Praėjusią savaitę Vilniaus gyvybės langelyje buvo rasta berniukas – pirmasis šiemet Vilniuje. O per beveik aštuonerius metus nuo langelio įsteigimo, čia rasta 12 mergaičių ir 10 berniukų.

Pirmasis gyvybės langelis mūsų šalyje įkurtas prieš aštuonerius metus. Tai vieta, kurioje mamos palieka savo kūdikius... Galbūt nė nepažvelgusios į savo vaiko veidą, o gal su didžiausiu širdies sopuliu? To niekada nesužinosime, kaip ir palikti vaikeliai niekuomet nepažinos savo tėvų...

Pradžia – prieš 8 metus

Gyvybės langelių Lietuvoje įkūrimo iniciatorė – tuometė Seimo narė, aktorė Asta Baukutė. Iš pradžių pasiūlymas sukėlė daug sumaišties – įvairių diskusijų, svarstymų, teiginių ir prieštaravimų. Vis dėlto mintis tapo kūnu, ir 2009 m. Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose buvo įsteigtas pirmasis gyvybės langelis.

Šiandien Lietuvoje tokių langelių – jau aštuoni: minėtasis Vilniuje, du Kaune (Krikščioniškuosiuose ir Prano Mažylio gimdymo namuose), po vieną Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Šiaulių moters ir vaiko klinikoje, Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose, Marijampolės ligoninėje ir Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

Per visą gyvybės langelių gyvavimo laiką juose palikta trisdešimt kūdikių. Statistika tokia: pirmaisiais metais paliktas tik vienas kūdikis, antraisiais, 2010 m., – dvylika, 2011-aisiais – keturi, 2012 m. – šeši, pernai – septyni kūdikiai.

Taigi gyvybės langeliai, atrodo, yra savotiškas gelbėjimosi ratas mamoms, nenorinčioms auginti savo kūdikio ar dėl kažkokių bėdų negalinčioms to daryti. Ši realybe virtusi humaniška idėja ne vienam kūdikiui suteikė galimybę išgyventi, o ne atsidurti šiukšlių konteineryje ar kanalizacijos šulinyje... Skamba drastiškai, tačiau tokia realybė.

Įdėtas ir vaikas

Kas yra gyvybės langelis? Tai speciali kapsulė, į kurią, pravėrus langelį iš laukujės pastato pusės, įdedamas kūdikis. Tuomet gimdymo namų personalą pasiekia signalas, kad įstaigą aplankė nauja gyvybė. Medikai apžiūri kūdikį, įvertina jo būklę, praneša policijai ir miesto ar rajono vaiko teisių apsaugos skyriui.

2012 m. sausį P. Mažylio gimdymo namų gyvybės langelyje buvo paliktos nė mėnesio nesulaukusios dvynukės, svėrusios vos 1,9 ir 2,4 kilogramo. Praėjusiųjų metų pabaigoje čia paliktas kone vienerių metų mažylis. Medikų teigimu, berniuką buvo sunku ištraukti iš kapsulės. Jis laikėsi įsitvėręs rankytėmis. Šis mažylis – kol kas vyriausias gyvybės langelių „radinys“.

Netikėtas likimo posūkis

Vienuose gimdymo namuose, kuriuose buvo įrengtas gyvybės langelis, nutiko toks dalykas. „Buvo pavakarys. Stoviniavau prie durų laukdama vyro, – pasakojo gimdymo namuose dirbanti medikė. – Pastebėjau prie pastato privažiavusį automobilį. Sustojo, išjungė šviesas, tačiau niekas neišlipo. Po kurio laiko prasivėrė automobilio durys ir išlipo moteris, iš paskos – vyras.

Rankose jis laikė kūdikį. Ir neryžtingai žengė pastato durų link. Vyriškis nesuprato, kad langelis yra iš lauko pusės, todėl pravėrė gimdymo namų duris. Įžengęs į koridorių nerimastingai apsidairė. Pasiteiravau, gal galėčiau kuo nors padėti.“

Tačiau tai nebuvo vien mandagus klausimas – medikė išties labai pagelbėjo jauniems žmonėms. Padėjo apsispręsti. Pora buvo brolis ir sesuo. Ne, čia nėra jokios kraujomaišos. Tiesiog jauna moteris pastojo, pagimdė sunkia genetine liga sergantį kūdikį, kurio biologinis tėvas iškart pradingo. Mergina buvo sutrikusi ir išsigandusi.

Brolis pasiūlė išeitį – palikti vaikelį gyvybės langelyje. O ta atsitiktinai sutikta medikė tiesiog paaiškino, kad tokių kūdikių gimsta ne vienas, kad valstybė finansuoja jų priežiūrą bei gydymą ir kad palikti vaikelį yra labai paprasta... Tik toliau gyventi su aitriu širdies sopuliu labai sunku.

„Mudvi apsikabinome, nubraukėme ašarą ir išsiskyrėme. Jaunuoliai su kūdikiu grįžo į automobilį ir išvažiavo. Tikiuosi, ne ieškoti kito gyvybės langelio“, – kalbėjo moteris.

