Kada mūsų visuomenė apie psichikos sveikatą galės kalbėti atvirai ir drąsiai? Gal tam jau atėjo metas? To iš visos širdies viliasi psichikos sveikatos sutrikimų patirties turintys asmenys, tapę psichikos sveikatos ambasadoriais.

Ramutė ŠULČIENĖ

Dalijimasis patirtimi sklaido mitus

Kaip sako psichikos sveikatos srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė Greta Klidziūtė, girdint realių žmonių istorijas lengviau suprasti, kad psichikos sveikatos sunkumų patirtis yra žmogiška ir prasminga.

„Nors pastaruoju metu vis drąsiau kalbama apie tai, kaip jaučiamės, gerėja požiūris į tokius sutrikimus kaip depresija, nerimas, vis dėlto kita dalis sutrikimų lieka užribyje – asmenys, patyrę ar patiriantys psichozę, sunkiai ryžtasi dalintis savo patirtimi.

Net ir keičiantis požiūriui į psichikos sveikatą, vis dar išlieka daug mitų. Tai kuria atskirtį visuomenėje, gali tapti kliūtimi laiku gauti reikiamą pagalbą. Dalijimasis patirtimi ir žmogiškas ryšys veikia geriausiai – gyvai girdėdami žmonių istorijas, per pokalbius megzdami tarpusavio ryšį, mes pradedame keisti ir savo matymą. Pirmiausia matome žmogų, o ne jo diagnozę ar simptomus. Labai svarbu ir tai, kad vienų žmonių patirtis padeda kitiems pripažinti savo sunkumus, leidžia suvokti, kad esi ne vienas tokioje situacijoje“, – teigia G. Klidziūtė.

Psichikos sveikatos ambasadoriais tampa ne tik susidūrę su psichikos sveikatos sunkumais asmenys, bet ir jų artimieji. „Jie neabejotinai irgi patiria sunkumų, kurie gali turėti įtakos jų pačių psichikos sveikatai, dažnai gali jaustis vieniši ir nesuprasti, taip pat susiduria su neigiamomis nuostatomis ir diskriminacija. Artimųjų dalijimasis savo patirtimi leidžia atverti duris atviram pokalbiui, išgirsti juos ir kurti palaikančią bendruomenę“, – apie artimųjų palaikymą kalba pašnekovė.

Pasiteisinusi britų iniciatyva

Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva atkeliavo iš Didžiosios Britanijos – prieš daugiau nei 10 metų panaši iniciatyva prasidėjo šioje šalyje. Ji sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, ilgainiui pastebėta, kad žmonių požiūris į psichikos sveikatos sunkumų patirtis pradėjo gerėti. Kaip pasakoja G. Klidziūtė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pernai pakvietė šios šalies ekspertus į Lietuvą pasidalyti gerąja praktika. Praėjusių metų rudenį iniciatyvos įgyvendinimas įgavo pagreitį, šiuo metu yra paruošta 14 koordinatorių, kurių kiekvienas turi savo psichikos sveikatos ambasadorių komandą. Visi jie per įvairius renginius, susitikimus dalijasi patirtimi.

„Skaitomi pranešimai, vyksta diskusijos, o po jų žmonės turi galimybę pasikalbėti su ambasadoriais individualiai, užmegzti ryšį ir sužinoti daugiau apie psichikos sveikatos ambasadorių istorijas ar kas jiems padėjo. Kiekvienas ambasadorius dalyvauja su savo lūkesčiu ir žinute: vieniems svarbu kalbėti apie savo atsigavimo kelią, kitiems – parodyti, kokia svarbi gali būti bendruomenė kalbantis apie savo psichikos sveikatą“, – veiklas ir tikslus pristato pašnekovė.

„Psichikos sveikatos perspektyvoms“ paskelbus apie iniciatyvos pradžią ir pakvietus žmones tapti ambasadoriais, sulaukta didelio susidomėjimo. „Iš pradžių manėme, kad gali užtrukti, kol žmonės panorės dalytis savo patirtimi viešai, tačiau susidomėjimas parodė, kad šios iniciatyvos reikėjo jau seniai. Nemažai žmonių minėjo, kad tai darė jau iki tapdami ambasadoriais, tačiau ambasadoriaus vardas padrąsino nebijoti atvirai kalbėtis apie patiriamus sunkumus“, – sako G. Klidziūtė.

