Siekdamos mažinti priklausomybių žalą, skirtingos valstybės pasirenka įvairias žalos mažinimo politikas. Tačiau daugelyje šalių, užuot vadovaujantis specialistų rekomendacijomis, pasirenkama eiti lengviausiu keliu. Mūsų šalyje žalos mažinimo politika grindžiama tik draudimais, kurie kaip teigia specialistai, visuomenės neveikia, o sukelia atvirkštinę reakciją. Ir visai neskiriama dėmesio visuomenės švietimui, kuris yra ne trumpiausias, bet efektyviausias kelias, kovojant su priklausomybėmis.

Nueita lengviausiu keliu

Visos pasaulio šalys aktyviai kovoja su problema – priklausomybėmis. Ne išimtis ir Lietuva. Jau ne vienerius metus valstybės politika alkoholio ir tabako gaminių atžvilgiu buvo grindžiama tik draudimais.

„Valstiečiai, ateidami į valdžią, teigė žinantys, kaip išblaivyti tautą. Ir ką jie daro? Bando primesti draudimus: amžiaus, pasiekiamumo ribojimai, draudimai vartoti tam tikrose vietose ir kt. Bet matome, kad alkoholį vartojančių iki trisdešimties metų skaičius tik didėja. Tai yra reakcija į perteklinius draudimus, nes visuomenei jau nusibodo. Geriau jokio draudimo, nei kvailas draudimas“, – teigia prof. habil. dr. Julius Kalibatas, Lietuvos Bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas.

„Jau anksčiau specialistai išdėstė rekomendacijas, kad programos, padedančios atsisakyti tam tikrų priklausomybių, turi būti vykdomos kartu su kitomis priemonėmis, apjungiant pakaitinius preparatus bei psichoterapijos kursą. Tačiau daugelyje šalių nueita lengviausiu keliu neįdedant papildomų pastangų – yra tiesiog išdalinami tam tikri pakaitiniai preparatai“, – teigia psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna.

Tai vyksta dėl to, kad žmonės, turintys vieną ar kitą priklausomybę, dažniausiai turi ir gretutinį sutrikimą (kaip bipolinį, postrauminį, šizofreniją), kuris ir paskatina polinkį į priklausomybes. Pastebėta, kad žmogus nesupranta, kodėl turėtų ir kaip sėkmingai atsisakyti, nėra pakankamai motyvuoti tai padaryti. Tada ir specialistai, nejaučiantys abipusio įsitraukimo, praranda entuziazmą ir motyvaciją stengtis.

Alkoholio priklausomybė taps neaktuali

J. Kalibatas alkoholizmo problemas nagrinėjo pirmoje ir antroje disertacijose, kur teigė, norėdami sumažinti alkoholio vartojimą visuomenėje, turime pradėti nuo švietimo.

„Alkoholis, kuris buvo vartojamas ir prieš tūkstančius metų, neišnyks iš mūsų gyvenimo. Bet mūsų užduotis – bandyti atrasti aukso vidurį. Jei 80 proc. žmonių, praėjusių gydymo nuo alkoholizmo programą, per penkerius metus atkrenta, reiškia, kad tai nėra efektyvu. Reikia sukurti alkoholio vartojimo kultūrą, skirti dalį lėšų jaunimo švietimui, užimtumui, valstybė turi galvoti, kaip užimti vaikus bei jaunimą po pamokų, nukreipti juos į įvairias veiklas, sporto būrelius, o šiuo metu tai viskas priklauso tik nuo tėvų galimybių“, – teigia specialistas.

Taip pat pastebi tendenciją, jaunimas šiuo metu vietoje alkoholio yra linkęs rinktis lengvas narkotines medžiagas. Pasak daktaro, yra susiformavusi nuomonė, kad alkoholis kenkia kepenims, kasai, sukelia tam tikras ligas, o marichuana nesukelia šio šalutinio poveikio.

