Pas Valerijų Rudzunską plūsta žmonės iš visos Lietuvos: vieni ateina patarimo, kiti prašo pagalbos. Yra ir tokių, kurie pas Panaros kaime gyvenantį dvasininką važiuoja kvepalų – iš brangiųjų atarų ir kitų ypatingo kvapo eterinių aliejų.

Emilija ČEPULIONYTĖ

Bendruomenė, kurioje gera

Kunigas V. Rudzinskas – išskirtinis žmogus. Dievo Gailestingumo koplyčios rektorius, Vilkaviškio katedros kapitulos garbės kanauninkas, asmuo, įkūręs Pilnų namų bendruomenę, kur vietos randa kiekvienas, kuriam reikia pagalbos. „Su priklausomais jaunuoliais susiduriu nuo seno. Žmonės kreipdavosi į mane, klausdavo patarimo. Taip ir kilo mintis įkurti bendruomenę, kuri padėtų priklausomiems asmenims sugrįžti į gyvenimą“, – pasakojimą pradeda kunigas Valerijus.

Šiandien bendruomenę sudaro pasišventusieji broliai, besirengiantieji pasišvęsti ir globotiniai ar reabilitacijos programoje dalyvaujantys asmenys. Pilnų namų bendruomenės tikslas – kad turintis problemų žmogus, apsigyvenęs bendruomenėje, įgytų tikėjimą, pradėtų vaduotis iš priklausomybių ir rengtųsi sugrįžti į savarankišką gyvenimą ar pasišvęstų tarnystei.

„Žmonės pas mus papuola įvairiais būdais: vieniems mus rekomenduoja, kiti atranda patys. Reabilitacijos programa trunka metus. Su kenčiančiaisiais nuo įvairių priklausomybių dirbama pagal 12 žingsnių programą. Jiems padeda tiek psichologai, tiek socialiniai darbuotojai. Paskui jie išeina į savarankišką gyvenimą, susiranda darbus, sukuria šeimas. Dauguma prie priklausomybių nebegrįžta“, – džiaugiasi V. Rudzinskas.

Beje, daugelis sugrįžta į namus, kurie jiems padėjo. Juk neretas čia rado ne tik vidinę ramybę, bet ir Dievo tikėjimą, priėmė sakramentus. „Su daugeliu palaikome ryšius, bendraujame, tad žinome, kaip jiems sekasi. Kai kurie atvažiuoja mūsų aplankyti. Kiekviena sėkmės istorija yra ir mūsų istorija“, – sako bendruomenės įkūrėjas.

Kai idėjos pavyksta

Pilnų namų bendruomenė Panaroje įsikūrė 2005 m. Nuo to laiko pašnekovo ir jo bendraminčių dėka čia iškilo Dievo Gailestingumo koplyčia, buvo įkurtas ekologinis vaistažolių ūkis, pastatytas pirmasis Lietuvoje sertifikuotas pasyvusis namas, pirmasis sertifikuotas A++ energinio naudingumo namas, imta naudoti saulės energija. Prie įvažiavimo yra įrengta elektromobilių įkrovimo vieta, kuria gali naudotis kiekvienas norintysis.

„Viską darėme, kad galėtume išsilaikyti patys ir kad tas išsilaikymas nebūtų brangus. Naujosios technologijos jį gerokai atpigina. Ir gyvenimas tokioje aplinkoje kitoks. Žinoma, pirminės investicijos nebuvo mažos, tačiau mes pasitelkėme mokslininkus, specialistus, puikius statybininkus, taigi visos mūsų idėjos pavyko“, – teigia V. Rudzinskas.

Kunigas labai domisi naujosiomis technologijomis, jų teikiama nauda, tačiau tikina, kad vienas nebūtų tiek padaręs. „Turiu labai šaunią komandą. Žmonės yra išsilavinę, daug skaito, viskuo domisi. Kai tave supa tie, kuriais gali visapusiškai pasitikėti, nuveiki labai daug. Juolab kad niekas nieko nekūrė sau – kūrėme bendruomenei. Jeigu kada nors teks išeiti, išeisime, tačiau tai, ką sukūrėme, liks“, – pabrėžia kunigas.