Drąsa kalbėti socialiniuose tinkluose

Diagnozę „persivalgymo sindromas“ Milda išgirdo po vienos sunkios vasaros.

„Buvau tokios būsenos, kai galėdavau tik verkti ir valgyti. Tuomet supratau, kad maistas mano gyvenime užima neadekvačią dalį ir svarbą. Išties visą gyvenimą su maistu turėjau sunkius santykius: neretai jis buvo mano paguoda, apsidovanojimas, nusiraminimas ir kartu visiškas pragaras. Tačiau prieš daugiau nei trejus metus buvo paskutinis lašas, kai supratau, kad man nepatinka jaustis maisto įkaite, kad tai negali būti vienintelis dalykas, kurio griebiuosi bandydama susitvarkyti su savo problemomis.

Sužinojusi diagnozę pradėjau gydytis Valgymo sutrikimų centre, tačiau jame ilgai neužsibuvau, nes neradau ryšio su savo terapeute. Nuo tada vis ieškau sau tinkamos terapijos srities, bandau skirtingus specialistus. Nors tikrų persivalgymo epizodų nebeturiu, jaučiu, kad valgymo sutrikimas yra dar visai šalia, dažnai kankina emocinis valgymas, kai patiriu stresą, nerandu laiko sau. Esu sveikimo kelyje, ieškojimuose, nors galiu pasakyti, kad didžiausias siaubas – nekontroliuojami persivalgymo epizodai – jau kurį laiką yra įveikti“, – apie savo kelią pasakoja pašnekovė.

Ji savo istorija pradėjo socialiniuose tinkluose dalytis vos gavusi diagnozę ir iškart sulaukė gerų reakcijų. „Daug merginų ir moterų dėkojo, kad dalijuosi išgyvenimais, jos mano istorijoje atpažino save. Kai kas rašė, kad mano istorija paskatino kreiptis pagalbos. Neretai moterys pačios atsiveria, nes pajaučia, kad gali kam nors pasipasakoti, kad jas supranta. Reakcijos sulaukiau nemažai – liūdna, kad yra tiek daug likimo draugių, tačiau dar liūdniau, kad dauguma jų gėdijasi savo sutrikimų, nedrįsta kreiptis pagalbos“, – apgailestauja pašnekovė.

Milda prisimena, kad apie iniciatyvą atsitiktinai sužinojo iš kolegės. „Man svarbu dalytis savo istorija, nes noriu skleisti žinią, kad net ir turėdamas psichikos sveikatos sunkumų patirties gali gyventi visavertį gyvenimą. Noriu paskatinti kitus nenurašyti savęs ir nebijoti kreiptis pagalbos“, – sako mergina.

Paklausta, ar nebuvo dvejonių, baimės, kad gal visgi geriau neviešinti savo istorijos, Milda skubiai paneigia: „Oi, ne! Kadangi savo instagramo paskyroje (pabaisa_po_mano_lova) atvirai kalbu jau maždaug trejus metus, jaučiuosi, kad kalbu tai pačiai auditorijai. Tai irgi labai gerai, nes tai – tam tikra maža mano bendruomenė: atradau bendraminčių, užmezgiau daug šiltų draugysčių. Vis dėlto psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva suteikia galimybę pasiekti daugiau žmonių. Be to, tai ir man pačiai yra kaip terapija – padeda gyti ir nenuleisti rankų matant, kad aplink yra daugiau žmonių, kurie eina per panašias kliūtis ir sunkumus, bet kartu dega ta pačia aistra destigmatizuoti psichikos sveikatos sunkumus. Ši iniciatyva buria žmones, o kartu galima padaryti daugiau nei po vieną.“

Atvira dėl kitų ir savęs

Kita pašnekovė, Martina, nuo paauglystės sirgo depresija, o kartu su ja įsikirtusi į parankę žygiavo nervinė anoreksija. Lūžio taškas, po kurio teko rimtai pažvelgti į sutrikimą ir pradėti gydytis, ištiko sulaukus 24-erių, po poros bandymų nusižudyti. Šiandien Martina jaučiasi gerai, geba valdyti ligą, numatyti atkryčius ir jų išvengti. Ji yra įsitraukusi į psichikos sveikatos sritį, domisi, kas vyksta. Taip praėjusių metų rudenį atvyko į konferenciją, kurioje buvo kalbama apie psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą. „Pamaniau, esu atvira dalytis savo sunkumais, tad puikiai atlikčiau ambasadorės pareigas. Visada labai atvirai apie psichikos sveikatą kalbu savo instagramo paskyroje (martinavai), tad tikiuosi, kad mano balsas per iniciatyvą „Žvelk giliau“ pasieks tuos asmenis, kuriems labiausiai reikia paramos ar tiesiog padrąsinimo eiti savo atsigavimo keliu“, – viliasi pašnekovė.

Ji sako, kad būti psichikos sveikatos ambasadore yra didžiulė privilegija. „Jeigu nebūčiau drąsi ir nesugebėčiau apie savo ligos kelią kalbėti be jokio gėdos jausmo – nelaikyčiau savęs tinkama pretenduoti į ambasadores. Darau tai dėl žmonių, kurie vis dar tiki mitais apie psichikos sutrikimų turinčius asmenis, ir dėl tų, kurie susidūrė su ignoravimu, buvo stigmatizuojami ar kitaip žeminami, ir dėl savęs pačios. Nuoširdžiai tikiu, kad kalbėjimasis apie sunkius dalykus sumažina jų svorį bent jau perpus. Labai noriu, kad žmonės nebijotų kreiptis į specialistus, negailėtų daugiau laiko savo psichikos sveikatai gerinti ir pradėtų mylėti save tokius, kokie yra“, – sako psichikos sveikatos ambasadorė Martina.

Kai po bandymų žudytis psichiatrė išdavė siuntimą į psichikos sveikatos centrą, prasidėjo jos tikroji kelionė sveikimo link. Šiemet Martina skaičiuoja dešimtus metus nuo išėjimo iš ligoninės, tačiau per tą laikotarpį buvo nemažai atkryčių, nemažai nevalgymo ir depresyvių epizodų. „Su kiekvienu jų darosi vis lengviau nuspėti, kada tai įvyks, tad šiuo metu save laikau visiškai pasveikusia“, – pasakoja Martina.

Gerų pokyčių pradžia

Paklausėme pašnekovių, kas joms asmeniškai buvo ir tebėra svarbiausia susiduriant su psichikos sveikatos sunkumais. Kaip sako Martina, ji yra žmonių žmogus, tad vienas svarbiausių dalykų, niekada nebuvęs tabu, – kalbėti apie savo psichikos sveikatą, išklausyti kitų sunkumus, stengtis suprasti ir palaikyti kiekvieną, susiduriantį su psichikos sveikatos sutrikimais. „Vienas svarbiausių dalykų mano sveikimo kelyje buvo buvimas tarp kitų, turinčių panašių ar tokių pat sunkumų. Tik tada nesijaučiau viena su savo problemomis ir buvau suprasta. Specialistų pagalba taip pat yra vienas iš sveikimo kelių. Esu beprotiškai atvira ir apie bet kokią problemą kalbuosi be jokių skrupulų, esu dėkinga visiems mane gydžiusiems už lygiai tokį pat atvirumą ir nuoširdumą. Artimųjų bei draugų palaikymas taip pat atlieka didžiulį vaidmenį. Vis dėlto pats svarbiausias dalykas – noras gauti pagalbos ir išeiti iš tos būsenos“, – pabrėžia pašnekovė.

Ji sako, gerai suprantanti, kaip sudėtinga gali būti žengti pirmą žingsnį. „Sutrikimas tampa lyg ir gyvenimo būdu, tad tenka išeiti iš komforto zonos, kurioje įprantame gyventi. Kad būtų lengviau atskleisti savo savijautą artimiesiems ir pradėti kalbėti apie patiriamus sunkumus su specialistais, iš pradžių labai pravartu visas savo emocijas išrašyti, o tada perskaityti“, – savo patirtimi dalijasi Martina.

Milda didele pagalba sau pačiai įvardija oficialią diagnozę. „Man iš tiesų labai padėjo oficiali diagnozė, nes supratau, kad tai nesu aš, kad su manimi viskas gerai – aš tiesiog susirgau, vadinasi, galiu pasveikti. Žinoma, padeda ir terapija, specialisto turėjimas šalia, kuris žino, ką daro, taip pat pokalbiai su tais žmonėmis, kurie susidūrę su panašiais išgyvenimais“, – sako ji.

Pašnekoves džiugina, kad Lietuvoje vis garsiau ir atviriau kalbama apie įvairius psichikos sutrikimus, pripažįstama, kad visi susiduriame su sunkumais, nes pripažinus pagaliau galima judėti sveikimo link.