Naktį iš penktadienio į šeštadienį ant Sveikatos apsaugos ministerijos pastato sienos, esančios bene judriausių sostinės Vilniaus ir Islandijos gatvių sankryžoje, 33 kv. m. pločio ekrane tris valandas buvo rodomi lietuvių per karantiną atrasti džiaugsmai.

„Nors daugelis karantino metu dejavo ir ieškojo blogybių, tačiau reikia pripažinti, kad iš tikrųjų ne viskas tuo metu užkniso. Per karantiną aš pats pagaliau sustojau nuo nuolatinio bėgimo, skyriau laiko sau ir poilsiui. Karantino laikiausi gan griežtai, su bičiuliais nesimačiau, bet atradau nerealius kaimynus, kuriuos drąsiai galiu vadinti savo karantino džiaugsmeliais. Todėl buvo smalsu sužinoti, kas ir kitus džiugino tuo metu“, – pasakoja „Kilig“ projekte dalyvavęs žinomas nuomonės formuotojas Naglis Bierancas.

„Man karantinas buvo geras laikotarpis. Tikrai negaliu skųstis. Mėgstu būti namuose vienas, kai nereikia niekur lėkti, verstis per galvą ir varyti iš vieno susitikimo į kitą. Tie karantino metu išpopuliarėję nuotoliniai susitikimai ir skambučiai išvis pasaka. Atsikeli, pasiimti kompiuterį – ir tu jau susitikime. Nereikia nei ruoštis, nei galvoti, ką apsirengti, o ir nevėluoju! Tad dabar, kai pagalvoju, net šiek tiek liūdna, kad viskas grįžta į senas vėžias, – juokiasi Naglis. – Šiaip iš tikrųjų, kad karantinas baigėsi, labiausiai džiaugiuosi dėl draugų. Smagu, kad jie pagaliau grįžta į darbus, verslus. Turbūt sunkiausia ir liūdniausia tuo laikotarpiu buvo matyti būtent artimų žmonių šlubuojančius verslus ir kaip jie dėl to išgyvena“.

Gegužės 19 d. socialiniame tinkle Instagram esančioje „Kilig“ paskyroje žmonės paklausti, kas juos džiugino per karantiną, per valandas pasidalino net 465 pasidžiaugimais. 100 proc. susidomėjusių atsakė, jog karantino metu atrado daug nuostabių ir džiuginančių dalykų.

Daugiausia – net 43 proc. – džiaugėsi buvimu su šeima ir mylimaisiais. „Laikas su šeima, užsiėmimai su savo vaikučiais. Prieš karantiną labai laiko nebūdavo, nes visas laikas darbe“, – savo karantino džiaugsmais dalinosi du vaikus auginanti Ineta.

36 proc. antrino Nagliui ir atsakė, jog karantino metu skyrė daugiau laiko sau – investavo į asmeninį tobulėjimą, pasimėgavo mėgstamais filmais, knygomis, serialais, taip pat pasilepino grožio procedūromis namuose, sportavo. „Labiausiai patiko lėti rytai, kai nereikia niekur skubėti, gali ramiai papusryčiauti, išgerti kavos, paskaityti knygą, pasimankštinti, o tada kibti į darbus“, – rašė Greta.

„Karantino metu iš naujo išmokau džiaugtis be galo gražia Lietuvos gamta“, – teigė 19-metė Eva. Net 9 proc. iš pasisakiusiųjų taip pat pabrėžė, jog per šį laiką pamilo gamtą, džiaugėsi ilgais ir pavasariškais pasivaikščiojimais gryname ore.

Likę 14 proc. įvardino dar kitokias veiklas, kurios šiuo laikotarpiu suteikė teigiamų emocijų. Tai – maisto gamyba, nuotolinis mokslas ar bendravimas su draugais ir kita.

„Per karantiną informacinis srautas buvo ne tik apie pandemiją, bet ir apie žmonių blogą emocinę būklę. Kaip prekės ženklas, kurio misija priminti žmogui, kad jis gražus, kai yra laimingas, norėjome įsitikinti, ar tikrai visų nuotaikos tokios blogos. Tad paprašėme lietuvių įvardinti jų karantino džiaugsmus. Net nesitikėjome sulaukti tiek daug pozityvių žinučių – gera žinoti, jog žmonės net ir tokiu periodu kasdienybėje atrado paprastų džiaugsmų.

Tuomet kilo idėja, kad negalime jų pasilikti tik sau, norėjome jais pasidalinti su visais. Todėl sukūrėme vaizdo projekciją, kurią transliavome vienoje judriausių Vilniaus gatvių ant Sveikatos apsaugos ministerijos fasadinės sienos. Ja siekėme parodyti, kaip lietuviams sekėsi palaikyti teigiamą emocinę sveikatą bei priversti kiekvieną praeivį susimąstyti ir prisiminti, o kas gi jam kėlė geras emocijas karantino metu. Ir galiausiai pasidžiaugti, jog karantinas baigėsi“, – šypsosi prekės ženklo „Kilig“ vadovė Ieva Semaškienė.

Nepamiršti atvirumo sau

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (VVSB), neseniai pakeitusio savo įvaizdį ir tapusio „Vilnius sveikiau: geros savijautos biuru“, direktorės pavaduotojos Simonos Bieliūnės teigimu, bet kokie gyvenimo pokyčiai žmogui dažniausiai sukelia neigiamus jausmus. Tačiau pasaulinė pandemija žmones paveikė gana skirtingai.

„Vieniems sustiprėjo vienišumo jausmas, kitiems – nerimas, baimė ar pyktis, treti, priešingai, pailsėjo, buvo laimingi ir nuoširdžiai džiaugėsi šiuo periodu. Į patiriamus emocinius sunkumus žmonės reaguoja taip pat dvejopai. Kai kurie susitelkia į neigiamus išgyvenimus ir niekaip nesistengia pagerinti savo emocinės sveikatos. Kita dalis žmonių sąmoningai koncentruojasi į dalykus, kurie juos motyvuoja ir padeda jaustis geriau, pavyzdžiui, į nuotolinį bendravimą su artimais žmonėmis, aktyvią veiklą, sveiko maisto gamybą, knygų skaitymą, naujus laisvalaikio praleidimo būdus“, – teigia S. Bieliūnė.

Anot VVSB direktorės pavaduotojos, dabar pasibaigus karantinui reikėtų nepamiršti rūpintis savo emocine sveikata, būti atviru su savimi ir toliau mokytis suprasti savo jausmus: „Kiekvienam iš mūsų svarbu atsakyti į klausimą, kaip aš reaguoju kiekvienoje situacijoje ir ką galiu padaryti kitaip, kad mano savijauta būtų geresnė. Nors skamba labai paprastai, tačiau mes labiau esame linkę tyrinėti ne save, o kitus. Svarbiausia nepulti į kraštutinumus ir nebandyti atsigriebti už tai, ko šį laikotarpį labiausiai trūko“.