Žurnalas „Reitingai“ antradienį pristatė švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus. Sudarytame reitinge – išskirtos  šalies gimnazijos, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaikė kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus (VBE). Taip pat nurodytos ugdymo įstaigos, kurioms matematikos valstybinis brandos egzaminas sekėsi sunkiausiai.

Prasčiausiai matematikos egzaminą laikiusios gimnazijos

Žurnalas „Reitingai“ dėmesį kviečia atkreipti į matematikos egzaminą, kuris 2020 m. atsidūrė ir politikų diskusijų radare. Matematikos valstybinio brandos egzamino šiais metais neišlaikė apie trečdalis visų šalies mokinių. Žurnalo teigimu, kai kuriuose gimnazijose matematikos egzamino nepavyko išlaikyti daugiau nei dviem trečdaliams ten besimokiusių abiturientų.

Pasak reitingų sudarytojų, daugiausiai neišlaikiusiųjų – sostinėje. Tarp jų ir elitinių gimnazijų abiturientai.

„Skaičiuojant absoliučiaisiais skaičiais daugiausiai – net 70 abiturientų – neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino Vilniaus “Žemynos” gimnazijoje. Šiai gimnazijai iki šių metų pavasario vadovavo Rūta Krasauskienė, balandį laimėjusi konkursą eiti Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorės pareigas“, – rašo „Reitingai“.

Žurnalas taip pat pateikia sąrašą prasčiausiai matematikos egzaminą laikiusių gimnazijų, kuriose šiemet mokėsi daugiau nei 20 abiturientų.

Žurnalo reitingai teigimu, Vilniaus "Laisvės" gimnazijoje matematikos VBE neišlaikė 75,6 proc. visų abiturientų, Telšių “Džiugo” - 72,22 proc., Panevėžio “Minties” ir Vilniaus lietuvių namuose matematikos egzamino nepavyko išlaikyti 66,7 proc. visų dvyliktokų, Ignalinos gimnazijoje – 62,5 proc., Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijoje – 62,2 proc., Kelmės J. Graičiūno gimnazijoje – 60,5 proc., Vilniaus Radvilų gimnazijoje – 59,1 proc., Klaipėdos "Žaliakalnio" gimnazijoje – 57,4 proc., Prienų "Žiburio" gimnazijoje – 56 proc., Klaipėdos "Žemynos" gimnazijoje – 54,9 proc., Švenčionių r. Švenčionėlių Mindaugo gimnazijoje – 53,5 proc., Vilniaus Antakalnio gimnazijoje – 52,7 proc., Šiaulių universiteto gimnazijoje – 52,4 proc., Alytaus Putinų gimnazijoje – 52,3 proc., Kretingos J. Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje – 52,04 proc., Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje - 50 proc.

Gimnazijos, kuriose mokiniai geriausiai išlaikė VBE

Toliau žurnalas „Reitingai“ pateikia gimnazijų sąrašą, kurios Lietuvoje lyderiauja pagal išlaikytus brandos egzaminus. Žurnalas „Reitingai“ tai pat pažymi, kad  tik 17-oje iš 332 gimnazijų (kurių mokiniai laikė matematikos VBE) visi dvyliktokai išlaikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Reitingų sudarytojai atkreipia dėmesį, kad į dalykinį reitingą pateko tik tos mokyklos, kuriose lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir anglų kalbos VBE laikė daugiau nei 5 abiturientai, o kitus egzaminus, jei laikė ne mažiau nei 3 abiturientai.

Matematikos geriausiai išmoko:

1. KTU gimnazija

2. Vilniaus licėjus

3. Klaipėdos licėjus

4. Vilniaus jėzuitų gimnazija

5. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

Lietuvių kalbos geriausiai išmoko:

1. Ukmergės r. Želvos gimnazija

2. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

3. Klaipėdos licėjus

4. Kauno jėzuitų gimnazija

5. LSMU gimnazija

Istorijos geriausiai išmoko:

1. Vilniaus licėjus

2. Klaipėdos licėjus

3. KTU gimnazija

4. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

5. Vilniaus jėzuitų gimnazija

Biologijos geriausiai išmoko:

1. Klaipėdos licėjus

2. Šalčininkų r. Eišiškių S. Rapolionio gimnazija

3. KTU gimnazija

4. Vilniaus licėjus

5. Vilniaus jėzuitų gimnazija

IT geriausiai išmoko:

1. Vilniaus jėzuitų gimnazija

2. Klaipėdos licėjus

3. KTU gimnazija

4. LSMU gimnazija

5. Telšių V. Borisevičiaus gimnazija

Chemijos geriausiai išmoko:

1. Vilniaus Žvėryno gimnazija

2. Prienų "Žiburio" gimnazija

3. Šiaulių J. Janonio gimnazija

4. Vilniaus licėjus

5. Klaipėdos "Ažuolyno" gimnazija

Fizikos geriausiai išmoko:

1. Vilniaus licėjus

2. KTU gimnazija

3. Vilniaus jėzuitų gimnazija

4. Klaipėdos "Ažuolyno" gimnazija

5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

Anglų kalbos geriausiai išmoko:

1. Vilniaus licėjus

2. Klaipedos licėjus

3. Kauno technologijos universiteto gimnazija

4. Vilniaus jezuitu gimnazija

5. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija

Geografijos geriausiai išmoko:

1. Kauno jėzuitų gimnazija

2. KTU gimnazija

3. Kėdainių šviesioji gimnazija

4. Vilniaus licėjus

5. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija

Įvertino aukštąsias mokyklas: ir toliau lyderiauja VU bei Vilniaus kolegija

Žurnalas „Reitingai“ pristatė kasmetinius Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingus, atsižvelgdamas į tai, kaip universitetams ir kolegijoms sekasi ruošti bakalauro ir magistro specialistus. Didžiausias dėmesys buvo skirtas darbdavio nuomonei. Pripažinta, kad geriausiai tiek bakalauro, tiek magistro studijų programas rengia kasmetinis reitingų lyderis Vilniaus universitetas (VU), o kolegijų lydere pripažinta Vilniaus kolegija.

