Su Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos sukelta turizmo sektoriaus stagnacija daugelis verslų kovoja bandydami diversifikuoti savo veiklą bei ieškodami naujų veiklos alternatyvų. Visgi, kaip teigia Lietuvos žaislų ir suvenyrų asociacijos generalinis direktorius Aldas Kikutis, tai sunkiai įgyvendinama tokiems smulkiems verslams kaip suvenyrų gamintojai ir pardavėjai, kurių dalies kone vienintelis pajamų šaltinis iki šiol buvo užsienio turistai.

Anot A. Kikučio, neverta tikėtis, kad Lietuvos turistai sugeneruotų panašų pelną kaip iš užsienio atvykę svečiai.

„Be abejo, suvenyrų pardavimai yra gana smarkiai sumažėję. Vargu ar vietiniai turistai gali kompensuoti tai, ką nupirkdavo žmonės, atvykę iš kitų kraštų. Žmonės nekeliauja, nėra sentimentų, o suvenyras yra emocinis dalykas. (...) Taip pat suvenyras yra ne pirmo būtinumo prekė, ne greito apyvartumo. Galų gale, daugiausia būdavo parduodama mažose, specializuotose parduotuvėse, dažniausiai ne Lietuvos turistų lankomose vietose. O tų turistų praktiškai nebeliko.

Vienintelis labai populiarus dalykas išlieka magnetukai „Surink Lietuvą“. Jie ir orientuoti į Lietuvos turistus, nes joks atvykėlis iš kitos šalies nesurinks viso komplekto“, – kalbėjo asociacijos generalinis direktorius.

A. Kikutis taip pat teigė, kad įmonės, kurių veikla buvo diversifikuota ir apsiribojo ne tik suvenyrų prekyba, šiuo metu bando išlikti rinkoje, užsiimti alternatyviomis veiklomis.

Visgi, pasak jo, nemaža dalis suvenyrų gamintojų ir prekeivių, ypač dirbusių pagal individualios veiklos liudijimus, specializavosi tik šioje srityje, ir dėl to daugelis jų yra priversti ieškotis kito darbo.

„Ne visų suvenyrų gamintojų veikla buvo diversifikuota, iš tiesų dažniausiai ji buvo nediversifikuota, tad užklupus pandemijai liko tik galimybė eiti į darbo rinką, tapti samdomais darbuotojais. Neužmirškime ir individualios veiklos: daugelis žmonių, kurie prekiaudavo suvenyrais, užsidirbdavo sau, tai būdavo jų pragyvenimo šaltinis. Juolab, kad tam tikrų specialybių žmonių darbo rinkoje nebereikia“, – teigė A. Kikutis.

„Turint galvoje, kad mažmeninis verslas ir prekyba yra labai konkurencingi, suvenyrų gamintojams ir prekeiviams tikriausia teks ieškotis kažkokių kitokių veiklos sričių, kaip užsidirbti“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė taip pat antrino, kad sumažėjus užsienio turistų srautams smuko ir suvenyrų pardavimas.

„Užsienio turistų srautai sumažėję, o lietuviai turbūt daugiausia ką perka – tai „Surink Lietuvą“ magnetus, jie dar visą šį sezoną buvo ganėtinai populiarūs. Taip pat nuperkama viena kita smulkmena, bet tikrai nėra labai intensyvaus ar didelio suvenyrų pirkimo. (...) Kokius 60-70 proc. tikrai krito suvenyrų prekyba, jei ne daugiau“, – Eltai teigė ji.

Vardindama populiariausius suvenyrus, centro direktorė išskiria gintarinius papuošalus, ženklelius, aprangą su miesto atributika bei magnetus, o atvirukai, anot jos, ir pandemijos metu išliko populiaria preke turizmo centre.

Anot R. Savickienės, siekdami padėti vietiniams verslams ir suvenyrų gamintojams, turizmo centrai ir patys ieško alternatyvų, o viena iš jų – elektroninė prekyba.

