Darbo rinkoje jau ima ryškėti karantino švelninimo rezultatai, į darbo vietas grįžta darbuotojai, mažėja į prastovas išleistų asmenų skaičius, nors nedarbo rodiklis – aukštas, darbuotojų į darbą priimama vis daugiau. Kokių darbuotojų ieško darbdaviai?

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Rinka atsigauna

Įmonės „Alliance for Recruitment“, užsiimančios darbuotojų paieška, partneris Vytenis Šidlauskas pasakoja, kad ir karantino metu personalo atrankos vyko, tik jų buvo mažiau. „Mes patys stebėjome darbo skelbimų portalus, žiūrėjome, kiek skelbimų vienu ar kitu metu pasirodė, nes tai yra geras darbo rinkos indikatorius. Pirmąsias kelias savaites matėme, kad skelbimų skaičius sumažėjo apie 30 proc., tačiau daugiau nekrito. Kai kas nusprendė padaryti darbuotojų paieškos pauzę, kai kas nutarė nebeieškoti. Dabar vėl stebime pagyvėjimą. Matyt, įmonės pamatė, kokia yra situacija, su ja apsiprato ir pamažu nori grįžti prie įprasto gyvenimo“, – sako pašnekovas.

V. Šidlausko teigimu, pavasario pabaiga ir vasaros pradžia įprastai būna dosni sezoninio darbo skelbimų. Jų atsirado ir šiemet, nors ir nepalyginamai mažiau.

Iššūkių metas

Pasak Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorės Aušros Bytautienės, šiandien darbdaviams iš dalies palengvėjo, nes darbuotojai krizės akivaizdoje ėmė labiau vertinti darbą apskritai. „Karantino pradžioje dauguma organizacijų minėjo, kad labai stipriai išaugo darbuotojų sutelktumas, komandos susivienijo siekdamos įrodyti, jog nuotoliniu būdu jos taip pat gali efektyviai dirbti, kad išsaugotų organizaciją ir darbo vietas“, – teigia pašnekovė.

Kita vertus, organizacijos šiandien turi labai rūpintis komunikacija su darbuotojais ir pačioje rinkoje, tuo, kokias jas mato potencialūs kandidatai, kaip jaučiasi esami darbuotojai. „Neretai šie metai lyginami su 2008–2009 m. krize, tačiau tuomet darbuotojai elgėsi visiškai kitaip – darbuotojų kaitos iš esmės nebuvo, žmonės bijojo keisti darbą, o dabar organizacijos turi itin saugoti geriausius savo darbuotojus, nes jie elgiasi žymiai drąsiau ir naujų darbo pasiūlymų nesibaido, jais domisi“, – pabrėžia A. Bytautienė.

Vertina atsargiai

V. Šidlauskas atkreipia dėmesį į tai, kad karantinas atvėrė naujų darbuotojų paieškos galimybių. „Pabendrauti su savo sričių profesionalais personalo atrankos specialistams tapo paprasčiau, nes karantino metu daug procesų persikėlė į virtualiąją erdvę, personalo atrankos – taip pat. Anksčiau mes praktikavome tik gyvą bendravimą su kandidatais, tačiau susitikti, kai žmogus turi daug darbo, kitų įsipareigojimų, – gana sudėtinga, o rasti pusvalandį pokalbiui iš namų – daug lengviau“, – sako pašnekovas.

Ar lengva profesionalus įkalbinti keisti darbą? „Jeigu asmuo dirba įmonėje, kuri per karantiną patyrė sunkumų, įkalbėti jį keisti darbą – paprasčiau, nes toks žmogus mato nestabilumą, nėra užtikrintas dėl ateities. Tačiau tie kandidatai, kurių darbe – ganėtinai stabilu, didesnių sunkumų nekilo, naujomis darbo galimybėmis domisi, tačiau sprendimą keisti darbą priima gerokai atsargiau nei anksčiau net tada, kai siūlomas didesnis atlyginimas ar geresnės karjeros perspektyvos“, – teigia V. Šidlauskas.

Pasak pašnekovo, taip yra todėl, kad darbuotojai svarsto, kas būtų, jeigu darbdavys patirtų sunkumų. „Vyrauja nuomonė, kad pirmiausia bus atsisveikinama su neseniai priimtais darbuotojais. Kam tuomet keisti darbą ir rizikuoti?“ – dėsto darbuotojų paieškos ekspertas.

Įmonių konkurencija išlieka

Nauja ir tai, kad didėjantis nedarbas pakoregavo derybines galias. Šiandien vis didesnes jas įgyja ne darbuotojai, o darbdaviai. „Tai ypač juntama apgyvendinimo, maitinimo sektoriuose. Darbuotojų, kurie nori ir gali dirbti šiose srityse, žymiai padaugėjo, tad darbdaviai gali rinktis“, – pabrėžia V. Šidlauskas.

