Darbo pasiūlymų – gausu, tačiau šiandien maža siūlyti kada nors augsiantį atlyginimą ir miglotas karjeros perspektyvas. Darbuotojai nori stabilumo, jų kompetencijas atitinkančio darbo užmokesčio, lankstumo, papildomų laisvadienių ir gero žodžio iš darbdavio.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Darbo rinka atsigauna

Užimtumo tarnybos duomenimis, rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 226,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 2,4 proc. daugiau nei 2020 m. rugpjūčio 1 d. Registruotas nedarbas šalyje liepą augo 0,2 proc. ir rugpjūčio 1-ąją siekė 13,1 proc. Tuo pačiu metu pernai bedarbiai sudarė 12,8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Darbo jėgos paklausa taip pat išliko didelė – liepą darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 61,2 tūkst. darbo pasiūlymų. Daugiausia laisvų darbo vietų registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių valytojams ir kambarinėms, pardavėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams. Palyginti su birželio mėnesiu, labiausiai išaugo nekvalifikuotų pastatų statybos darbininkų, pastatų ir kitokių elektrikų, elektros inžinerijos technikų, darbininkų izoliuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų poreikis.

Liepą pasirūpinta 35,8 tūkst. darbo ieškojusių asmenų užimtumu. 23,5 tūkst. jų suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – 5,4 proc. mažiau nei birželį ir 28,9 proc. daugiau nei 2020-ųjų liepą. 1,1 tūkst. minėtų asmenų suteiktas remiamasis užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse: pusė (50,1 proc.) jų pradėjo dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse, kas ketvirtam (25,1 proc.) suteikta parama mokymuisi. 10,9 tūkst. darbo ieškojusių asmenų pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus.

Iš viso į Užimtumo tarnybą šių metų pirmąjį pusmetį kreipėsi 107,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Šis skaičius – 32,5 proc., arba 51,7 tūkst., mažesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius darbdaviai įregistravo 161,6 tūkst. laisvų darbo vietų – 62,8 tūkst., arba 63,6 proc., daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Vengia pokyčių

„CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė teigia, kad šiuo metu darbo rinkoje fiksuojamas rekordinis darbo pasiūlymų skaičius, bet kandidatų susidomėjimas yra gerokai mažesnis, nei būtų galima tikėtis. „Darbdaviai siūlo daug daugiau nei įprastai: kelia atlyginimus, vilioja priedais, galimybe dirbti iš namų, papildomu sveikatos draudimu, apmoka psichologo paslaugas ir t. t. Priemonių – daug ir įvairių, bet ieškantieji naujo darbo neskuba priimti kategoriškų sprendimų. Šis laikotarpis vertinamas kaip nestabilus, tad visi su darbu susiję sprendimai priimami atsargiai“, – tvirtina pašnekovė.

Pasak R. Karavaitienės, kadangi šis laikotarpis kandidatams neatrodo tinkamas naujo darbo paieškai, darbdaviams pritraukti tinkamų darbuotojų – ypač sunku. „Darbuotojų paieška reikalauja kur kas daugiau pastangų, laiko ir lėšų. Mūsų skaičiavimu, darbuotojo paieška pabrango apie 1,5 karto. Paieškos laikas pailgėjo dukart“, – dėsto pašnekovė.

Kokie kriterijai skatina atkreipti kandidatų dėmesį į konkretų skelbimą? „Labai svarbu, kokia įmonė ieško darbuotojų – kandidatai teikia didelį dėmesį finansiniam stabilumui, tam, kiek metų įmonė yra rinkoje, ar nėra darbuotojų skaičiaus svyravimų. Jeigu kandidatas mato, kad įmonė prieš kelis mėnesius atleido daug darbuotojų, o dabar vėl ieško, tai pranašumo darbdaviui nesuteikia“, – pabrėžia R. Karavaitienė.

Atlyginimas, pasak pašnekovės, ir toliau išlieka itin svarbus veiksnys, lemiantis darbdavio pasirinkimą. „Kuo aukštesnė pozicija, tuo labiau kandidatai vertina atlyginimo paketus – ką dar, be tiesioginio atlygio, darbdavys siūlo. Svarbus ir lankstumas – ieškoma darbo, kurį būtų galima dirbti nuotoliniu, hibridiniu būdu ar bent kuris nebūtų toli nuo namų“, – teigia R. Karavaitienė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad darbuotojui yra svarbios ir darbo perspektyvos, tad jam rūpi, kiek darbdavys pasiruošęs į jį investuoti. „Mokymai, tobulėjimo kursai, investavimas į darbuotojo sveikatą, pavyzdžiui, sveikatos draudimas ar priedas ergonominei darbo vietai namuose įsirengti, sporto klubo abonementas – visa tai šiuolaikiniam žmogui taip pat svarbu“, – tikina R. Karavaitienė.

