Pavasarį bunda ne tik gamta, bet ir erkės. Kadangi Lietuvoje klimatas šiltėja, tai erkės dabar aktyvios jau nuo kovo mėnesio iki pat lapkričio. Pagrindinės ir sunkiausios erkių pernešamos ligos yra erkinis encefalitas ir Laimo liga. Apie jas ir pakalbėkime.

Per įkandimą ir su pienu

Erkininis encefalitas yra sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso. Žmogui virusą perduoti gali nimfa ar suaugusi erkė per savo seiles, įsisiurbdama į audinį. Didesnį pavojų susirgti erkiniu encefalitu turi rizikos grupės žmonės, t. y. laukų ir miškų darbininkai, keliautojai, turistai, žemdirbiai, sportininkai, mėgėjai grybauti ar uogauti.

Kitas būdas apsikrėsti erkiniu encefalitu yra termiškai neapdoroto pieno naudojimas. Virinant pieną, erkinio encefalito virusas žūva per 2 minutes, o apdorojant 70 laipsnių temperatūra, reikia 5 minučių. Erkinio encefalito inkubacinis periodas (laikas nuo erkės įsiurbimo iki pirmųjų ligos simptomų) trunka 2–28 dienas, vidutiniškai 1–2 savaites. Dažniausiai ligos eiga būna dvibangė.

Pirmosios fazės klinika kaip daugumos virusinių ligų: karščiavimas, raumenų, kaulų ir galvos skausmai, bendras silpnumas, nuovargis; rečiau – viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai, dispepsiniai reiškiniai. Kraujyje sumažėja leukocitų ir trombocitų kiekis, gali padaugėti kepenų fermentų. Po pirmos bangos būna tariamojo pasveikimo periodas, jis gali trukti apie mėnesį, bet dažniausiai apie 7 dienas.

Prasidėjus antrajai ligos fazei, kuri išsivysto 20–30 proc. užkrėstų asmenų, nustatoma centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomų ir uždegimo sąlygotų pakitimų smegenų skystyje.

Viena liga – skirtingos formos

Erkinio encefalito klinika klasifikuojama į šias formas: meninginė, meningoencefalitinė, meningoencefalomielitinė / radikuloneuritinė. Meningitas laikomas lengviausia erkinio encefalito forma, o kitos formos yra vidutinio sunkumo ir / ar sunkios. Meninginė forma diagnozuojama tada, kai nustatomi tik smegenų dangalų pažeidimo požymiai, tokie kaip galvos skausmas, pykinimas, kuris gali būti su vėmimu, sprando raumenų rigidiškumas, teigiami neurologiniai (Kernigo ir / ar Brudzinskio) simptomai.

Meningoencefalitinė forma nustatoma tada, kai šalia dangalų pažeidimo simptomų pasireiškia ir encefalito požymių, t. y. sąmonės, orientacijos, mąstymo sutrikimai, drebulys, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas, traukuliai, galvos smegenų pažeidimas, hemiparezė (vienos pusės paralyžius) dėl motorinės ir / ar sensorinės žievės pažeidimo.

Meningoencefalomielitinė / radikuloneuritinė erkinio encefalito forma diagnozuojama, kai kartu su dangalų ir parenchimos pažeidimo požymiais būna nugaros smegenų ir / ar šaknelių ir nugaros nervų pažeidimo simptomų.

Vaistų, naikinančių erkinio encefalito virusą, nėra. Žmogus gydomas tik simptomiškai, tai yra vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Vienintelė efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra skiepai. Galbūt šiandien šių ligų būtų registruojama mažiau, jei žmonės tai suvoktų.

Skiepytis nuo erkinio encfalito niekada ne vėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios. Erkinio encefalito vakcina yra skiepijama išlaikant 1–3 mėnesių intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių, po kurių susidaro imunitetas, visiškai apsaugantis žmogų nuo erkinio encefalito išsivystymo vienus metus. Trečia vakcinos dozė skiriama maždaug po metų (9–12 mėn.). Vėliau, siekiant palaikyti apsauginį imuniteto lygį, kas 3–5 metus reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę.

„Klajojanti raudonė“

Laimo ligos inkubacinis periodas yra nuo 2 dienų iki 6–9 mėnesių (dažniausiai 14–21 diena). Pirmoje (pradinėje) ligos stadijoje erkės įkandimo vietoje dažniausiai atsiranda „klajojanti raudonė“ – tai apvali (nors gali būti ir kitokios formos), į šonus plintanti rausva dėmė, jos kraštai yra ryškiai raudoni, paprastai nelygūs. Dėmės centras dažniausiai būna baltas, jame galima pastebėti įkandimo žymę. Tiesa, kartais migruojančios raudonės centras būna ryškesnis nei jos plintantys pakraščiai. Kartu su migruojančia raudone gali pasireikšti kiti nespecifiniai simptomai, tokie kaip sąnarių, raumenų skausmas, patinimas aplink akis, konjunktyvitas (akių junginės uždegimas – akys parausta), karščiavimas, galvos skausmas, bendras negalavimas.

Antrosios Laimo ligos stadija (praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams) dažniausiai pasireiškia neurologinio pobūdžio sutrikimais: neuritu, kaklo, krūtinės ar juosmens, kryžmens srities radikuloneuritu, encefalito ar meningito požymiais. Ligoniai skundžiasi miego sutrikimu, nuovargiu, atminties susilpnėjimu, skausmu ausyse, galvos svaigimu ir t. t.

Prasidėjus trečiai stadijai vystosi progresyvi audinių destrukcija: lėtinis radikulomielitas, encefalomielitas, atrofinis lėtinis akrodermatitas, vargina lėtinio skausmo sindromas, raumenų silpnumas, atminties susilpnėjimas, pažeidžiami pečių, kelių, alkūnių ir smulkūs sąnariai. Sąnarių patologija primena reumatoidinį artritą. Laimo liga gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos diagnostikos. Skiepų nuo Laimo ligos nėra.

Atsargumo priemonės

Kad būtų sumažintas šių ligų plitimas, reikia ir bendrų erkių plitimą mažinančių priemonių, t. y. reikalinga tinkama parkų, miškų, poilsio vietų priežiūra: žolės šienavimas nuo ankstyvo pavasario, menkaverčių krūmų kirtimas, miško darbų atliekų išvežimas ir sunaikinimas, takų, kuriais vaikšto, važinėjasi žmonės, paplatinimas. Gamtoje būnant patariama rengtis šviesiais drabužiais, kurie uždengtų kuo daugiau kūno. Taip pat patariama naudoti repelentų (nariuotakojus atbaidančių medžiagų), jais purškiamos ar tepamos nuogos vietos. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.

Grįžus iš išvykos gamtoje, rekomenduojame apžiūrėti save ir bendrakelionius. Aptiktas ropojančias erkes – iškart sunaikinti. Įtarus, kad įsisiurbė erkė, rekomenduojame pasikonsultuoti su gydytoju.

Taip pat būtinai vartokite tik pasterizuotą pieną.

Parengta pagal žurnalą "Savaitė"