Ar gali darbdaviai tikėtis pasisamdyti gerus darbuotojus ir mokėti jiems mažesnius atlyginimus nei iki karantino? „Rinkoje atsirado nemažai kandidatų, dėl to tikrai yra įmonių, kurios tikisi pasinaudoti padėtimi ir pigiai nusamdyti naujų specialistų. Tačiau taip nebus – dėl ganėtinai aukštos kvalifikacijos žmonių organizacijų konkurencija išlieka“, – sako A. Bytautienė.

Kita vertus, yra verslų, kurie nebuvo sustabdyti pandemijos, tad, pasak V. Šidlausko, tie keli karantino mėnesiai vargu ar ką galėjo pakeisti talentų paieškoje. „Kaip trūko gerų inžinierių, taip jų ir trūksta. Pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistai visada rinkosi darbdavius, o ne darbdaviai – juos. Nors tenka išgirsti iš klientų, kad reikia palaukti ir tuojau patys programuotojai ims ieškoti darbo. Aš taip nemanau. To nemačiau nei per praėjusią krizę, nei dabar. Profesionalius paklausių profesijų darbuotojus darbdaviams ir toliau teks vilioti“, – įsitikinęs ekspertas.

Kas lemia pranašumą?

„Swedbank“ Karjeros centro vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman sako, kad, konkurencijai dėl darbo vietų padidėjus, darbdaviai kelia aukštesnius reikalavimus darbuotojams. „Todėl kompiuterinis raštingumas ir anglų kalba tapo dar svarbesni, nepriklausomai nuo norinčiųjų įsidarbinti amžiaus“, – tvirtina specialistė.

Tai atskleidė ir „Swedbank“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta šalies gyventojų apklausa. Užsienio kalbų mokėjimas ir skaitmeninių technologijų įgūdžiai karantino paveiktoje darbo rinkoje tapo dar aktualesni. Apklausos duomenys rodo, kad užsienio kalbų mokėjimą šalies gyventojai dažniausiai mini kaip svarbų profesinį įgūdį (59 proc. respondentų). Antroje vietoje tarp dažniausiai minimų gebėjimų – skaitmeninių technologijų įgūdžiai (50 proc. apklaustųjų). Pasak L. Žemaitytės-Kirkman, šiuos gebėjimus svarbiais laiko visų amžiaus grupių respondentai.

Trečioje vietoje pagal svarbą – lankstumas ir gebėjimas išmokti naujų dalykų. Tai kaip svarbius įgūdžius paminėjo 43 proc. apklaustų šalies gyventojų. Tiesa, juos kur kas dažniau pabrėždavo 26–55 metų amžiaus grupės respondentai, o rečiau minėdavo jauniausi (18–25 metų) ir vyriausi (56 metų ir vyresni) gyventojai. „Jauni žmonės lankstumo ir gebėjimo mokytis nesureikšmina, nes jie ką tik įgijo vienokio ar kitokio lygio išsilavinimą ir turbūt yra linkę manyti, kad turi užtektinai aktualių žinių karjeros kelio pradžiai. Tačiau poreikis mokytis išlieka ir pradėjus dirbti. Tai patvirtina 26–35 metų amžiaus grupės respondentai. Jie labiausiai iš visų yra linkę pabrėžti lankstumo ir mokymosi reikšmę, jiems šie įgūdžiai yra antroje vietoje pagal svarbą“, – teigia L. Žemaitytė-Kirkman.

Vyriausi apklausos dalyviai lankstumui ir gebėjimui išmokti naujų dalykų teikia mažiau reikšmės. Pasak L. Žemaitytės-Kirkman, jie labiau pasikliauja savo sukaupta patirtimi ar neretai mano, kad, iki pensijos likus mažiau kaip 10 metų, jiems nebėra aktualu įgyti naujų gebėjimų. „Vis dėlto skaitmeninės technologijos sparčiai tobulėja ir gali pakeisti darbo procesus per kelerius metus, todėl net ir vyresnio amžiaus žmonės turi būti pasirengę išmokti naujų dalykų darbe. Kad ir kokia būtų padėtis darbo rinkoje, toks požiūris visada gali atverti daugiau profesinių galimybių“, – pabrėžia „Swedbank“ Karjeros centro vadovė.

Nuotolinis darbas išliks

Kad kompiuterinis raštingumas ir gebėjimas prisitaikyti, išmokti naujų dalykų yra didelis pranašumas ieškant darbo, mano ir A. Bytautienė. „Vis svarbesnis tampa žmogaus gebėjimas greitai mokytis ir prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos ir sąlygų, nebijojimas imtis atsakomybės ir lyderystės konkrečiose situacijose ar projektuose. Anksčiau tik kai kurios organizacijos kalbėjo apie asmeninę darbuotojų lyderystę (angl. self-leadership), o štai šiandien ją minėtų kaip pranašumą dauguma“, – įsitikinusi ekspertė.