„CV-Online“ portale šiuo metu daugiausia darbo pasiūlymų yra fintech, informacijų technologijų, taip pat gamybos, prekybos, organizavimo, pardavimo, transporto specialistams.

Trūksta lankstumo ir komunikacijos

„Kantar“ tyrimas „Lietuvos darbuotojų įsitraukimas ir darbdavio vertinimas 2021“ atskleidė, kad darbuotojų lūkesčiai darbdavio atžvilgiu iš tiesų kinta. Ypač išaugo lankstumo ir grįžtamojo ryšio svarba.

Kaip tvirtina „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė Jurgita Račkytė-Vilimė, darbdavių veiksmai labiausiai prasilenkia su darbuotojų lūkesčiais dėl grįžtamojo ryšio. „Nors ši motyvacinė priemonė yra svarbiausiųjų penketuke, darbdaviai ir vadovai perdėm nevertina jos svarbos. Vos dešimtadalis apklaustųjų teigia gaunantys grįžtamąjį ryšį, sulaukiantys įtraukiančios, įkvepiančios komunikacijos iš savo vadovo. Nors tai bene lengviausiai sukuriama motyvacinė priemonė“, – dėsto ekspertė ir priduria, kad gaunamų motyvacinių priemonių sąraše ši priemonė – vos šešioliktoje pozicijoje.

Lankstumas darbe, kalbant tiek apie darbo grafiką, tiek apie darbo vietą, – pagrindinių lūkesčių trejetuke. Tačiau čia darbdaviai taip pat neįvertina darbuotojų lūkesčių. „Iš norimų nepiniginių priemonių lankstumas yra pirmoje vietoje. Darbdaviai jį pasitelkia vis dažniau, tačiau ne tiek, kiek tikisi darbuotojai. Jo norėtų trečdalis darbuotojų, o realybėje sulaukia maždaug penktadalis“, – teigia J. Račkytė-Vilimė.

Maždaug pusė Lietuvos darbuotojų tvirtina, kad jų darbo pobūdis neleidžia dirbti nuotoliniu būdu, tad jie dirba darbovietėje, kiek daugiau nei trečdalis gali ir dirba nuotoliniu būdu, o šeštadalis net esant galimybei dirbti iš namų renkasi darbą darbovietėje.

Laukia didesnio atlyginimo

Tarp norimiausių motyvacinių priemonių, kaip įprastai, išlieka keliamas atlyginimas. Tai įvardijo 72 proc. darbuotojų. Piniginės premijos kaip motyvacijos norėtų daugiau nei pusė apklaustųjų. Didelį šuolį motyvacinių priemonių sąraše padarė laisvadieniai – pernai jie buvo tik penkiolikti, o šiemet pagal reikšmingumą išsiveržė į ketvirtąją vietą. „Kas ketvirtas darbuotojas norėtų papildomų laisvadienių, kiek mažiau – trumpesnės darbo dienos ar savaitės. Tokie lūkesčiai nėra visai nepagrįsti – kai kurie darbdaviai pereina prie trumpesnės darbo savaitės, suteikia laisvadienių už darbo stažą įmonėje ar gimtadienio proga“, – pabrėžia „Kantar“ ekspertė.

Beje, nekintantis, planuojamas darbo krūvis, leidžiantis suderinti darbinę veiklą ir laisvalaikį, kaip motyvacinė priemonė taip pat patenka į norimų priemonių dešimtuką.

Apibendrindama darbdavių taikomas motyvacines priemones, J. Račkytė-Vilimė tvirtina, kad darbdaviai stebi tendencijas ir atsižvelgia į kai kuriuos darbuotojų motyvacijos poreikius – pavyzdžiui, skiria pinigines premijas, peržiūri atlyginimus, suteikia papildomą sveikatos draudimą ar nekintantį, planuojamą darbo krūvį. Vis dėlto lieka nemažai aspektų, kurie su darbuotojų lūkesčiais prasilenkia.

„Tokios motyvacinės priemonės kaip lankstumas, grįžtamasis ryšys dar stokoja deramo dėmesio iš darbdavių, o štai asmeninių dovanėlių, nuolaidų prekėms ar paslaugoms, švenčių svarba motyvuojant kolegas – pervertinama. Svarbu paminėti, kad poreikiai įvairiose grupėse skiriasi, tad nėra vieno recepto, tinkančio visiems: kas rūpės miesto jaunimui, gali būti neaktualu vyresniems darbuotojams regione“, – atkreipia dėmesį J. Račkytė-Vilimė.

