Tuo, jog sostinėje paprasta ir patogu atrasti alternatyvių būdų keliauti, įsitikino sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė, televizijos laidų vedėja, muzikologė Zita Kelmickaitė ir komikas Paulius Ambrazevičius.

Derina kelis judėjimo būdus

Sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė neslepia, kad pastaruoju metu ją itin dažnai galima sutikti viešajame transporte. „Išbandau tiek autobusus, tiek troleibusus, nes tenka važiuoti į skirtingas vietas mieste ir darbo reikalais, ir į susitikimus su draugais. Man tai kaip ir vaikščiojimas – padeda labiau pažinti miestą, jo aplinką“, – sako Vlada Musvydaitė.

Vlada tikina, kad važiuoti viešuoju transportu – puikus ir ekologiškas judėjimo būdas. „Renkuosi viešąjį transportą, nes galiu derinti kelis judėjimo mieste būdus. Neretai tikslingai palieku automobilį nuo centro prieigų nutolusioje stovėjimo aikštelėje ir žygiuoju į stotelę. Taip ir pajudu, ir surenku gerokai daugiau žingsnių“.

Žinoma moteris rekomenduoja į kasdienes keliones įnešti įvairovės ir pataria dalį kelio judėti taip, kaip yra įprasta, o kitą pusę keliauti, pavyzdžiui, pėsčiomis, dviračiu ar kitaip, kaip nesate bandę iki šiol.

Vairuotojo pažymėjimas nereikalingas

Komikas, televizijos laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius prisimena, kad vos tik atvykęs studijuoti į Vilnių, pirmiausia įsigijo terminuotą viešojo transporto bilietą. „Aš netgi rinkau mėnesinius bilietus, nes kiekvieną mėnesį jie turėjo skirtingą dizainą ir spalvas“, – prisimena komikas.

Pauliui pasakoja, jog viešajame transporte jam tenka praleisti nemažai laiko, ir dalinasi smagiais prisiminimais. „Iki šiol atsimenu vienos kelionės autobusu rytą, kai pirmame kurse paskutinę naktį baiginėjau rašto darbą, o ryte nemiegojęs važiavau į universitetą jį atiduoti. Grįžtant namo autobuse jau svajojau, kaip krisiu į lovą, ir staiga pajutau, kaip mane žadina vairuotojas. Pasirodo, užmigau ir nuvažiavau iki pat žiedo. Puoliau teisintis, kad esu tiesiog neišsimiegojęs studentas, o vairuotojas pradėjo juoktis. Tąkart išbėgau iš autobuso ir tik apytiksliai supratau, kur randuosi. Tuomet turėjau tik paprastą telefoną, be jokios navigacijos, tad teko iki bendrabučio kulniuoti pėsčiomis. Nesuprantu, kodėl nelaukiau kito autobuso – tikriausiai iš streso“.

Paulius pastebi, kad nuo studijų metų iki dabar sostinės viešasis transportas itin pasikeitęs. „Dar atsimenu tuos autobusus ir troleibusus, kuriuose vengdavau sėsti į galą, nes žinodavau, kad bus karšta dėl variklio darbo. Šiandien nebetenka susidurti su tokiais nepatogumais – autobusai, kai reikia – vėdinami, kai reikia – šildomi.

Puiku, jog viešasis transportas sparčiai atsinaujina, tampa vis greitesnis ir patogesnis. Pats pastebiu, jog keičiasi ne tik jo išorė, tačiau ir keleiviai. Šiandien viešajame transporte sutinku įvairių žmonių – ir kostiumuotų biurų darbuotojų, ir mamų su vaikais, ir jaunuolių bei senjorų“.

Paulius sako, jog iki šiol neturi vairuotojo pažymėjimo. „Man patinka, kad nereikia rūpintis parkavimo vieta, sekti kuro kainų, ieškoti garažo ar apskritai, kur laikyti automobilį. Užtenka tik gerai pasiplanuoti ir viską įmanoma kuo puikiausiai spėti. Be to, įlipus į autobusą ar troleibusą gali atsipalaiduoti ir tuo mėgautis. Tokios akimirkos, kai visur tenka skubėti ir rasti laiko sau vis sunkiau, yra didelis privalumas“.

[left]Visą gyvenimą – tik viešuoju transportu