Kai telefono kroviklis ima netolygiai krauti elektros energiją, krovimo procesas vyksta lėtai ar su pertrūkiais, tai gali sukelti bėdų ne vien dėl nutrūkusių ryšių ar stojančių verslo reikalų. Techniškai netvarkingą telefono kroviklį netgi būtų galima pavadinti nedidele bomba, galinčią rimtai ar ne tik negrįžtamai sugadinti patį prietaisą, bet ir sukelti gaisrą ar netgi sužaloti žmones.

Dūmai iš kroviklio: kaip tai galėtų nutikti?

„Naudojau labai gerą kroviklį, tačiau sykį važiuojant automobiliu, kai mano telefonas buvo įjungtas krauti, iš kroviklio pradėjo rūkti dūmai. Išjungiau nieko nelaukdamas“, – savo patirtimi dalijasi mobilios telefonų taisyklos „Can‘t Stop“ savininkas ir vadovas Alimas Rubinskiy.

Šiemet pastebimai augantį jo taisyklos teikiamų paslaugų poreikį tiek su pandemija ir taupymo režimu, tiek ir tvaraus vartojimo tendencijomis siejantis A. Rubinskiy vis dėlto neslepia, kad sugedusio kroviklio taisyti jis nerekomenduotų.

„Daugelis žmonių dabar yra labiau linkę taisyti senus, nei pirkti naujus prietaisus. Tokia elgsena pagirtina, tačiau krovikliui šios taisyklės netaikyčiau. Per 15 mano darbo metų šiame sektoriuje pasitaikė ne vienas kreipęsis dėl kroviklio gedimo, tačiau visada rekomenduodavo ne taisyti, o įsigyti naują – ir kuo skubiau. Juk jei paliksime per naktį įjungtą prietaisą su netvarkingu, netolygiai kraunančiu krovikliu, nėra jokių garantijų, kad neįvyks trumpas jungimas, o toks kroviklis neužsidegs, sykiu bus sugadinta arba prijungto prietaiso baterija, arba ir visas prietaisas“, – aiškina taisyklos vadovas.

Jo teigimu, telefono kroviklio taisyti paprasčiausiai neapsimoka – taisymo išlaidos ne tik galimai viršytų naujo kroviklio kainą, bet ir neapsaugotų nuo problemų, kurios kiltų dėl nusidėvėjimo. Panašiai būtų galima įvertinti ir nešiojamojo kompiuterio kroviklio taisymo atvejį. „Originalus kompiuterio kroviklis kainuoja maždaug iki 90 eurų. Teoriškai būtų galima pataisyti lūžusį laidą, tai kainuotų apie 20–40 eurų, tačiau nerekomenduočiau, nes tai negarantuotų, kad dėl susidėvėjimo toks kroviklis netaps kraunamo prietaiso gedimų priežastimi“, – pastebi A. Rubinskiy.

Krovikliai dėvisi, tačiau yra būdų juos patausoti

Anot A. Rubinskiy, krovikliai irgi turi savo galiojimo laiką, be to, juos reikia tinkamai eksploatuoti, pavyzdžiui, naudojimo metu kroviklis neturėtų būti uždengtas. Intensyviai naudojant kroviklį, jis įkaista, dėl to būtina sudaryti sąlygas jam ataušti. Be to, reikėtų vengti palikti kroviklį saulės atokaitoje bei saugoti nuo staigių ir didelių aplinkos temperatūros svyravimų – dėl to kroviklis irgi gali imti gesti.

„Kraunant telefoną, pastarojo irgi geriau nenaudoti, nes dėl to kroviklis kur kas labiau kaista, nespėja ataušti – tai gali tapti tiek kroviklio, tiek telefono gedimo priežastimi. Yra tekę tokiu būdu sugadinti ir vieną, ir kitą“, – prisipažįsta taisyklos savininkas.

„Kadangi meistrai nerekomenduoja taisyti kroviklių, kiekvienas sugedęs kroviklis tampa elektronikos atlieka. Tačiau akivaizdu, kad paisydami tam tikrų eksploatavimo taisyklių, galėtume pailginti bet kurios elektronikos įrangos gyvavimo ciklą. Tai padės sumažinti elektronikos atliekų kiekį. Tai yra aktualu dėl to, kad šios rūšies atliekos, palyginti su kitomis atliekomis, pasaulyje auga sparčiausiai. Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto raginimas suvienodinti kroviklius taip pat yra susijęs su didėjančia elektronikos atliekų problema“, – atkreipia dėmesį elektronikos platintojų asociacijos projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Ji taip pat primena, kad mūsų šalyje veikia smulkiosios elektronikos atliekoms ir panaudotoms baterijoms skirtas specialių konteinerių tinklas. Šias atliekas galima išmesti prekybos centruose, bibliotekose ir kitose įstaigose, kad vėliau jos būtų perduotos įgaliotiems tvarkytojams bei perdirbėjams.

Įkrovėme telefoną – atjunkime jį ir kroviklį nuo elektros tinklo

A. Rubinskiy vertinimu, vien tik kroviklių suvienodinimas, nekeičiant jų gamybos technologijų, daug naudos neatneš nei vartotojams, nei aplinkai.

„Viena vertus, kroviklis yra daiktas, kuris neišvengiamai dėvisi, turi ribotą naudojimo ciklą ir jam pasibaigus turi būti keičiamas nauju. Kita vertus, mūsų šalyje panaudoti telefonai ir kompiuteriai dažniausiai patenka ne į atliekų konteinerius, o į antrinio panaudojimo rinką. Panaudotas telefonas naujam savininkui beveik visada perduodamas su krovikliu. Vadinasi, net jeigu naujas prietaisas bus perkamas be kroviklio komplekte, vis tiek teks atskirai pirkti naują kroviklį. Beje, pažangūs gamintojai naudoja ekologiniu požiūriu švarias gamybos technologijas, taigi turime pavyzdžių, kada pats gamybos procesas nekenkia aplinkai“, – aiškina taisyklos vadovas.

Pasak A. Rubinskiy prailginti telefono kroviklio naudojimo ciklą galėtume, jei įkrovę prietaisą, atjungtume jį ir kroviklį nuo elektros tinklo. Jei kroviklis lieka įjungtas, ne tik nenaudingai eikvojama elektros energija, bet ir apkraunamas bei greičiau sudėvimas pats kroviklis. Be to, palikti kraunamą prietaisą be priežiūros nėra saugu – nesame garantuoti, ar naudojame techniškai tvarkingą instaliaciją ir ar pats kroviklis neims gesti krovimo metu – tai būtų tarsi žaidimas su ugnimi.

Telefonų taisyklos vadovas įvardijo ir kroviklio gedimų požymius:

• Išsipūtęs telefono ar kompiuterio kroviklio korpusas, ant jo matomi burbulo formos iškilimai. Tai yra vienas pagrindinių gedimo požymių.

• Kroviklis nebekrauna arba krauna su pertrūkiais. Jei pradėjus krauti prietaisą jis po tam tikro laiko nustoja krovęsis, galima įtarti, kad kroviklis nėra nei tvarkingas, nei saugus naudoti.

• Kroviklis krauna pastebimai lėtai, kelis kartus lėčiau nei anksčiau. Tai gali reikšti, jog lūžęs jungiamasis laidas ir kad yra trumpo jungimo rizika.