Palanga, Šventoji, Nida, kitos Lietuvos pajūrio gyvenvietės poilsiautojus traukė nuo seno. Tarpukariu Palanga sukviesdavo tūkstančius atostogaujančiųjų iš Kauno ir daugelio kitų šalies vietovių, o Kuršių nerijos gyvenvietės labiausiai traukė svečius iš Vokietijos. Pažvelkime į 1937 m. poilsio sezoną Palangoje dienraščio „Vakarai“, leisto Klaipėdoje, žurnalistų akimis (citatos iš tų metų liepos ir rugpjūčio mėnesių numerių straipsnių trumpintos, kalba netaisyta).

Manvydas VITKŪNAS

„Nėra Lietuvoje tokios vasarvietės, kuri taip gausiai būtų lankoma, kaip Palanga. Vasarotojų skaičius siekia jau 6 000 asmenų. Visur – dieną, vėlų vakarą ir naktovydį – pilnos gatvės ir svarbiausios užeigos – svetainė ir pajūrio restoranas. Buvo numatyta, kad šiais metais bus mažiau vasarotojų, nes neatvyko J. E. [Jo Ekscelencija] Valstybės Prezidentas, o su juo ir labai daug aukštųjų valdininkų. Tiesa, išoriniu žvilgsniu vasarotojai šiemet daug kuo skiriasi. Daugiausia privažiavo vidutinio ir žemesniojo lygio valdininkų, tarnautojų ir šiaip viduriniojo tipo visuomenės.“

„Per daug norima ištuštinti kišenių“

Nors poilsiautojų tą sezoną buvo gausu, žurnalistai atkreipė dėmesį ir į neišnuomotų kambarių gausą: „Pernai šiuo metu visai nebuvo tuščių butų ir kambarių. Daug kas turėdavo išvykti nakvoti į Kretingą ar Klaipėdą. O šįmet, kur tik nepasisukti, visur pilna tuščių kambarių ir vilų, ir palangiškiai labai skundžiasi, kad maža žmonių tėra, ir namai bei vilos nepadengs net faktinių išlaidų. Vieni sako, kad šįmet yra daug mažiau žmonių, negu pernai, nors užsiregistravusių yra daugiau, vien dėl to, kad pernai nėję registruotis. Bet tai vargu tiesa. Kiti sako, kad šįmet daugiau gyvena už kurorto ribų, nes pačiame kurorte buvusios užprašomos labai aukštos kainos. Dar kiti aiškina, kad šįmet dėl butų kainų pakilimo vasarotojai susitalpina ankštuose butuose. Šiaip ar taip imsime, bet kas tai yra nenormalaus Palangoje su butais ir vasarojimu. Kiek per daug norima ištuštinti kišenių, o svečius matyti tokius, kad jie už viską permokėtų.“

Kituose laikraščio numeriuose į padanges iškeltų nuomos kainų 1937 m. vasarą fenomenas buvo nagrinėjamas toliau, ir galiausiai padaryta išvada, kad daug butų ir vilų nuoma besiverčiančių palangiškių bandė gudrauti ir pergudravo patys save. Jau gegužę ir birželio pradžioje esą sąmoningai buvo pradėti skleisti gandai, kad dauguma butų ir vilų – išnuomota ir liko tik brangūs variantai. Tačiau tai sukėlė atvirkštinę reakciją – užuot suskubę strimgalviais rezervuoti „paskutinius“ brangius butus, nemažai žmonių numojo ranka ir išvis atsisakė planų ilsėtis Palangoje arba ieškojo pigesnių pasiūlymų ne tik kurorte, bet ir kitose pajūrio gyvenvietėse. Likusius tuščius butus savininkams teko išnuomoti už pusę kainos, o tai sukėlė didžiulį nepasitenkinimą tų atostogautojų, kurie buvo sumokėję vasaros pradžioje prašytas dideles sumas. Jie jautėsi tiesiog apgauti godžių šeimininkų.

