Vilniečiai dviračiais jau seniai užkariavo Vingio parką, Belmontą (Pučkorius), Žaliųjų Ežerų prieigas – tai vaizdingos, dviratininkams pritaikytos vietovės. Tačiau jeigu norite atrasti kitokį Vilniaus veidą arba išmėginti naujų maršrutų, „IKI Velomaratonas“ kviečia pasivažinėti mažiau žinomais, bet ne ką prastesniais miškais ir parkais.

Tiesa, išsiruošusiems pasivažinėti į miško parką, rekomenduojame nepamiršti kelių dalykų. Pirma – tai tam tinkamo dviračio. Važiuoti su plentiniu ar miesto dviračiu gali būti sudėtinga, tad rinkitės kalnų (MTB) dviratį, kurį reikalui esant galima nebrangiai išsinuomoti. Keliaujant parkuose ir sutikus žmones, stenkitės jų neišsigąsdinti ir važiuoji pėsčiųjų ėjimui artimu greičiu. Taip pat neniokokite miško – būkite kultūringi lankytojai! Na, ir ne ką mažiau svarbu būti pasiskiepijus nuo erkinio encefalito. Tai itin aktualu laisvalaikį gamtoje leidžiantiems žmonėms.

Žemųjų Panerių miškas

Žemieji ir Aukštieji Paneriai išsiskiria Panerių eroziniu kalvynu, susiformavusiu dar ledynmečio periode, tad ši vieta – kalvota. Žemųjų Panerių miške lankytojai gali pasivažinėti Panerių taku, kuris prasideda Vilkpėdėje ir baigiasi Gariūnuose. Tako startas – Titnago g., prie senojo Vilniaus–Kauno kelio (koordinatės: 54.64403, 25.197536). 1794 m. šiuo keliu nuo sukilėlių bėgo carinės kariuomenės daliniai, o 1812 m. traukėsi Napoleono Bonaparto armijos dalis. Draustinyje taip pat galite išvysti Panerių Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčią, paminklą 1831 m. sukilėliams, Panerių tunelį.

Ribiškių kraštovaizdžio draustinis

Ribiškių pažintinis takas atvertas tik 2015 m. Tai gana naujas, bet vaizdingas maršrutas pėsčiomis ar dviračiais. Panoramą nuo Ribiškių kalvų galite išvysti keliaujant geltonuoju (2,5 km) arba mėlynuoju (6 km) maršrutu. Ribiškės išsiskiria fenomenaliai kalnuotu reljefu, vadinamu didžiosiomis erozinėmis vėduoklėmis, susidariusiomis tirpstant ledynams. Tokia vietovė Lietuvoje – vienintelė. Tako startą rasite prie Minsko plente įsikūrusio viešbučio „Ibis Stile“ (Minsko pl. 14).

Sapieginė ir Šveicarija

Taip, abi jos – Vilniuje, Antakalnio miškų masyvuose. Šveicarijos ir Sapieginės miško parkuose nusidriekęs pažintinis takas atvers jums ne tik puikias regyklas ir kalvynus, bet ir leis atrasti gynybinius įtvirtinimus (Antakalnio bunkerius), kuriuose dabar karaliauja net septynios šikšnosparnių rūšys (tarp jų – ir įrašytos į Raudonąją knygą), bei atragius (erozijos suformuotas reljefo formas). Taką rasite Žolyno gatvėje. Netoli Nacionalinio kraujo centro driekiasi Šveicarijos miško parko pusė, o priešais centrą – siauras takelis į Sapieginės miško parką. Takų pradžia pažymėta stendais.

Šeškinės ozas ir Fabijoniškių miško parkas

Ar žinojote, jog Šeškinės mikrorajonas ypatingas ne prekybos centrais, o ledynmečio paveldu – Šeškinės ozu? Ozas – tai siauras kalvagūbris, susiformavęs prieš 16–18 tūkst. metų tirpstant ledynams. Jis susidarė iš sąnašų dideliame ledo plyšyje. Ledynui ištirpus ir šioms sąnašoms suslūgus, žemės paviršiuje išryškėjo pailgas vingiuotas kalvagūbris, kurio matome tik viršutinę dalį.

Dabar Šeškinės ozas, esantis prieš PC „Akropolis“, – saugoma ir prižiūrima 30 hektarų teritorija, pritaikyta apkeliauti dviračiais ar pėstute. Na, o parko perlas – termokarstinės kilmės Šeškiuko ežerėlis. Pravažiavus jį, toliau judėkite pirmyn link Fabijoniškių miško parko. Tai aplinkinių gyventojų itin pamėgta pasivaikščiojimų ir pasivažinėjimų su dviračiais vieta. Į parką patekti galite iš Ozo g., Gelvonų g. arba Geležinio Vilko g.