Vilniaus kolegija vėl skelbiama reitingų lydere

Žurnalas „Reitingai“ skelbia, kad geriausiųjų valstybinių kolegijų penketuke pirmą vietą užima Vilniaus kolegija, kuri pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra 18-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių. Antroji vieta atitenka Kauno kolegijai, kuri pirmauja beveik trečdalyje, tai yra 13-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių. Šiais metais trečiąja reitingų vieta gali pasigirti Kauno technikos kolegija, kuri pirmauja 4-iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse. Ketvirtoje vietoje šiais metais liko Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos valstybinė kolegija, o penktąją dalinasi Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus verslo kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.

Akcentuojama, kad tiek kolegijų profesiniai bakalaurai, tiek universitetų bakalaurai buvo vertinti pagal tuos pačius parametrus. Didžiausias dalykinio studijų krypčių reitingo svoris – net 30 taškų buvo suteiktas darbdavių nuomonei. Darbdavių apklausą šių metų rugsėjo 13 d. – spalio 7 d. atliko sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“, kuri apklausė 2205 darbdavius (iš jų 21 proc. aukščiausios grandies vadovų, 56 proc. vidurinės grandies vadovų ir 23 proc. žemesnės grandies vadovų) iš visų šalies regionų bei visų ūkio šakių, taip pat viešojo sektoriaus.

Skirtingiems sektoriams atstovaujančių visos Lietuvos darbdavių buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų ir kokių studijų krypčių alumnai dirba jų įmonėse, įstaigose bei organizacijose ir buvo prašoma įvertinti šių krypčių skirtingų kolegijų alumnų parengimą ir darbo kokybę. Darbdaviai galėjo išskirti 1–2 kolegijas, kurių absolventų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai.

Dar 20 taškų buvo atiduota realiam darbdavių elgesiui su baigusiaisiais kolegijas, tai yra kaip kiekvienos kolegijos konkrečios studijų krypties absolventams sekasi įsidarbinti ir kiek jie uždirba.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiais metais buvo įtrauktas ir naujas kriterijus, parodantis studentų nubyrėjimą, tai yra kiek kiekvienos kolegijos kiekvienoje studijų kryptyje pasitraukė ar išstojo studentų. Remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, į reitingą įtrauktas studijas metusių studentų skaičiaus pokytis 2018–2020 metais.

Žurnalas „Reitingai“ taip pat atkreipia dėmesį, kad nors kolegijų ir universitetų bakalaurų rengimas vertintas pagal tuos pačius parametrus, gretinti kolegijų su universitetais negalima, nes skiriasi šių aukštųjų mokyklų misija: studijos kolegijose orientuotos į praktinį parengimą, o universitetų studijos grindžiamos fundamentiniais tyrimais. Taip pat pažymima, kad darbdaviai universitetų alumnus ir kolegijų absolventus vertino atskirai.

Universitetų lyderis ir toliau lieka VU

Žurnalas „Reitingai“ jau septintą kartą pristato lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą. Universitetų bakalaurų rengimo kokybė tradiciškai buvo vertinama pagal tuos pačius parametrus kaip ir kolegijų profesinių bakalaurų rengimas. Iš viso buvo įvertinta 80 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių.

Pirmoje vietoje ir toliau išlieka Vilniaus universitetas (VU),  kuris pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra net 30-yje bakalauro studijų krypčių. Antrąją vietą užima Kauno technologijos universitetas (KTU), pirmaujantis vienuolikoje studijų krypčių. Trečioji vieta atiteko Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU), pirmaujančiam 9-iose studijų kryptyse. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) šiais metais užėmė ketvirtąją vietą, o Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), liko penktas.

Toliau reitingo šeštoje vietoje rikiuojasi Vilniaus dailės akademija (VDA), septintoje vietoje ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) bei Klaipėdos universitetas, o aštuntoje vietoje Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Lietuvos sporto universitetas (LSU).

Svarbiausias universitetų bakalaurų vertinimo parametras buvo tai, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė, pažymi žurnalas „Reitingai“. Darbdavių nuomonė ir elgesys su absolventais sudarė pusę, tai yra 50 taškų, viso reitingo svorio.

Tuo tarpu vertinant universitetų magistrų rengimą buvo  įvertintos 78 studijų kryptis.

Pirmoji vieta atiteko Vilniaus universitetui, 35-ose studijų kryptyse, antroji vieta –Vilniaus Gedimino technikos universitetui, pirmaujančiam 12-oje studijų krypčių, o trečioji Kauno technologijos universitetui, pirmaujančiam 9-ose studijų kryptyse. Ketvirtąją reitingų vietą užėmė Vytauto didžiojo universitetas (VDU), pirmauajntis 7-ose studijų kryptyse, o penktąją   Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus dailės akademija (VDA) pirmaujantys 3-ijose studijų kryptyse.

Šeštoji vieta atiteko Mykolo Romerio universitetui (MRU), Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (LMTA) ir Klaipėdos universitetui, o septintąją dalinosi ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Šiaulių universitetas.