Mados ir draudimai

Apie 1937 m. vasaros sezono kurorto madas laikraščio korespondentas rašė štai ką: „Čia reikia paminėti moterų šiemetinę madą. Anksčiau daug dėmesio buvo kreipiama į įvairiaspalves šilkines pižamas, o šiemet kiekviename žingsnyje sutinki moteris mėlynomis vilnonėmis kelnėmis; pirmoje eilėje taip apsidariusios visos žydės. Dėl to daugelis šitą apsirengimą vadina žydiška uniforma.“

Korespondentams krito į akis įvairios vasarinės Palangos keistenybės: „Palanga įgautų dar didesnį jaukumą ir žavumą, jei visur būtų tinkami takai pasivaikščioti: tiek šaligatviai, tiek šiaip takai pajūryje. Dabar vietomis tenka klampoti giliu smėliu. Kartais vėjas užneša smėliu nutiestas į pajūrį lentas, tad tenka keliolika dienų laukti, kol tą smėlį kas susimyli nukasti. Kaip kitais, taip ir šiemet, gal net daugiau prikaišiota lentelių su parašu „Neiti“. Ir tųjų lentelių „Neiti“ vietomis tiek yra daug, kad nežinai žmogus, kur ir begalima eiti. Tad vasarotojai, nematydami tų lentelių ypatingos reikšmės, nekreipia dėmesio į tuos įspėjamuosius ženklus ir vaikščioja, kur jiems patinka.“

Tarp keistų draudimų buvo minimas ir su vaikais atostogavusių mamų nepasitenkinimą kėlęs draudimas vaikams paplūdimyje kasti duobes kastuvėliais. „Mažesnieji vaikai labai mėgsta savo lopetėlėmis kasinėti pačiam pajūryje visokias „įlankas“, „kūdras“ ir t. t. Tai vaikų mėgstamiausias užsiėmimas saulės atokaitoje; juk negulės jie išdriki kopose, kaip suaugę. Teisybė, taisyklėse yra pasakyta, kad draudžiama pliaže kasti duobes, bet ar vaikų rankomis iškastas dešimt ar dvidešimt centimetrų duobeles galima vadinti duobėmis? Paprastai, jūros bangos tokias duobeles greitai išlygina“, – pritarė nepatenkintoms mamoms „Vakarų“ korespondentas.

Koncertavo čigonai

Pagrindinės atostogautojų pramogos kaip dabar, taip ir tada buvo maudynės jūroje ir pasisėdėjimai kavinėse bei restoranuose. Taip pat poilsiautojai labai mėgo koncertus. Beveik visą vasarą Palangoje grojo privatūs ir Lietuvos kariuomenės orkestrai. Ypač daug liaupsių sulaukė husarų pulko orkestras, grojęs parke. Tačiau didžiausias 1937-ųjų vasaros sezono kultūrinis įvykis Palangoje buvo Valstybės radiofono simfoninio orkestro, diriguojamo Balio Dvariono, koncertai. Su šiuo orkestru koncertavo ir specialiai atvykę užsienio šalių dirigentai, muzikantai, dainavo Kipras Petrauskas ir kiti profesionalūs atlikėjai.

Linksmo šurmulio į Palangos muzikinį gyvenimą įnešė iš Budapešto atvykęs ir kurhauze koncertą surengęs Vengrijos čigonų berniukų ansamblis. Tiesa, šį renginį aptemdė incidentas – klausytojų susirinko labai daug, prieš prasidedant renginiui prie bilietų kasų įvyko susistumdymas, kažkas iškūlė lango stiklą. Tvarką įvedė iškviesti policijos pareigūnai.

Atostogautojai savo poilsį paįvairindavo knygomis. Tuomet dar nedidelį knygų fondą turėjusi neseniai įkurta Palangos viešoji biblioteka sulaukė daug lankytojų.

Avarijos auka

1937 m. vasarą žurnalistai atkreipė dėmesį, kad Palangoje pastebimai pagausėjo automobilių. „Į Palangą atvyksta vasaroti ir turtingų žmonių su savo nuosavais automobiliais. Žinoma, automobilių judėjimas labai įvairina gyvenimą, bet visa bėda, kad tie vasarotojai yra pamėgę greitą važiavimą, kuris Palangos žvyruotose gatvėse sukelia debesis dulkių. Būtų vasarotojų prašymas bent keliais kilometrais per valandą sumažinti skubą.“ Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad kai kurie vairuotojai įsigudrina savo automobiliais važinėtis po parką (dabar – Palangos botanikos sodas), nors tai daryti draudžiama.