Darbo įvertinimo svarba

Tai, kad efektyviai dirbti labiausiai motyvuoja pinigai, patvirtino ir rinkos bei visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta Lietuvos biurų darbuotojų apklausa. Tyrimo duomenimis, didžiausia motyvacija darbe lietuviams vis dar išlieka finansinis paskatinimas. Labiausiai motyvuojančiu dalyku 77 proc. biurų darbuotojų laiko didesnį mėnesinį atlyginimą, pusei apklaustųjų taip pat svarbūs finansiniai priedai už gerus darbo rezultatus. Tarp motyvuojančių priemonių atsiduria ir papildomos atostogų dienos ar lankstaus darbo grafiko galimybės, papildomas sveikatos draudimas ir kt.

Paklausus, kokie dalykai labiausiai asocijuojasi su prasmingu darbu, net 72 proc. Lietuvos biurų darbuotojų nurodė galimybę aiškiai matyti savo veiklos rezultatus. Galėdami pasirinkti kelis atsakymo variantus, 7 iš 10 apklaustųjų taip pat nurodė, kad darbe jiems svarbu augti kaip profesionalui, o beveik pusei respondentų prasmingas darbas yra toks, už kurį atlyginama pinigais, tad ir vėl finansinis motyvas turi nemažai svarbos. Tai, kad darbas atitiktų asmenines vertybes, yra svarbu 38 proc. apklausos dalyvių, dar mažiau respondentų – 18 proc. – prasmingu darbu laiko tokį, kuris prisideda sprendžiant įvairias visuomenės problemas.

Prasmingos veiklos samprata skiriasi

Minėto tyrimo metu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kokį dėmesį biurų darbuotojai skiria organizacijos, kurioje dirba, socialiai atsakingai misijai ir tikslui. Paklausti, ar sutiktų dirbti už mažesnį atlyginimą, jei galėtų įsidarbinti įmonėje, kuri yra labiau orientuota į visuomenės socialinių, aplinkosauginių ir kitų problemų sprendimą, 66 proc. apklausos dalyvių pateikė neigiamą atsakymą. Ketvirtadalis respondentų sutiktų dirbti už mažesnį atlygį, jei skirtumas neviršytų 10 proc., ir tik vienas iš 100 apklaustųjų sutiktų dirbti kilnią misiją turinčioje darbovietėje už penktadaliu mažesnį darbo užmokestį.

Pasak tyrimą inicijavusios „Vinted“ tvarumo vadovės Sigitos Žvirblytės, Lietuvos biurų darbuotojų apklausos rezultatai rodo, kad nors visuomenė domisi socialiai atsakingomis verslo iniciatyvomis, jos dar netapo vienu iš pagrindinių prioritetų renkantis darbdavį. Vis dėlto, specialistės teigimu, tarptautiniu lygmeniu šie duomenys – kitokie: vis dažniau ne tik pasitelkiama finansinė darbuotojų motyvacija, bet ir skatinama prisidėti prie pasaulio gerovės. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus „Harvard Business Review“ atliktas tyrimas atskleidė, kad verslų socialinės atsakomybės veiksmai, tokie kaip tvarumo iniciatyvos, korporatyviniai paramos fondai, darbuotojų savanorystės programos ar aukojimas labdaros tikslais, gali būti svarbus įrankis siekiant pritraukti darbuotojų ir juos motyvuoti.

Pastebima ir kita tendencija – ne tik noras rinktis prasmingą veiklą vykdantį darbdavį, bet ir sąmoningas sprendimas nedirbti kompanijose, užsiimančiose netvaria veikla. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus Prancūzijoje net 20 tūkst. studentų iš 5 universitetų pasirašė manifestą, kad nedirbs aplinką smarkiai teršiančiose įmonėse.

„Pasaulinės tendencijos ir atlikti tyrimai rodo, kad įvairios verslo pastangos prisidėti prie pasaulio gerovės ar tvarumo, taip pat darbuotojų skatinimas ne finansinėmis priemonėmis, o įtraukimu į globaliai visuomenei naudingas veiklas padidina darbuotojų produktyvumą, lojalumą ir net sumažina prašomo atlyginimo dydžio kartelę. Tad prasmingas darbas jau yra ne vien tas, kuris suteikia finansinę gerovę, bet ir tas, kuriame žmogus savo darbo rezultatus gali matyti kaip indėlį į visuomenės gerovę ar pagalbą sprendžiant pasaulio problemas“, – pabrėžia S. Žvirblytė.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.