Vilniuje atidarytas kelis metus tvarkytas reformatų sodas. Anot vilniečių, parkas atrodo gerokai geriau nei anksčiau, o atidarymo kai kurie laukė dar nuo rekonstrukcijos pradžios 2018 metais.

Lukas Kodis

Atnaujintame parke apsilankę parko prieigose gyvenantys Agnė ir Mindaugas džiaugiasi, kad bendruomenė neleido kirsti sode augančių medžių.

„Gerai, kad bendruomenė neleido kirsti medžių. Gyvenam netoliese, kaip parke dabar gyvenam“, – juokauja vilnietė Agnė. Jai antrina Mindaugas:

„Super, ką tik atėjom, bet labai laukėm. Anksčiau labai daug betono buvo, mažiau žalumos.“

Dėkoja ir kritikams

Atidarymo šventėje dalyvavęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia, kad dėkoja, net ir projekto kritikams, nes tik taip galėjo gimti geriausias sodo variantas.

„Kelias, kaip pertvarkyti šią vietą prasidėjo dar prieš man tampant meru, buvo daug diskusijų, kaip ką padaryti. Esu patenkintas, kad mums, visai plačiai komandai pavyko viską padaryti gerai. Sveikinu ir savivaldybės komandą, ir kaimynus visus, projektuotojus, statybininkus, ir kritikus, tiesą sakant. Visus kas prisidėjo, kad projektas būtų geresnis“, – sveikino susirinkusius meras.

Pasakodamas apie parką iki rekonstrukcijos R. Šimašius priminė ir tai, kad ankščiau ši miesto erdvė nerodė pagarbos istorijai.

„Galima įvairiai žiūrėti į transformaciją, kuri įvyko, galbūt mažiau dabar yra monumentalumo ir konceptualumo nei buvo prieš tai su betoniniais luitais. Aš buvau tos aikštės kasdieninis naudotojas, nes savo vaikus kas dieną šiuo taku vedžiau į darželį ir matydavau, kaip liūdna čia yra.

Tikrai net neabejoju, kad dabar čia bus daug daugiau žmonių ir jie džiaugsis Vilniumi. Dar svarbiau suprasti, kad mūsų miestas Vilnius yra ne apie sovietinę gigantomaniją, ir ne apie nepagarbą istorijai, kas būdavo anksčiau. Nes gražu ar ne – kita tema, bet faktas, kad tai buvo raudoniesiems partizanams įrengti stilizuoti, apkasai kapinių vietoje.

Kviečiu įsiklausyti į tai – kapinių vietoje įrengtas apkasus simbolizuojantis memorialas. Aš žinau, kad ir autorius vėliau nelabai didžiavosi šiuo darbu. Tai, kad čia nebėra sovietiniams partizanams gerbti skirtų apkasų kapinių vietoje, o yra vieta, kurioje malonu būti, mano supratimu yra pasiekimas ir Vilniaus veido atspindys“, – įsitikinęs R. Šimašius.

Išgydyta trauma

Lietuvos evangelikų reformatų superintendentas Tomas Šernas renginio metu juokavo, kad tenka susidurti su žmonėmis, kurie reformatoriaus kartais neskiria nuo transformatoriaus. Tačiau dabar, anot jo, buvo išgydyta istorinė trauma ir vis daugiau žmonių galės susipažinti su Lietuvos reformatų istorija.

„Ta sovietmečio okupacija, taip seniai buvo ar ne? Bet tik dabar ši vieta yra sutvarkyta ir ta trauma pagydyta. Atrodo taip seniai, bet štai kitapus pylimo gatvės yra šio istorinio, architektūrinio parko dalis – Reformatų bažnyčia. Kaip parkas buvo paverstas paminklų vieta, taip bažnyčia, buvo paversta kino teatru, nuo stogo nuimtos skulptūros, o laiptai padaryti iš žydų kapinių antkapių. Įsiklausykite – eina žmonės į kino teatrą per antkapius. Todėl dabar bažnyčia jau kurį laiką be laiptų.

Viliuosi, kad reformatų sodas, čia iškilsiantis paminklas reformacijai, bus naudingas visiems mums. Kad galėtume vertinti mūsų istoriją, kultūrą ir dvasingumą. Galės priminti vilniečiams apie krikščionybę, jos vaisius, pirmuosius Lietuvos raštininkus. Turėsiu galimybę dabar, kai manęs klaus kas tie reformatai, sakyti „čia toks sodas gražus Vilniuje“, – juokauja T. Šernas.

Pažymėtos svarbios vietos

Anot Vilniaus miesto savivaldybės, rekonstrukcijos metu buvo išgirstas ir vilniečių siūlymas ne segmentuoti skverą, o siekti universalumo: nuspręsta, jog Vilniaus evangelikų reformatų sinodo pastato komplekso teritorija su sakralia zona, kurioje 1982–1983 m. buvo išgriautos kapinės, bus įamžinta ir išskirta kraštovaizdžio priemonėmis – raudonomis trinkelėmis, tačiau likusių sodo erdvių funkcijos iš esmės nebus keičiamos.

Atskiri sodo plotai apsodinti kiliminiais augalais ir svogūninėmis pavasarį žydinčiomis gėlėmis. Be to, rekonstrukcijos metu buvo siekiama teritoriją paversti ornitologiškai patrauklia buveine paukščiams, praturtinti bioįvairovę ir sukurti jaukią mūsų kasdienio gyvenimo erdvę.

Reformatų sodo projektas buvo ne kartą keičiamas atsižvelgus ir į gyventojų bei miestiečių išreikštas pastabas. Nuspręsta išsaugoti daugiau medžių, atsisakyta sodo aptvėrimo idėjos, rasta tinkamiausia vieta paminklui, pakoreguota tranzitinių takų sistema, jiems parinkta kieta danga.