„Iš tiesų mes patys truputėlį keičiame situaciją. (...) Savo internetiniame puslapyje netrukus atidarysime elektroninę parduotuvę, kur siūlysime ir suvenyrus, ir tai, kas sukurta Klaipėdoje, siekdami padėti vietiniams menininkams šiek tiek vystyti prekybą. Ar tai bus populiaru, ar ne, labai sudėtinga pasakyti, bet turbūt visi bandome galvoti apie sprendimus, inovatyvesnius ar paprastesnius, ir tikrai visi mąsto, kaip suaktyvinti verslą ir turizmą“, – kalbėjo centro direktorė.

R. Savickienė teigė, kad turizmo centrai turėjo iš esmės pakeisti savo veiklos kryptis ir persiorientuoti į vietinį turizmą.

„Turizmo informaciniai centrai šią vasarą pakankamai intensyviai dirbo, bet iš esmės turėjo pakeisti visą savo darbo specifiką, ar veikiau kryptis, į kurias reikia orientuotis, savo siūlomus produktus. Tad nuo kovo mėnesio turizmo informacijos centrai aktyviai pradėjo dirbti su vietine rinka, ir visi akcentai, visa elektroninė rinkodara, visi pasiūlymai, maršrutai buvo kuriami Lietuvos piliečiams, taip pat tuo metu į Lietuvą dar galėjusiems atvykti mūsų artimiausiems kaimynams“, – Eltai sakė ji.

Kaip teigė Klaipėdos turizmo centro direktorė, dėl turistų iš užsienio stygiaus savo veiklos pobūdį teko keisti ir glaudžiai su turizmo informacijos centrais bendradarbiaujantiems gidams.

„Lygiai taip pat persiorientavo ir gidai. (...) Kai kurie susirado papildomo darbo, kai kas užsiėmė vertimais, kai kas viešbučiuose padėjo, tikrai visi bandė prisiderinti prie esamos situacijos“, – teigė ji pridurdama, kad optimistiškai žiūri į pavasarį ir tikisi, kad situacija turizmo sektoriuje pasikeis į gerąją pusę.

Vilniaus turizmo informacijos centro „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė Eltai taip pat teigė, kad šiemet dėl pandemijos stipriai sumažėjus turistų srautui, suvenyrų buvo nuperkama gerokai mažiau. Ji įvardijo, kad sezono metu turistai dažniausia rinkdavosi smulkius suvenyrus: atvirukus, magnetus, pašto ženklus ir ženklelius.

„Tiesa, turistų dėmesio sulaukė ir nauji suvenyrai – apsauginės kaukės su Vilniaus simboliu – Geležiniu vilku“, – pridūrė ji.

I. Romanovskienė teigė, kad ir „Go Vilnius“, sumažėjus turistų srautui iš užsienio, ieškojo naujų alternatyvų siekdami skatinti vietinį turizmą.

„Sumažėjus svečių iš užsienio, „Go Vilnius” daugiau dėmesio skiria vietiniams turistams – tiek vilniečiams, tiek iš kitų Lietuvos miestų atvykstantiems žmonėms. Siekdami suaktyvinti turizmo paslaugų vartojimą tarp vietinių gyventojų, vasarą įgyvendinome kampaniją „Atostogos Vilniuje”. Prie jos prisijungė ir daug partnerių iš turizmo sektoriaus (...)“, – pranešė ji.

Anot I. Romanovskienės, turistinės veiklos skatinamos ir rudenį, o Vilniaus gidai šiemet daugiau laiko galėjo skirti vietos turistams.

„Turistines veiklas skatiname ir rudenį. Rugsėjo savaitė buvo dedikuota geresniam Vilniaus pažinimui. Pasaulinės turizmo dienos proga vyko ekskursijos su gidais mažiau turistinėse Vilniaus vietose – tolimesniuose rajonuose, viešajame transporte. Įvyko daugiau nei aštuonios dešimtys ekskursijų, jas vesti pakvietėme daugiau nei 40 profesionalių Vilniaus gidų, kurie šiemet daugiau laiko gali skirti ne užsienio, o vietos turistams“, – sakė ji.