Draudimas yra viena iš daugelio priemonių kovoje su priklausomybėmis. „Koks draudimas vykdomas mūsų šalyje? Mažinamas alkoholio pasiekiamumas, bet ne specialistai net neįsivaizduoja, kad alkoholis jau yra praeities problema. Greta auga kur kas pavojingesnė problema – narkotinės medžiagos. Jauni žmonės dabar psichostimuliuojančias medžiagas vartoja su silpnu alkoholiu, kurio norimam rezultatui pasiekti užtenka ir vieno butelio alaus. Tad alkoholis jau nėra pagrindinis dalykas kalbant apie priklausomybes“, – pabrėžia R. Alekna.

Specialistas teigia, kad draudimas vienos medžiagos yra labai siauras požiūris – laikas žiūrėti kur kas plačiau. „Turime suprasti, kad kalta yra ne medžiaga, o problema slypinti žmoguje. Jei žmogaus psichologinė būsena yra gydoma tam tikrais medikamentais, jie gali sukelti šalutinį poveikį, skatinantį vartoti nikotiną ar alkoholį“, – pasakoja R. Alekna.

Atiminėdami situacijos nepagerinsime

Mokslininkų teigimu, 85 proc. rūkančių asmenų turi psichinių sutrikimų, tam tikrų psichologinių problemų. „Jei turi sveiko proto, tai supranti, kas yra žalinga ir kas ne. Draudimas nieko neduos. Darant apklausą, nustatyta, didžioji dalis pacientų rūko, kad sumažintų vaistų sukeltą šalutinį poveikį, rūkydami jie sumažina nerimą, labiau atsipalaiduoja“, – teigia R. Alekna ir priduria, kad vien tik atimdami, žmogaus būsenos nepagerinsime.

Daugelyje pasaulio šalių priklausomybės yra gydomos mažiau žalingomis alternatyvomis: tradiciniai tabako gaminiai keičiami mažiau žalingomis alternatyvomis, kaip elektroninės cigaretės ar kaitinamas tabakas.

„Būtina suteikti alternatyvas. Bet mokslininkai turi pasakyti, kad tai tikrai sąžiningai ištirtos, tikrai mažiau žalingos. Ir jei tai sukelia mažesnę žalą, tai išmintinga naudoti, bet visais atvejais būtina kreiptis ir į specialistu“, – įsitikinęs R. Alekna.

J.Kalibatas mano, kad visuomenė yra tikrai sąmoninga, ieško informacijos internete, domisi, skaito. Bet labai svarbu yra atsirinkti, kuri informacija ir kurie šaltiniai yra teisingi. „JAV, norėdami sumažinti tabako gaminių vartojimą, visuomenei parodė realius skaičius – kiek žmonių miršta nuo plaučių vėžio, kurį sukelia tabako gaminiai. Efektas buvo milžiniškas. Tai jei JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA), atsakinga už visuomenės sveikatos apsaugą, leidžia komercializuoti kaitinamą tabaką kaip mažesnės rizikos produktą visuomenė tai perskaitys ir nuspręs“, – teigia J. Kalibatas.

Būtinas kompleksinis priėjimas prie problemos sprendimo: nesusikoncentruoti tik ties gydymu vaistais, bet greta taikyti ir kitas terapines priemones, įskaitant, jeigu tai yra būtina, ir pakaitinę terapiją. Didžiojoje Britanijoje jau dvidešimt metų vykdoma politika, skatinanti nerūkyti. Kampanija skirta ne drausti, o raginti atsisakyti rūkymo, arba pereiti prie mažiau žalingų alternatyvų.

„Mums sunku lygintis su tokiomis šalimis kaip Didžioji Britanija ar Jungtinės Amerikos Valstijos. Šių šalių pajėgumai stipriai skiriasi nuo mūsų, tai šalys, kurios gali ištirti žalos mažinimo priemonių pašalinį poveikį. Mes to padaryti galimybės neturime, tad galime tik stebėti rezultatus ir taikyti kitų šalių praktiką“, – teigia R. Alekna.