Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma, kad jūrinės žuvies reikėtų valgyti du kartus per savaitę ir ji turėtų tapti viena iš alternatyvų per dažnai vartojamai raudonai mėsai. Dietistė Vaida Kurpienė primena, kad į racioną reikėtų nepamiršti įtraukti ir kitų jūros produktų, rinktis šviežius, o ne konservuotus gaminius, taip pat dalijasi dviem lengvai paruošiamų patiekalų receptais.

„Žuvis turi daug baltymų ir mažai jungiamojo audinio, todėl ji puikiai tinka žmonėms, kurių virškinimo traktas dirba sunkiau, taip pat tiems, kuriems reikia daugiau baltymų, – sako V. Kurpienė. – Be to, teigiama, kad valgantys žuvį lieknėja greičiau. Jūrinė žuvis svarbi ir tuo, kad joje yra žmogui būtinų omega-3 riebalų rūgščių, kurių pats organizmas nepasigamina.“

Pasak dietistės, už trigliceridų koncentracijos kraujyje mažėjimą atsakingo omega-3 turi ne tik žuvis, bet ir jūrų dumbliai. Juose taip pat gausu įvairių antioksidantų ir baltymų.

Jūros produktų svarbą kovojant su širdies ligomis, vėžiu, diabetu, Alzheimerio, uždegiminėmis ir kitomis ligomis pabrėžia ir Pasaulio sveikatos organizacija.

Konservuoti produktai ne tokie naudingi

V. Kurpienės teigimu, didžiąją dalį suvartojamos žuvies ar kitų jūros produktų turėtų sudaryti švieži, o ne perdirbti ar konservuoti gaminiai: „Žinoma, kad perdirbtų mėsos gaminių rekomenduojama vengti ir vartoti mažiau – taip pat elgtis reikėtų ir su perdirbtais žuvų gaminiais: konservais ar krabų skonio lazdelėms. Tokių produktų maistinė vertė yra mažesnė, be to, juose esančio organizmui būtino jodo kiekis taip pat itin mažas.“

Jodo, kaip ir omega-3, pats organizmas negali pasigaminti, todėl jis turėtų būti pasisavinamas kartu su maisto produktais. Bene daugiausia šio elemento turi būtent žuvis ir jūros produktai, pieno produktai, kai kurie vaisiai ir daržovės. Taip pat natūraliai jodo turi ir mineralinis vanduo „Uniqa“.

Jodas svarbus normaliai pažinimo funkcijai, normaliai medžiagų apykaitai, normaliai nervų sistemos veiklai, normaliai odos būklei palaikyti, bei normaliai skydliaukės hormonų gamybai ir normaliai skydliaukės veiklai. Mūsų organizmas jodo negamina, todėl jo turime gauti iš maisto ar mineralinio vandens.

Dietistė teigia, kad jūros produktų patiekalus pagaminti nesudėtinga, ir dalijasi keliais paprastais receptais.

Receptas: keptuvėje keptas omletas su smidrais ir norio lapais

OMLETUI:

• 2 vnt. kiaušinių,
• 100 g smidrų (šparagų),
• 2 vnt. norio lapų,
• 1 v. š. vandens,
• 5 g lydyto sviesto.

SALOTOMS:

• 60 g cukinijų,
• 20 g morkų,
• 20 g ridikėlių,
• 1 v. š. šviežiai spaustų citrinų sulčių,
• 1 a. š. ypač tyro alyvuogių aliejaus,
• 1 žiupsnelis druskos.

Gaminimo eiga:

Kiaušinius išplakite su vandeniu. Į įkaitusią keptuvę su lydytu sviestu supilkite plakinį ir iškepkite. Iškepusį omletą uždėkite ant norio lapo. Toje pačioje keptuvėje pakepkite smidrus apie 2–3 min. ir uždėkite per vidurį omleto. Viską suvyniokite kaip sušį.

Supjaustykite salotų ingredientus: cukiniją ir morką – šiaudeliais, ridikėlius – gabaliukais. Viską apšlakstykite šviežiai spaustomis citrinų sultimis ir ypač tyru alyvuogių aliejumi. Patiekite lėkštėje kartu su omletu.

Norėdami organizmą papildyti dar daugiau jodo, 20 minučių iki valgio išgerkite natūralaus mineralinio vandens „Uniqa“.

Žuvį su daržovėmis paruošti itin lengva, o patiekalas išeina skanus be didelių pastangų.

Receptas: menkė su apkeptomis daržovėmis

Sudedamosios dalys:

• 1 gabalėlis menkės filė,
• pusė svogūno,
• moliūgo,
• žiupsnelis druskos ir pipirų,
• šaldytų žirnelių,
• šiek tiek petražolių,
• pievagrybių,
• žiupsnelis aitriųjų paprikų (čili).

Gaminimo eiga:

Daržoves šiek tiek patroškinkite su trupučiu vandens ir pagardinkite druska bei pipirais. Žuvį trumpai pakepkite keptuvėje arba orkaitėje, kol žuvies segmentai paspaudus ims lengvai skirtis vienas nuo kito. Viską sudėkite į lėkštę, pagardinkite smulkintomis petražolėmis, jei mėgstate aštriau – ir aitriosiomis paprikomis.