Pasak A. Bytautienės, pastarieji mėnesiai parodė, kiek iš tiesų yra svarbus darbuotojų lankstumas, ir situacija greitai nesikeis.

„Atsižvelgiant į tai, kad daug darbuotojų nori ir toliau gana didelę dalį laiko dirbti iš namų ir tokių ribojimų laikotarpių dar gali būti, aukštas kompiuterinio raštingumo lygis ir gebėjimas savarankiškai organizuoti savo darbą išliks tikrai svarbūs. Man labai patiko vienas neseniai girdėtas Lietuvos palyginimas su Azijos šalimis – esame gerokai pranašesni ir konkurencingesni, nes iš esmės visi gyventojai turi elektrą ir internetą, taigi galime būti lankstūs ir prisitaikyti dirbti įvairiai. Tad labai noriu palinkėti neprarasti įgytų įgūdžių, toliau juos gerinti ir neieškoti galimybės dirbti taip, kaip buvome įpratę seniau“, – sako pašnekovė ir pabrėžia, jog yra organizacijų, kurios ketina išlaikyti nuotolinio darbo formatą, tad greičiausiai išliks ir nuotoliniai darbo pokalbiai, ir nuotoliniai mokymai.

Universitetinis išsilavinimas ؘ– ne pranašumas

Minėtos apklausos duomenimis, 28 proc. respondentų mano, kad darbo rinkoje svarbus universitetinis išsilavinimas, 27 proc. mini gebėjimą priimti sprendimus savarankiškai, mažiau respondentų – analitinį mąstymą, vairuotojo pažymėjimą. Universitetinio išsilavinimo svarbą labiausiai akcentuoja 18–25 metų gyventojai, kitų amžiaus grupių respondentai jam reikšmės teikia kur kas mažiau. „Negalima sakyti, kad universitetinis išsilavinimas nėra svarbus apskritai, bet šiandien universiteto diplomas nesuteikia ypatingo pranašumo, nes tuo gali pasigirti vis daugiau žmonių. Dėl to daugiau patirties darbo rinkoje sukaupę respondentai didesnę reikšmę teikia kitiems įgūdžiams“, – atkreipia dėmesį L. Žemaitytė-Kirkman.

Pasak „Swedbank“ Karjeros centro vadovės, mažiausiai svarbiais šalies gyventojai laiko gerus bendravimo įgūdžius. Juos pabrėžė maždaug kas penktas apklausos dalyvis. Vis dėlto šios savybės nereikėtų nuvertinti, nes geri bendravimo įgūdžiai dažnai praverčia norint įsidarbinti ir vėliau siekiant gerų komandinių rezultatų. „Geri bendravimo įgūdžiai dažnai yra vyresnių, patirties turinčių kandidatų pranašumas. Jie šį pranašumą galėtų išnaudoti ir turėtų pasitelkti dažniau“, – teigia L. Žemaitytė-Kirkman.

Ar laikas keisti darbą?

V. Šidlauskas pabrėžia, kad neturintys darbo žmonės, žinoma, jo ieško. „Ar verta ieškoti tiems, kas turi darbą? Verta bent jau pasidomėti siūlomomis pozicijomis, susirinkti informaciją apie tai, ką siūlo potencialūs darbdaviai, pabendrauti su jais. Mūsų galimybės pasikeitė, tad reikėtų išnaudoti šį laiką. Taip pat verta kreiptis į darbuotojų atrankos įmones – jos visą reikiamą informaciją gali pateikti iš vienų lūpų. Ar derėtų keisti darbą – jau kitas klausimas. Situacija turėtų būti vertinama individualiai“, – mano pašnekovas.

A. Bytautienė atkreipia dėmesį į tai, kad darbo ieškantys asmenys šiuo metu susiduria su daug konkurentų. „Dėl to rekomenduočiau kandidatuoti tikslingai, pasidomėti įmone ir siūloma pozicija, atkreipti dėmesį į kandidatams keliamus reikalavimus ir savo gyvenimo aprašyme išryškinti tai pozicijai svarbią informaciją. Turėkite galvoje, kad išaugus kandidatų srautui labai padidėjo atrankos specialistų darbo krūvis, todėl turite siekti atkreipti į save dėmesį argumentuodami, kodėl esate tinkamas kandidatas“, – pataria specialistė.

Ko nori ieškantieji darbo? „Karantino laikotarpiu įmonės pastebėjo, kad kandidatams svarbu ne tik atlyginimas, jie itin daug dėmesio skiria įmonės reputacijai, taip pat mini, kad jiems svarbi darbo prasmė, išryškėjo noras imtis naujų iššūkių ir didesnės atsakomybės“, – vardija A. Bytautienė.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.