Iš tiesų gyvybės langelio idėja ir jos į gyvendinimas sujudino visuomenę. Vieni puolė įrodinėti, kad šis sumanymas – išskirtinė privilegija motinoms-gegutėms, esą taip joms suteikiama galimybė mėgautis seksu be jokių įsipareigojimų. Kiti būgštavo, jog gyvybės langeliai atims galimybę biologiniam tėvui sužinoti, kad jis turi kūdikį. Ir vaikas niekada nesužinos, kas yra jo tikrieji tėvai. Vis dėlto svarbiausias argumentas – palikti kūdikį gyvybės langelyje yra geriau, negu jį pražudyti.

„Dievas mums siunčia įvairių išbandymų. Kūdikio gimimas – moters fizinės ir dvasinės stiprybės patikrinimas. Šiandien jaunimas skuba gyventi. Viskas vyksta dideliu greičiu. Lytiniai santykiai – taip pat. Man kūnas šiurpsta, kai girdžiu kalbant, jog tokius santykius užmezga jau dvylikos trylikos metų mergaitės. Kur jos skuba? Ar toks vaikas jau gali gimdyti kūdikį ir juo rūpintis? Tikrai nesu nusiteikusi prieš gyvybės langelius. Tai – protingas žingsnis, išmintinga ponios A. Baukutės idėja. Tačiau manau, kad tokių langelių neprireiktų, jeigu tėvų ir vaikų santykiai būtų artimesni. Jei tėvai, užuot numetę vaikui pinigų ir apipylę jį dovanomis, drauge nueitų į koncertą, bažnyčią ar bent susėdę prie stalo nuoširdžiai paklaustų atžalos, ar jis jaučiasi laimingas?“ – sakė vienuolė sesuo Agota.

Sonata, jauna mama, taip pat išdėstė savo mintis. „Nevadinkite manęs jauna mama, – šyptelėjo. – Man – greitai keturiasdešimt, nors kūdikio susilaukiau vos prieš pusmetį. Patyriau septynis persileidimus! Ir tik aštuntas kartas buvo stebuklingas. Sūnus – didžiausia mano gyvenimo brangenybė. Mes tikrai nesame turčiai ir gyvename mažyčiame bute. Tačiau tikroji laimė – tikrai ne pinigai ir materialūs turtai. Galbūt mano nuomonė kai kam pasirodys itin konservatyvi ir atgrasi. Tebūnie! Tačiau aš manau, jog tie gyvybės langeliai iš tiesų yra privilegija laisvo elgesio moterims. Joms nesvarbu, su kuo ir kur pasimylėjo, pagimdė ir paliko. Bet juk ne rankinę, ne šunytį, o kūdikį! Mano galva, mūsų teisėsauga ir teisėtvarka – kažkokia iškrypusi. Daugybėje sričių nesusitvarko. Ką jau kalbėti apie tai, kad pajėgtų tramdyti laisvo elgesio motinas.“

Pamestinukų likimai

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Odetos Tarvydienės, svarbiausia vis dėlto tai, kad gyvybės langeliai padėjo kūdikiams išgyventi. Visi palikti vaikai rado globėjus ar buvo įvaikinti.
O. Tarvydienė patikino, kad Vaiko teisių apsaugos ir pagalbos skyriaus Įvaikinimo poskyrio specialistas, informuodamas asmenis apie galimybę globoti vaiką, turėtų pranešti, kad mažylį bus galima įvaikinti tuomet, kai jam sueis 3 mėnesiai. O vaiko tėvai (iki sprendimo dėl įvaikinimo įsiteisėjimo) turi teisę jį susigrąžinti. Būta atvejų, kai vaikus susigrąžino biologinės mamos. Motinystė nustatoma teismine tvarka pagal pateiktą ieškinį. Be abejo, tai užtrunka.

Koks gyvybės langeliuose paliktų kūdikių likimas? „2011 m. vienas kūdikis grąžintas biologinei motinai, trys – įvaikinti. 2012-aisiais du mažyliai grąžinti biologinėms mamoms, vienas globojamas būsimų įtėvių šeimoje. Pernai penki vaikeliai buvo globojami būsimų įtėvių ar įvaikinti, vienas augo laikinų globėjų šeimoje ir vieną kūdikį ketino susigrąžinti biologinė mama“, – vardijo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.

Gimę anonimais

Specialistų teigimu, daugelis moterų patiria pogimdyminę depresiją. Todėl, būna, jaunosios mamos neadekvačiai vertina situaciją. Sutrinka, nesusigaudo, kas atsitiko, išsigąsta. Juolab jei nėštumas buvo netikėtas, neplanuotas, jei finansinė padėtis – sunki ar kūdikis gimė nesveikas.