Vaistažolių ūkis

V. Rudzinskas su bendraminčiais Panaroje įkūrė vaistažolių ūkį. „Mūsų vaistažolių ūkis įkurtas pagal senųjų vienuolynų tradicijas, tačiau jame panaudotos šiuolaikinės technologijos. Ant stogo yra įrengtas saulės kolektorius. Žolelės džiovinamos modernioje kompiuterizuotoje džiovykloje“, – pasakoja pašnekovas.

Iš vaistinių augalų čia pat gaminami prieskoniai ir arbatos. Visą šį darbą atlieka samdomi darbuotojai, tačiau į pagalbą pasitelkiami ir nuo priklausomybių besigydantys vyrai.
„Įkūrėme vaistažolių ūkį, nes tai yra vienas iš būdų išlaikyti mūsų bendruomenę. Džiaugiamės, kad taip buvo sukurta darbo vietų vietiniams darbuotojams. Mūsų arbatos – natūralios, ekologiškos, jas mėgsta žmonės. Ir tai mums taip pat labai svarbu“, – sako V. Rudzinskas.

Atviri visiems norintiesiems

Pas kunigą V. Rudzinską važiuoja ne tik tie, kurie kenčia nuo priklausomybių. Čia skuba ir sunkiai sergantys ar tiesiog gyvenimo prasmės ieškantys žmonės. Kunigas kiekvienam randa laiko, kiekvieną išklauso ir jam padeda.

Tiesa, Pilnų namų bendruomenė turi savo dienotvarkę, maldos, poilsio, dvasinių pratybų ar kitokio ugdymosi ritmą. Todėl visi svečiai, iš anksto dėl atvykimo susitarę su bendruomenės vadovybe, kviečiami dalyvauti maldoje ir dvasinėse pratybose. Be to, jie privalo laikytis bendruomenėje nustatytos regulos, ypač tylos nuo vakarinės iki rytmetinės maldos. Tuo laikotarpiu vaikščioti po teritoriją ar bendrauti su bendruomenėje gyvenančiais žmonėmis griežtai draudžiama.

Svečių prašoma į bendruomenę nesivežti televizorių, radijo aparatų, pasaulietinės spaudos. Griežtai draudžiama atsigabenti alkoholinių gėrimų. Taip pat svečiai įspėjami, kad neleistų naudotis savo mobiliaisiais telefonais bendruomenėje gyvenantiems žmonėms. Tvarka yra tvarka ir jos paisyti – privalu.

Po kasdienių darbų

V. Rudzinsko dienotvarkė – ganėtinai įtempta: darbas veja darbą. Tačiau šis ypatingas žmogus randa šiek tiek laiko ir sau, tiksliau – neįprastam pomėgiui. Laisvu laiku kunigas kuria kvepalus. „Kai visi darbai – nudirbti, kai turiu laisvo laiko, imu kurti kvepalus. Man tai – puikus atokvėpis nuo kasdienybės“, – šypsosi pašnekovas.

Pažintis su kvapų pasauliu įvyko prieš 6–7 metus, kai kunigas dalyvavo aromaterapijos kursuose. „Papasakojau geriems bičiuliams, ką sužinojau ir ko išmokau, o jie mane paskatino kurti. Taip ir įsitraukiau į šią veiklą. Ji be galo maloni mano širdžiai“, – džiaugiasi V. Rudzinskas.

Kvepalų gamybai reikiamas medžiagas atrenka ir užsako gamintojas „Vivi“. Gautus mėginius perduoda V. Rudzinskui, o šis, naudodamas juos, kuria įvairiausius receptus. „Kartais kvapas gimsta tiesiog galvoje, pavyzdžiui, vaikštant. Tuomet bandau sudėlioti ingredientus taip, kad išgaučiau tą kvapą. Ne visada pavyksta, bet tai – ne bėda. Nepavykusius kvapus pasilieku sau. Kvepinuosi kasdien – ir ne tik dėl estetikos, bet ir sveikatinimo tikslais. Juk natūralūs kvapai puikiai veikia įvairius virusus, malšina skausmus, gerina nuotaiką, suteikia energijos“, – dėsto pašnekovas.

Tik natūralūs kvapai

Visiems savo kuriamiems kvepalams V. Rudzinskas renkasi tik sertifikuotus ir 100 proc. natūralius atarus ir kitus eterinius aliejus. Dėl itin kokybiškų sudedamųjų dalių kunigo kuriami kvepalai būna iš tiesų ypatingi. Pauostęs tokį kvapą jo ilgai nepamirši. „Tačiau mano kvepalai tinka ne visiems. Žmonės įpratę prie sintetinių kvapų. Natūralūs yra visiškai kitokie – jie stiprūs, turi savo charakterį. Dėl šios priežasties jie niekada nebus masiniai“, – teigia kunigas.

Tokių kvepalų gamyboje labai svarbus ne tik kiekvienas lašelis, bet ir mažiausios jo dalys. „Sudedamosios medžiagos – brangios, tad jas labai tausoju. Turiu visus būtinus įrankius, padedančius suskaidyti lašelį dalimis. Taip maišau skirtingus ingredientus ir stebiu, kas gi iš to visko išeina“, – šypsosi kvepalų kūrėjas.

Kai iš tam tikrų ingredientų paruošiami mėginiai, šie turi tam tikrą laiką pastovėti – bent porą savaičių. Tiesa, rekomenduojama laikyti ir ilgiau – 1–3 mėnesius. Paskui mėginys uostomas. Tuomet V. Rudzinskas sprendžia, ar verta jį kuo nors pildyti, keisti sudėtį.

Kunigo kurtų produktų galima įsigyti internetu, Vilniaus senamiestyje esančioje ekologiškų prekių parduotuvėje „Žalia rasa“ ar Pilnų namų bendruomenėje. Iš jau sukurtų kvapų galima išsirinkti patinkantį ir, žinoma, tinkantį pagal kainą. O kainos gerokai skiriasi. Vieni kainuoja kelias dešimtis eurų, kiti – kelis šimtus. Nuo ko tai priklauso?

„Kaina priklauso nuo flakono, pakuotės. Vien kai kurie flakonai gali kainuoti kelis šimtus eurų, nors aš tokių nenaudoju. Ir pakuočių kaina smarkiai skiriasi, priklausomai nuo to, kokia ji, kaip buvo pagaminta. Rankų darbo, iš odos ar kitos prabangios medžiagos pagaminta išskirtinė pakuotė kainuos gerokai brangiau už paprastą, niekuo neypatingą“, – aiškina V. Rudzinskas.

Žinoma, kvepalų kainą didina ir jų gamybai naudojami ypatingi atarai ar kiti eteriniai aliejai. Pasak pašnekovo, pavyzdžiui, agarmedžiai yra pasaulyje nykstantys augalai. „Deja, jie nepakankamai tausojami tose šalyse, kur auga, pavyzdžiui, Indijoje. Agarmedžių šiandien teliko apie 10 proc. ir jų toliau mažėja, tad jų kaina kyla kasdien. Ir nors dabar kai kur jau veisiamos naujos plantacijos, kalbama apie tausojimo būtinybę, jų išnaikinta – labai daug“, – dėsto V. Rudzinskas.

Brangiai kainuoja ir tie ingredientai, kurie vežami iš karo neramumų kamuojamų šalių. Sunku surinkti, sunku pagaminti, tad tai atsispindi ir finansiškai. „Kad būtų pagamintas lašas rožių eterinio aliejaus, reikia tūkstančio žiedų. Visa tai kainuoja, tad ir natūralūs kvepalai negali būti pigūs“, – pabrėžia kvepalų kūrėjas.

Kvepalai – kaip dovana

Už parduotus V. Rudzinsko sukurtus produktus gautas pelnas skiriamas Pilnų namų bendruomenei išlaikyti. Tiesa, kaip sako pats pašnekovas, pelnu tai pavadinti sunku. Dėl aukštos sudedamųjų dalių kainos uždarbis būna labai mažas ar jo nebūna visai.

„Pats mėgstu dovanoti kvepalus. Man malonu, kai žmonėms jie kelia džiaugsmą, geras emocijas. Tai yra didžiausias mano darbo įvertinimas“, – sako kvepalų kūrėjas.

Beje, pašnekovas neskirsto kvapų į vyriškus ir moteriškus. „Esu kūręs tiek vyrams, tiek moterims, tačiau pastebiu, kad energingos, savimi pasitikinčios moterys neretai renkasi, atrodytų, vyriškus kvapus. O vyrams kartais visai patinka moteriški. Taigi esu už tai, kad kiekvienas ieškotume ne vyriško ar moteriško, o savojo kvapo“, – teigia V. Rudzinskas.

Atvykusiesiems į Panarą kunigas aprodo savo sukurtus mėginius, duoda jų pauostyti. Jeigu žmogus nieko neišsirenka, galima tartis dėl individualaus kvapo kūrimo. „Tuomet kvepalus kuriu tik tam vieninteliam žmogui – niekas kitas jų neturės. Sukuriu kelis mėginius, kad būtų galima išsirinkti tuos vienintelius. Kartais žmonės atsiveža savo kvepalus ir prašo sukurti ką nors panašaus. Vis dėlto dažniausiai išsirenka iš mano kolekcijos – to, ką jau esu sukūręs“, – pasakoja V. Rudzinskas.

Mažos ir didelės svajonės

Natūralūs kvapai – gana stiprūs, tad jais kvepintis reikia kiek kitaip, nei daugeliui įprasta. Svarbiausia jų nepadauginti. Be to, dera kvepinti pulsuojančias kūno vietas: riešus, smilkinius, odą, esančią už ausų.

„Tie, kas išbando natūralius kvepalus, supranta, kad jie yra visiškai kitokie nei sintetiniai – neerzina, nedirgina. Pakanka mažo kiekio, be to, kvapas, susimaišęs su natūraliu odos kvapu, ima skleistis neįtikėtinomis spalvomis. Tai ir yra tikrasis natūralių kvepalų ypatumas“, – pabrėžia V. Rudzinskas.

Pasak pašnekovo, kiekvienas kvapas jam yra brangus ir ypatingas. „Jie išskirtiniai ne todėl, kad aš juos sukūriau, o dėl to, kad jie sukurti pačios gamtos. Kas gali būti tobuliau? Aš tik sumaišau, sujungiu – eksperimentuoju. Ir tikrai eksperimentuosiu toliau. Dar yra daugybė kvapų, kuriuos norėčiau išbandyti, daugybė derinių, kuriuos norėčiau sukurti“, – prisipažįsta kvapų pasauliu susižavėjęs kunigas.

Vis dėlto apie vieną vienintelį kvapą ar tarptautinį jo paties, kaip kvepalų kūrėjo, pripažinimą V. Rudzinskas nesvajoja. Jo svajonės ir siekiai – kur kas žemiškesni. „Didelių ambicijų neturiu. Kvepalų kūrimas – mano pomėgis. Kuriu tiesiog savo malonumui. Mano svajonės – gerokai paprastesnės. Šiuo metu galvojame apie naujos virtuvės įrangos įgijimą bendruomenės namams. Jau pastatėme A++ energinio naudingumo namą, tad reikia ir atitinkamos virtuvės įrangos. Tikriausiai dar turėsime luktelėti, tačiau anksčiau ar vėliau įsigysime ir tai“, – įsitikinęs V. Rudzinskas.