Darbdavio patalpose užtikrinti saugias ir sveikas darbuotojo darbo sąlygas nesudėtinga. O kaip jas užtikrinti, kai darbuotojas dirba nuotoliniu būdu? Teisininkai yra pateikę rekomendacijų dėl nuotolinio darbo specifikos, tačiau šįkart minėtą situaciją panagrinėkime kitu aspektu – ar darbdaviui įrengus darbo vietą darbuotojo namuose, atsiras naujų mokestinių prievolių? Atsako mokymų įmonės COUNTLINE lektorė Jurgita Navikienė.

Dėl pajamų natūra didėja mokesčių našta

Dažnam vadovui ir buhalteriui žodžių junginys „pajamos natūra" sukelia galvos skausmą. Tai reiškia, kad padidės mokesčių našta, kai prie sutarto darbuotojo darbo užmokesčio teks pridėti pinigais įvertintas pajamas natūra (turtu ar paslaugomis gautą naudą). Tuomet nuo bendros sumos reikės apskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį (GPM) bei valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tokių mokesčių suma svyruoja nuo 41 iki beveik 45 procentų. Todėl pajamų natūra apmokestinimo stengiasi išvengti daugelis darbdavių.

Taigi, jeigu darbuotojas dirba nuotoliniu būdu ir atsakingas darbdavys nupirks bei pristatys į jo namus ergonomišką stalą, patogią kėdę, kompiuterį ir stalinę lempą – tai yra aprūpins būtiniausiomis darbo priemonėmis – ar visi minėti daiktai turi būti laikomi pajamomis natūra ir atitinkamai apmokestinami? Atsakymai galimi du – ir taip, ir ne.

Galimi keli turto įvardijimo scenarijai

Ar tai yra, ar nėra pajamos natūra priklauso nuo įvairių aplinkybių. Pirmas scenarijus galėtų būti toks: tokias darbo priemones darbdavys įvardija kaip įmonės ilgalaikį ar trumpalaikį turtą ir jį kontroliuoja. Tokiu atveju turtas apskaitomas ilgalaikio turto registruose. Jeigu kai kurių perduotų daiktų vertė nesiekia ilgalaikio turto minimalios vertės, tuomet ir priskyrusi jų įsigijimo kainą leidžiamiems atskaitymams, įmonė vis tiek kontroliuoja šį turtą, tvarkydama jo kiekinę apskaitą. Darbuotojui nebedirbant nuotoliniu būdu, darbdavys šį turtą susigrąžintų į įmonę. Tuomet pajamų natūra neatsiranda ir darbdavys jokių papildomų mokesčių neišskaičiuoja iš darbuotojo algos.

Antras scenarijus: kai nupirktas darbo priemones darbdavys perduoda darbuotojui ir jokios kontrolės nevykdo. Tuomet perdavimo momentu turėtų būti apskaičiuojama minėto turto įsigijimo vertė, įskaitant ir sumokėtą PVM sumą, ją pridėjus tą mėnesį prie darbuotojo algos. Tuomet nuo darbuotojo algos turi būti nuskaitomi visi su darbo santykiais susiję mokesčiai. Jeigu tokios naštos darbdavys nenori „užkrauti" ant darbuotojo pečių, mokesčius nuo pajamų natūra galima sumokėti ir darbdavio lėšomis. Pavyzdžiui, jeigu visi perduoti daiktai kainavo 2.000 Eur, darbdavys dar turėtų sumokėti ne mažiau nei 800 Eur su darbo santykiais susijusių mokesčių. Tačiau šie mokesčiai turi būti priskiriami neleidžiamiems atskaitymams.

Ar sumažės apmokestinamasis pelnas?

Perdavus darbuotojui darbo priemones naudoti nuotoliniu būdu, tačiau darbdaviui ir toliau jas įvardijant kaip įmonės turtą, jų įsigijimo savikaina bus leidžiami atskaitymai, apskaičiuojant pelno mokestį. Tą patį galima teigti ir apie galimybę pasinaudoti pirkimo PVM atskaita – ji galima.

Kai bus apmokestintos pajamomis natūra perduoto turto įsigijimo kaina, tuomet šio turto įsigijimo savikaina taip pat galės mažinti apmokestinamąjį pelną. Visgi šiuo atveju mokestinė našta yra gerokai didesnė. Taip pat šiuo atveju nėra galima PVM atskaita.

Kompensavimo mechanizmas

Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius kompensuoti darbuotojui asmeninio turto naudojimą. Atrodytų, ši situacija yra gerokai paprastesnė organizaciniu požiūriu – darbdaviui nereikia nieko įsigyti, tik mokėti kompensaciją darbuotojui. Tačiau panagrinėjus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentaro pavyzdžius paaiškėja, kad „darbuotojo gauta kompensacija už darbo metu naudojamas asmenines priemones ar turtą priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu tokios kompensacijos mokėjimas reglamentuotas darbdavio patvirtintose kompensacijos mokėjimo taisyklėse, kuriose nustatyta kompensacijos apskaičiavimo tvarka ir dydis."

Vadinasi, „paprastuoju būdu" mokėti tokios kompensacijos nepavyks, kaip mano kai kurie darbdaviai, teigdami, jog moka nedidelę, pavyzdžiui, 100 Eur kompensaciją nuotoliniu būdu dirbančiam darbuotojui „už viską" – vandenį, elektros energiją, asmeninį kompiuterį, kėdę, stalą, stalinę lempą. Nes kitame jau minėto komentaro pavyzdyje teigiama, kad darbdavys, norėdamas darbuotojui kompensuoti jo kompiuterio naudojimą, turi:

Gauti iš darbuotojo tokio turto įsigijimo dokumentą;
Apskaičiuoti mėnesinę tokio turto naudojimo sumą. Pavyzdyje buvo skaičiuotas tokio turto nusidėvėjimas, kaip ir kitam įmonės turtui;
Nustatyti, kokia apimtimi šis turtas naudojamas įmonės veikloje. Juk dieną su šiuo kompiuteriu yra vykdomos darbo užduotys, tačiau po darbo valandų jis naudojimas darbuotojo asmeninėms reikmėms.
Komentaro pavyzdyje apskaičiuota, kad 600 Eur vertės kompiuteriui mėnesinė kompensacijos suma gali būti tik 10 Eur, kuri neapmokestinama jokiais su darbo santykiais susijusiais mokesčiais ir gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams, apskaičiuojant pelno mokestį.

Taigi, štai trys galimi scenarijai, kaip darbdaviui įvykdyti prievolę – pasirūpinti saugiomis ir sveikomis darbo sąlygomis, kai darbuotojas dirba nuotoliniu būdu.