Kauno klinikose prieš trejus metus gimė mažiausia mergaitė šalyje – vos 22 savaičių gestacinio amžiaus, 350 gramų svorio ir 25 cm ūgio, kone telpanti į delną. Tai buvo pirmasis toks atvejis Lietuvos neonatologijos istorijoje. Mažylės mama pasakoja savo istoriją ir įkvepia niekada neprarasti tikėjimo palankia ateitimi.

Pasak mažiausios gimusios mergaitės Skaistės mamos Sandros Stegvilės, pirmą kartą pamačius savo kūdikį buvo patirta itin daug baimės ir liūdesio, nes tą akimirką aplankė mintis, kad tokie vaikai neišgyvena. „Dukrelė buvo labai maža, kone tilpo į delną, o jos blauzdelė buvo mano mažojo rankos piršto dydžio. Pirmomis dienomis jaučiau labai daug baimės, skausmo, savęs kaltinimų, gal kažką padariau ne taip. Mažylė gulėjo inkubatoriuje intensyviosios terapijos palatoje apkarstyta laidais, apklota specialiu apklotu, kad odelė neišsausėtų ir nesušaltų, todėl jos net gerai nesimatė“, – pasakoja Skaistės mama.

S. Stegvilei tuo metu labiausiai reikėjo psichologinės paramos, palaikymo ir gerųjų istorijų, kurios padėtų patikėti, kad išgyvens ir jos mažylė. „Nepasidaviau, ieškojau bet kokios pozityvios informacijos apie išgyvenusius pačius mažiausius kūdikius pasaulyje, domėjausi, kaip tokie vaikai gyvena toliau, ir tikėjau, kad Skaistė nepasiduos bei išsikovos savo gyvenimą“, – pirmąsias dienas ligoninėje prisimena Sandra.

Mamai būtina įvairiapusė parama

Pasak psichologės Ingos Būdvytytės, visų pirma, svarbiausia pasirūpinti mažylio mama. „Priešlaikinis gimdymas emociškai ypač paveikia mamas, jos dažniau nei kitos mamos būna linkusios į nerimą ir pogimdyvinę depresiją. Mama turi rūpintis savo poilsiu ir savimi, nes neišnešiotukui svarbu jausti stiprią mamą šalia. Dėl to labai svarbus šeimos ir artimųjų palaikymas“, – pasakojo psichologė.

Kauno klinikų Neonatologijos klinikos slaugos vadovė Natalija Skorobogatova sako, kad psichologiškai sunkiausi momentai yra naujagimio liga, jo sunki būklė, tuomet sunku matyti susikrimtusią šeimą ir tokią akimirką jai reikia visokeriopos paramos.

Psichologės I. Būdvytytės teigimu, neretai neišnešiotų naujagimių mamoms trūksta artimo kontakto su mažyliu jam būnant intensyviosios priežiūros skyriuje. „Svarbu kiek tik leidžia galimybės būti šalia, kalbinti naujagimį, kad pažintumėte vienas kitą. Mamos balsas padės mažyliui užmegzti ryšį, atsipalaiduoti, o svarbiausia – ramins. Svarbus akių kontaktas, prisilietimas. Stenkitės kuo dažniau laikyti mažylį ant krūtinės, kad jis jaustų jūsų odą, girdėtų pažįstamą širdies plakimą“, – patarimais dalijasi psichologė.

Vaikai kovoja ir pasiekia pergalių

„Kol mes gulėjome ligoninėje, o joje praleidome pusmetį, viskuo buvo pasirūpinta. Pavyzdžiui, sauskelnėmis, kurių reikėjo paties mažiausio dydžio, pritaikyto būtent neišnešiotų naujagimių odelei. Pirmosiomis savaitėmis medicinos personalas dar perkirpdavo jas per pusę, nes ir mažiausios sauskelnės Skaistei buvo per didelės“, – pasakoja S. Stegvilė.

Šiuo metu Skaistei yra treji. Jos vystymas atsilieka, tačiau mažylės tėvai daro viską, kad Skaistė pasivytų savo bendraamžius: lankosi pas gydytojus, terapeutus, kineziterapeutus, lanko įvairius specialius užsiėmimas, kurie skatina mergaitės vystymąsi.

„Labai svarbu, kad sulaukiame paramos, nes vien jausmas, jog kažkas mumis tiki, kad kažkam rūpime ir esame ne vieni, padeda rankoms nenusvirti bei eiti tolyn, tikėti savo mažąja kovotoja“, – kalba S.Stegvilė, socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrusi Skaistės labdaros ir paramos fondą.

Pasak Kauno klinikų Neonatologijos klinikos slaugos vadovės N. Skorabogatovos, Lietuva yra viena pirmaujančių Europos šalių, kuriose yra mažas naujagimių ir kūdikių mirtingumas. „Norint pasiekti tokius rezultatus yra būtinas visos visuomenės indėlis, įvairios akcijos prisideda prie šių teigiamų rezultatų“, –verslo įmonių iniciatyvomis džiaugiasi N. Skorabogatova.