Kurorte ir jo prieigose įvykdavo ir avarijų. Liepos 19 d. numeryje rašoma: „Vakar apie 11 val. iš Darbėnų ėjęs prekinis autobusas, kuris vežė iš Darbėnų ekskursantus į Palangą, užvažiavo ties Palangos aerodromu ant vienkinkio vežimo. Sulaužyta arkliui koja. Važiavusi moteriškė ir vežimas liko sveiki. Arklys čia pat vietoje buvo nušautas.“

Nusikaltimų Palangoje buvo nedaug, dažniausiai būdavo įvykdomos smulkios vagystės. „Jau prieš sezono pradžią šįmet pajūry būdavo atsitikimų, kad besimaudančiam dingsta batai, pinigai arba laikrodis iš kišenės, drapanos, bet įsilaužimo vagysčių dar neteko girdėti. Tik liepos mėn. 23 naktį nežinomi įsilaužikai įsiveržė į saldainių ir papirosų kioską, esantį Vytauto ir Kęstučio gatvių kampe, ir viską čia išvertė, išplėšė, matyt, pinigų ieškodami. Išnešta daug geresniosios rūšies papirosų.“

Kaip beveik kasmet, taip ir 1937 m. vasarą Palangoje neapsieita be nelaimių jūroje. Rugpjūčio 14-ąją Baltija pasiglemžė dvidešimtmetę merginą.

Karalius ir karalienė

Mieste vyko įvairūs renginiai: žirgų lenktynės, tarptautinis šachmatų turnyras, Jūros šventė su laivų regata. Norintieji turėjo progą išplaukti į jūrą laivais, kurie švartuodavosi prie jūros tilto. Liepos 17 d. Palangoje buvo surengta didžiulė Birutės šventė, kurios iniciatorėmis tapo Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos narės (birutietės) ir Šaulių sąjungos narės. Surengti keli koncertai, iškilminga eisena, vakaronė prie laužo, paskaita, vaidinimas. Prie Birutės kalno vyko pamaldos, buvo pašventintas Birutės paminklo kertinis akmuo.
Nemažo žiūrovų dėmesio sulaukė ir futbolo rungtynės, kuriose rungėsi dvi Šaulių sąjungos futbolo komandos. Žemaitijos čempionai Sedos šauliai išbandė jėgas su Palangos šaulių komanda. Rezultatu 4:0 pergalę šventė palangiškiai.

Palangos vasarą labai pagyvino įvairių organizacijų rengiamos stovyklos. Pajūryje vyko didžiulė Kūno kultūros rūmų suorganizuota tarptautinė fizinio lavinimo stovykla, skirta visų pirma kūno kultūros mokytojams. Savo patirtimi dalijosi svečiai iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Čekoslovakijos. Kitoje stovykloje buvo susirinkę užsienio šalyse dirbantys lietuviai mokytojai. Taip pat vyko pradinių mokyklų mokytojų, gimnazistų, skautų, šaulių, namų šeimininkių ir kitos stovyklos.

Tarp pramoginių kurorto renginių buvo grožio ir įdegio karalienių ir karalių rinkimai. 1937 m. vasaros grožio karaliene Palangoje tapo notaro iš Šiaulių duktė, o karaliumi – tardytojas iš Rokiškio.

Sezonas – iki Šv. Roko

Rugpjūčio 21 d. laikraštyje „Vakarai“ jau gana nostalgiškai buvo rašoma: „Mūsų vasarvietėse netrukus bus tuščia. Palangos užeigos dar įstengė visai nublukusių ir metų metais kartojamų programos numerių vienai savaitei surasti. Karalius išrinkus, einama prie paprastesnių dalykų: už frizūrą [šukuoseną], už elegantiškiausią pozą, už gražias kojytes ir t. t. duodami prizai ir dovanos. Ar tai vasarvietėse, ar stotyse, ar traukiniuose šiuo tarpu eina didžiausias „tautų persikraustymas“. Vieni atsigaivinę, saulėje įdegę, gera nuotaika, grįžta į nuolatinio darbo vietas, o tie, kurie tuščiai, nemokėdami leido laiką, tokie pat pavytę ir labai nepatenkinti grįžta į namučius. Palangoj, paprastai, vasaros sezonas tęsiasi iki Šv. Roko atlaidų. Pats Rokas rugpjūčio 16 d. išpuola. Tačiau atlaidai keliami į sekmadienį po Šv. Roko. Tuo būdu vasarojimo sezonas šįmet užsitęsė dar visą savaitę. Nors dar daug vasarojančių lieka ir po Roko, bet Palangoje po jo prasideda tylus ir ramus laikas. Svetainių ir restoranų orkestrai išvažiuoja, linksmieji žmonės apleidžia Palangą; pasilieka tik tie, kurie mėgsta ramybę, jūrą, saulę ir gamtą. Nuo šio laiko ir patys palangiškiai pradeda vasaroti.