis žmonių komentaruose gynė savo teisę taip bendrauti, tvirtino, kad nieko neprofesionalaus ar įžeidžiančio tame nemato. Susipriešinimas šiuo klausimu signalizuoja, kad tikrai yra ką pasikalbėti apie ribas“, – pasakoja R. Butkevičiūtė.

Darbo vietoje žmonės susiduria ne tik su priekabiavimu, bet ir subtilesnėmis situacijomis: žodiniu smurtu, pašaipiais komentarais apie išvaizdą, nepadoriais juokeliais. Bendravimas vyksta ir virtualiai, kartais darbuotojams trūksta suvokimo, koks etiketas galioja dalyvaujant skambučiuose, juose bandoma flirtuoti su kolegomis. Moterys taip pat susiduria su situacijomis, kai yra ignoruojamos, kreipiamasi tik į kolegas vyrus, tarsi jos būtų nekompetentingos ar išvis nedalyvautų pokalbyje. Daug klausimų kelia ir atvejai, kai nemalonus kontaktas su kolega įvyksta po darbo valandų, pavyzdžiui, sulaukiama žinučių, pasiūlymų vėlai vakare.

R. Butkevičiūtė pasakoja, kad uždavus klausimus, paskatinus kreiptis, ilgai tylėję žmonės ryžtasi ieškoti atsakymų, ar tam tikras veiksmas buvo tinkamas ar ne. „Pasitaiko, kad vengdami konflikto darbuotojai kenčia ilgus metus ir tokios diskusijos su jais labai rezonuoja“, – sako specialistė.

Stabdo ir finansai

Svarbus aspektas, kuris trukdo sklandžiai spręsti situacijas, kai peržengiamos ribos – pinigai. Tiek darbdaviams, tiek darbuotojams bendravimas darbe susijęs su jų finansiniu gerbūviu. Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos projektų koordinatorė Aistė Brazdžiūnaitė pasakoja, kad klausimas labai jautrus tiems, kurių galimybės susirasti norimą darbą – ribotos. Dėl to norėdami apginti savo teises žmonės gali jaustis nesaugūs, jiems sunkiau įžvelgti teigiamą perspektyvą, patikėti, kad situacija gali išsispręsti jų naudai.

„Darbdaviams svarbu suprasti, kad tinkama, pagarbi darbo aplinka yra bendras interesas. Ji prisideda prie darbuotojų sveikatos, geros emocinės būklės, padeda didinti įsitraukimą ir mažinti darbuotojų kaitą. Nekreipti dėmesio į bendravimą ir atmosferą komandoje ne tik neatsakinga, ilgainiui tai žalinga visai įmonei“, – pabrėžia ji.

R. Butkevičiūtė pasakoja, kad darbdaviams sudėtinga spręsti situacijas, kuomet netinkamai elgiasi svarbias pareigas užimantys, reikšmingą finansinį indėlį atnešantys darbuotojai. Papildomų barjerų gali kilti ir tais atvejais, kai ribas peržengia klientai.

Teisės nuostatas papildo įmonių kultūra

Aistė Brazdžiūnaitė pasakoja, kad suprasti, koks elgesys yra netinkamas ar draudžiamas gali padėti teisės normos, tačiau visų bendraujant iškylančių situacijų sureglamentuoti – tiesiog neįmanoma, todėl darbo vietoje svarbu sutarti dėl taisyklių ir jas įtvirtinti.

„Sankcijos už seksualinį priekabiavimą numatomos Baudžiamajame kodekse, o Darbo kodeksas numato, kad darbdaviai privalo imtis priemonių užtikrinti, kad smurto ir priekabiavimo atvejų nebūtų. Tačiau konkrečių reikalavimų nėra numatoma, tad čia labai svarbi pačių darbdavių iniciatyva ir dėmesys“, – sako ji.

Nežinodami, kaip elgtis draudžiama, darbuotojai gali nežinoti ir ko tikėtis darbo vietoje, kokiais atvejais jie gali ginti savo ribas teisiškai. R. Butkevičiūtė pasakoja, kad labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į teisės aktų nuostatas ar įmonių vidaus taisykles, bet ir į konkrečius pavyzdžius.

„Kai paklausiu, ar žmonės yra susidūrę su diskriminacija lyties pagrindu darbe, jie sako, kad ne. Bet jei pradedu vardinti pasitaikančias situacijas, reakcija būna „o, tai aišku, kad teko, kam taip nėra buvę“. Smurtas, ribų peržengimas kartais suvokiamas kaip savaime suprantamas dalykas“, – pasakoja ji.

Pasak A. Brazdžiūnaitės, čia ypatingas vaidmuo tenka organizacijų vadovėms ir vadovams. „Jie stipriai prisideda prie bendro klimato kūrimo, tiek savo iniciatyvomis nustatant taisykles, tiek asmeniniu pavyzdžiu bendraujant, reaguojant į iškylančias situacijas. Taip pat jų atsakomybė – užtikrinti, kad darbuotojai žinotų, į ką gali kreiptis susidūrę su nepageidaujamu elgesiu, kokios yra jų teisės, patvirtinti, kad kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas rimtai“, – sako asociacijos atstovė.

Jos teigimu, suprasti, kokia vyrauja atmosfera gali padėti anoniminės darbuotojų apklausos, fokus grupės. Vertingas įrankis yra ir vadinamieji išėjimo iš darbo interviu (angl. exit interview). „Jie gali suteikti vertingos informacijos apie darbo aplinką, ar pasitaiko diskriminacijos atvejų, vadovavimosi stereotipais. Kai žinoma, kur yra problemų, lengviau galvoti ir apie tai, kaip jas spręsti“, – sakė ji.

Kadangi nuostatos pradeda formuotis dar mokyklos suole, abiejų pašnekovių teigimu labai svarbus ir darbas su jaunais žmonėmis, kurie į darbo rinką dar tik įsilies. Pastangų formuoti tinkamą požiūrį ir įpročius galima pastebėti ir Gyvenimo įgūdžių programoje: mokoma atpažinti jausmus, spręsti konfliktus, dirbti bendradarbiaujant. Specialistės teigimu, programa gali būti labai naudinga, jei ją įgyvendinantys pedagogai atras savo santykį su turiniu, suteiks ne tik žinių, bet ir parodys tinkamą pavyzdį.

„Istorijos, medžiaga gali ateiti iš asmeninės patirties. Mokiniams svarbu suprasti globalias problemas, tačiau pokalbį apie jas turėtų papildyti diskusijos apie situacijas konkrečioje mokykloje, klasėje“, – sako R. Butkevičiūtė. Pasak jos, toks mokymasis galėtų padidinti tikimybę, kad moksleiviai išmoks ne tik kalbėti ar atrodyti pagarbiais, bet ir taip elgtis klasėje, o vėliau – ir darbe.