Apimtos tokios jausmų ir minčių sumaišties, moterys palieka kūdikius. Būna, kad po to, praėjus vos trims keturioms dienoms, jos tarsi nubunda ir suvokia, ką padarė. Tąsyk skuba susigrąžinti savo kūdikį. Tačiau vėlgi sutrinka... Nes sužino, kad, norėdamos susigrąžinti vaikelį, privalės atlikti biologinę motinystę patvirtinantį DNR tyrimą. Procedūra – ilga ir brangi.

Vis dėlto ar gyvybės langeliai – išeitis moteriai, kuri, tarkime, bijodama, kad ateityje gali nesusilaukti vaikų, nenori nutraukti nėštumo, tačiau būsimo kūdikio neketina auginti? Pasak O. Tarvydienės, kiekviena pagimdžiusi moteris turi teisę ir galimybę atsisakyti kūdikio. Jokios sankcijos ir bausmės už tai nėra taikomos. Tačiau teismas turėtų patvirtinti šį moters sprendimą, t. y. kūdikio atsisakymą ir sutikimą leisti jį įvaikinti. Toks sprendimas būtų geresnis už gyvybės langelius ir labiau atitiktų vaiko interesus.

„Kiekvienam iš mūsų kilmė, tegul ir ne pati geriausia, yra svarbus gyvenimo faktas. Valstybėse, kuriose leidžiamas anonimiškas gimdymas, atlikti tyrimai rodo, kad vaikams, kurie nežino savo kilmės, dažniau prireikia psichologų pagalbos. Tokie vaikai dažnai visą gyvenimą save laiko bekilmiais“, – teigė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Kaip žinoma, šiandien gimdymo namuose dirba socialinių darbuotojų, kurie gali pagelbėti sutrukusiai, išsigandusiai ar neturinčiai artimųjų mamai. Jie, objektyviai įvertinę moters psichologinę būklę, neadekvatų požiūrį į esamą situaciją, gali pasiūlyti laikinai palikti vaikelį valstybės globai.

Tokiu atveju mažylis apgyvendinamas kūdikių namuose, ir jam paskiriama globa, t. y. motina gali jį lankyti. Ar situacijai pasikeitus galima grąžinti kūdikį motinai, sprendžia vaiko teisių apsaugos tarnybos. Taigi tokia vaiko grąžinimo biologinei motinai procedūra yra kur kas paprastesnė.

Tūkstantmetė istorija

Gyvybės langelių būta jau viduramžiais. Manoma, kad pirmasis gyvybės langelis buvo įkurtas XII a. pabaigoje vienoje iš Vatikano ligoninių. Tai buvo pamestinukų, kurie iki tol būdavo paliekami tiesiog gatvėje, prieglauda. Vėliau, apie XVII a., gyvybės langelių atsirado ir Prancūzijoje.

Šiais laikais tokių langelių rastume visame pasaulyje: Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Šveicarijoje, Austrijoje, Japonijoje... 2000-aisiais Vokietijoje atsiradusiuose gyvybės langeliuose per metus paliekama vidutiniškai apie 50 kūdikių. Statistika byloja, jog tai dažniausiai imigrantų mažyliai.

O štai Japonijoje gyvybės langeliuose dažnai paliekami neįgalūs vaikai. Net penkiasdešimtyje JAV valstijų mamos gali palikti kūdikius saugiose vietose, t. y. policijos nuovadose, gaisrinėse ar ligoninėse. Tik tai padaryti jos privalo po gimdymo praėjus ne daugiau kaip 72 val.

Vos gimę pasmerkti myriop

Policijos departamento duomenimis, 2005–2008 m. mūsų šalyje nužudyta septyniolika naujagimių! Uždusinta, rasta šiukšlių konteineriuose ir pan. Tokių šiurpių istorijų dažnai mirga spaudoje ir TV ekranuose.

Kodėl motina, pagimdžiusi kūdikį, ryžtasi jį sunaikinti? Mokslininkai, psichologai ieško atsakymų į šį klausimą. Be abejo, kiekvienas atvejis – skirtingas. Vis dėlto, mokslininkų nuomone, dažniausiai drastiškus veiksmus išprovokuoja pogimdyminė depresija, afekto būklė. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 60 proc. vyresnių nei 25 metų moterų kūdikius nužudė apimtos sunkios psichozės.

Jaunesnio amžiaus moteris, užklupus gimdymo skausmams, apima panika. Dažniausiai jos gimdo ne ligoninėje, o viešajame tualete (pavyzdžiui, degalinėje), sandėliuke ar pan. Ir išgirdusios kūdikio klyksmą imasi drastiškų veiksmų. Daugelis kūdikių atsikračiusių motinų neigė nėštumą. Žinoma, tokia reakcija į kūno pokyčius neretai išduoda protinę ligą. Panašiai elgiasi moterys, bijančios aplinkinių reakcijos, nekenčiančios vaiko tėvo, patyrusios fizinį ir psichologinį smurtą.

Baudžiamasis kodeksas už naujagimio nužudymą numato laisvės atėmimo nuo 5 iki 20 metų bausmę ir netgi įkalinimą iki gyvos galvos.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė“